skip to Main Content

Pasieniečių dronas sudužo Žirmūnuose – tada ir paaiškėjo 100 tūkst. eurų vertės fiktyvus VSAT sandėris

Aurimas Drižius

 

Vilniaus miesto apylinkės teisme spalio 5 d. pradėta nagrinėta Ukrainos kariuomenės karininko, apdovanoto kare su rusų sukilėliais Donbase, Romano Leveško baudžiamoji byla.

R.Leveško kaltinamas 2019 m. spalio mėnesį Žirmūnuose, įmonės „Zelar“ patalpose, sudaužęs Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) priklausiusio bepiločio lėktuvo valdymo punktą bei jo vaizdo kamerą, padaręs pasienio tarnybai apie 20 tūkst. eurų žalą.

Neva įsiutęs ukrainietis griebė drono valdymo pultą ir vaizdo kamerą ir trenkė juos į sieną, taip ištaškė gabaliukais. Pats R.Leveško sako, kad jį bandoma padaryti atpirkimo ožiu, mat paaiškėjo, kaip VSAT per fiktyvius sandėrius plauna pinigus. Jam nuostabą ir šypseną kelia tokie kvaili kaltinimai – kariavęs Donbaso fronte, jis sako, kad tokių taktinių ginklų, kaip drono valdymo pultas, taip lengvai nesudaužysi.

Ukrainietis įtaria, kad Pasienio tarnybai buvo pateikta netinkama įranga, o vėliau tam, kad nuslėpti VSAT nusikaltimus, sukčiai sugalvojo jį apkaltinti šios  įrangos sugadinimu ir kaip įrodymą pateikė kažkokias elektroninių prietaisų šukes.

 

Mat VSAT dar 2019 m. „paskelbė“ konkursą pirkti „bepilotį lėktuvą“ – sutartį dėl pirkimo pasirašė VSAT viršininko pavaduotojas Antanas Montvydas (nuotr. viršuje).

„Šis konkursas buvo skirtas vienam pardavėjui – UAB „Zelar“, – teigia R.Leveško, – kiek supratau, konkursą organizavo VSAT KTV viršininkas V.Čerkašinas, kuris gyrėsi, kad jo žmona organizuoja visus pasienio tarnybos pirkimus, ir sakė, kad jis turi daug draugų ir „blato“. Kartu sakė, kad yra daug konkurentų, kurie norėtų taip pat dalyvauti šiame sandėryje. Galiausiai sutartis buvo pasirašyta 2019 m. gegužės 27 d., o bepilotį UAZ Z3 reikėjo pristatyti iki birželio 27 d. Aš iš karto pamačiau, kad „Zelar“ neturi jokių galimybių įvykdyti šią sutartį – nei lėktuvų, nei stočių, nei įrangos, nieko, kad galėtų ją laiku įvykdyti. be to, man nepatiko pasirinktas bepiločio lėktuvo modelis – UAZ Z3. Jis labiau tiko pramogoms, o ne rimtam darbui. Tokius dronus jau įsigįjo policija ir KASP, tačiau tai buvo mėgėjams skirti lėktuvai. Po konkurso Čerkašinas pasakojo Melnikui, kad VSAT vadovybė bus labai nepatenkinta, jeigu tas bepilotis nebus laiku pristatytas. Dar labiau sunkina situaciją ir tai, kad kaip tik tuo metu reikėjo pateikti droną ir kriminalinei policijai, kuri už pirkinį jau buvo sumokėjusi, tačiau „Zelar“ nieko nedarė, kad jį laiku pateikti. Bepiločio lėktuvo įrangos tiekėjai iš Ispanijos mums pranešė, kad gausime įrangą greičiausiai tik po 8-12 savaičių po to, kai pervesime už ją pinigus. Tada ir buvo sugalvota, kad reikia pasirašyti fiktyvius prekių perdavimo dokumentus, kad greičiau gauti pinigus“.

Pasak R.Leveško, tie fiktyvūs turto perdavimo dokumentai buvo pasirašyti tik  todėl, kad Čerkašiną labai spaudė jo vadovai kuo greičiau įvykdyti visus įsipareigojimus, o „Zelar“ kuo greičiau reikėjo pasieniečių pinigų sąskaitoje, kad galėtų jais sumokėti už perkamą įrangą.

