skip to Main Content

Pasaulinė pieno rinka atsigavimo ženklų nerodo

Pasaulinėje rinkoje pieno gaminių ir žaliavos kainos toliau ritasi žemyn – ekspertai prognozuoja, kad disbalansas pieno rinkoje tęsis dar mažiausiai šešis mėnesius. Įtempta padėtis pasaulio rinkose artimiausiems mėnesiams nieko gero nežada nei Lietuvos pieno gamintojams, nei perdirbėjams – tiek žaliavos, tiek pieno produktų kainos judės įkandin pasaulinių kainų.

 

2016 m. kovo mėnesio prekybos rezultatai liudija, kad beveik visų pagrindinių pieno produktų kainos Europos Sąjungoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje toliau mažėjo. Nuo 2015 m. kovo iki 2016 m. kovo ES vidaus prekyboje daugiausiai susitraukė išrūgų miltelių kainos, per metus smukusios 41 proc. iki 550 Eur/t.

 

Per tą patį laikotarpį ES užsienio prekyboje daugiausia sumažėjo nenugriebto pieno miltelių kaina – 24 proc. iki 2199 JAV dolerių/t. Taip pat mažėjo lieso pieno miltelių (-21%), sviesto (-15%) ir sūrio (-15%) kainos.

 

Okeanijoje iki 2016 m. kovo mėnesio per metus krito visų strateginių pieno produktų kainos. Tuo tarpu JAV tik sviesto kaina ūgtelėjo 15 proc. 

 

Didžiausia pasaulio pieno produktų gamintoja ir eksportuotoja „Fonterra“ prognozuoja, kad sudėtinga padėtis pasaulinėje pieno rinkoje dar tęsis mažiausiai šešis mėnesius, tačiau neduoda jokių garantijų, kad krizė pieno sektoriuje negali užsitęsti ilgiau – iki pat 2017-ųjų.

 

Dauguma ekspertų dėl kilusios pasaulinės pieno krizės kaltina ES, kurioje, nepaisant žaliavinių kainų nuosmukio, didėja pieno gamyba. Per pastaruosius dešimt mėnesių Bendrijoje, kuriai tenka 36 proc. viso pasaulinio pieno produktų eksporto, pieno primelžta 5 proc. daugiau. Atrodytų nedaug, tačiau „Informa Economics“ skaičiavimais, per dešimt mėnesių 5 proc. pieno žaliavos kiekio didėjimas ES prilygsta 8 proc. metinio primilžio padidėjimui JAV, arba 34 proc. pieno gamybos prieaugliui Naujoje Zelandijoje.

 

„Informa Economics“ ekspertai nurodo, kad europiečiai ūkininkai nereaguoja į mažėjančias pieno žaliavos kainas ir adekvačiai nemažina pieno gamybos, o kai kurios šalys atvirkščiai – ją didina net esant minimaliam, ar minusiniam pelningumui. Tarp svarbiausių ES pieno gamintojų, palyginti 2016 m. ir 2015 m. sausio mėnesio rodiklius, daugiausia pieno žaliavos gamybą padidino Airija (+19,5%), Nyderlandai (+15,5%), Lenkija (+7,9%) ir Vokietija (+5,6%). Per minėtą laikotarpį pieno žaliavos supirkimas Lietuvoje didėjo 0,4%, Estijoje 2,0%, Latvijoje 4,6%.

 

Siekiant stabilizuoti padėtį pieno rinkoje Prancūzija, antroji po Vokietijos didžiausia ES pieno gamintoja, siūlo skatinti ūkininkus mažiau gaminti žaliavinio pieno. Tačiau šiam pasiūlymui priešinasi Airija. „Informa Economics“ ekspertai daro išvadą –  kadangi stagnacija pieno sektoriuje tęsiasi jau du metus, o europiečiai toliau didina pieno gamybos kiekius, artimiausiu metu šiose lenktynėse laimės ekonomiškai stipriausi ir pažangiausi ūkiai, todėl tikėtina, kad konkurencijos neatlaikę pieno ūkiai bus priversti trauktis iš gamybos, tačiau tai atstatys žaliavos pasiūlos ir paklausos balansą rinkoje.

 

Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos ūkininkus vienijančios organizacijos prognozuoja, kad iš šiuo metu esančių 10,5 tūkst. pieno ūkių vien per šiuos metus pieno gamybą nutrauks vienas iš penkių.

 

Kita vertus, yra ir teigiamų naujienų – Kinija, pagrindinė pasaulio pieno gaminių importuotoja, per šių metų sausį palyginti su 2015 m. sausio mėnesiu, gerokai padidino beveik visų pieno gaminių importą: sviesto (+83%), sūrio (+66%), lieso pieno miltelių (+43%), nenugriebto pieno miltelių (+52%), išrūgų miltelių (+54%), kazeino (+22%), sutirštinto pieno (+19%).

 

Intensyvesnis Kinijos importo apimčių augimas paskatintų greitesnį pasaulinės pieno rinkos atsigavimą.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: STANISLAVAS LIKAS, UAB „PUBLICUM“

Facebook komentarai
Back To Top