 

 

Tačiau tik prasidėjus bylai, paaiškėjo, kad VSAT vadovai klastojo dokumentus – jie dar 2019 m. birželį pasirašė turto perdavimo aktą, kad gavo visą iš „Zelar“ pirktą įrangą,  nors realiai ji buvo perduotas tik spalio mėnesį. Kodėl turto perdavimo aktas buvo pasirašytas anksčiau, nei jis realiai perduotas, firmos „Zelar“ vadovo R.Melniko teismo posėdžio metu klausė ir bylą nagrinėjanti teisėja, tačiau šis išsisuko atsakęs, kad neva su VSAT sutarė dėl kažkokių papildomų paslaugų ir darbų, o drono negalėjo pristatyti dėl gamintojo problemų.

 

VSAT KTV viršininkas Viktoras Čerkasinas pasirašė dokumentą, kad gavo visą pirktą įrangą birželio 26 d., o pardavėjas sako, kad ji realiai buvo pateikta tik spalio 5 d.

 

Prokuratūra kaltina R.Leveško, kad jis, supykęs ant firmos vadovo už tai, kad jis neva laiku nemoka atlyginimo, atėjo į kontorą, ir ten sudaužė drono detales – tai yra brangiausią jo dalį – vaizdo kamerą.

Pats R.Leveško sako, kad nieko panašaus nebuvo, jis atėjo į kontorą, ten pabuvos kelias minutes, ir išėjo.

Vyriškis įtaria, kad jo buvęs darbdavys specialiai suklastojo įrodymus tam, kad galėtų ant jo „nurašyti“ visus šiuos tariamo drono sandėrio detales.

Mat iš pradžių kaltinime Leveško buvo pateiktos nuotraukos, kad neva minėtas drono valdymo pultas yra apdaužytas ir šalia jo mėtosi kažkokios šukės. Vėliau prokuratūros kaltinime dar atsirado ir kažkoks apdaužytas aliuminio spalvos lagaminas, o šukės dingo.

„Ar tai nėra bylos įrodymų klastojimas“,  – stebėjosi kaltinamojo advokatas E. Burokas.

R.Leveško buvo pasamdytas firmos „Zelar“ vadovo Romano Melniko apmokyti VSAT darbuotojus, kaip valdyti droną.

Mat R.Leveško turi tinkamą kvalifikaciją valdyti sunkius karinius bepiločius, kurie naudojami karo lauke, ir kurio skrydžio radiusas – iki 50 kilometrų.

R.Leveško buvo pateikti kaltinimai sudaužius brangią aparatūrą, ir žmogus sako nustebęs, kad taip lengvai galima suklastoti bylą Lietuvoje, kuri neva yra teisinė valstybė. Karininkas nuo tokių kaltinimų patyrė infarktą ir jau metai nebegali išvažiuoti namo į Ukrainą dėl jam pareikštų kaltinimų.

Posėdžio metu „Zelar“ vadovas aiškino, kad jo firma dar 2019 m. laimėjo VSAT paskelbtą konkursą pirkti droną bei jam priklausančią įrangą – antžeminę valdymo stotį ir kitus priedus.

„Zelar“ susitarė su JAV dronu gamintoja įmone „Siera Pacific“ dėl dronų ir įrangos pardavimo, tačiau vėlavo jį pristatyti. R.Leveško buvo pasamdytas apmokyti pasieniečių ir policininkų, kaip valdyti minėtą droną.

Teisėjos klausiamas, kodėl VSAT vadovai pasirašė fiktyvius turto perdavimo dokumentus (drono perdavimo aktas buvo pasirašytas birželį, nors realiai jis pristatytas tik spalį), R.Melnikas atsakė, kad neva gamintojai vėlavo pristatyti įrangą, o mainais už vėlavimą jis prižadėjo papildomų paslaugų, ir VSAT vadovai neva sutiko.

Iš esmės Melnikas pripažino, kad jis susitarė su VSAT vadovais klastoti dokumentus – turto perdavimo aktą, tik keista, kad bylą nagrinėjanti teisėja į tai niekaip nesureagavo.

„Su Čerkasinu buvo sutarta, kad pateiksime visą įrangą vėliau“, – sakė Melnikas.

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top