skip to Main Content

Paroda „Ką pasėsi… 2016“: kaip per dvidešimtmetį pasikeitė žemės ūkio poreikiai?

Tai, kas prieš 20 metų Lietuvos žemės ūkyje atrodė stebuklas, šiandien tapo realybe. Sustiprėję, pasaulinėje rinkoje konkuruojantys, ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės vis drąsiau investuoja į naują techniką, technologijas. Kas ypatingo ir svarbaus įvyko šalies žemės ūkyje per du dešimtmečius?

 

Su žemės ūkio naujienomis ir pokyčiais nuo šiandien galima susipažinti 21-ąjį kartą Lietuvoje rengiamoje tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi… 2016“. Jos pagrindinė rėmėja bendrovė „Dotnuvos projektai“ – beveik šios parodos bendraamžė. Kartu su kitais renginio dalyviais ji ne tik pristato žemės ūkio technologijų naujoves, bet ir dalijasi savo 20 metų veiklos patirtimi.

 

Didėjo technikos našumas

 

Lietuva per pastarąjį dvidešimtmetį tapo visateisiu pasaulinio žemės ūkio verslo dalyviu. Tai liudija ir Aleksandro Stulginskio universiteto organizuojamoje tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi… 2016“ pristatomos žemės ūkiui skirtos pasaulio technikos naujovės. Lietuvos ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės – ne vien šio technikos ir technologijų progreso stebėtojai, o ir drąsūs investuotojai. Jie vertina naujoves, kurios padeda jiems išlikti konkurencingais žemės ūkio produkcijos rinkoje. 

 

„Žemės ūkis yra labai rizikingas verslas. Gali dvejus metus uždirbti, o paskui dvejus metus patirti didžiulius nuostolius. Dėl to sunku pervertinti Europos Sąjungos (ES) paramą. Visi sutiks, kad didelį postūmį šalies žemės ūkiui suteikė prasidėjusios ES paramos programos – tai paskatino pirkti šiuolaikišką, galingesnę techniką“, – teigė bendrovės „Dotnuvos projektai“ produktų vadybininkas Valentinas Bogačiovas. Jis buvo vienas iš penkių pirmųjų darbuotojų šioje prieš 20 metų veiklą pradėjusioje bendrovėje, kartu su ūkininkais išgyvenusioje daugelį žemės ūkio pokyčių.

 

Anot V. Bogačiovo, šalyje parduodama žemės ūkio technika per pastaruosius dvidešimt metų tobulėjo įvairiomis kryptimis. Didėjo jos našumas, daugėjo tos pačios technikos atliekamų funkcijų. Pradėtos taikyti navigacinės sistemos suteikė galimybę visus darbus atlikti tiksliau ir efektyviau. „Šiuolaikiški kombinuoti agregatai ir dirvą paruošia, ir sėja, ir trąšas beria, ir herbicidus išbarsto – viską atlieka vienu važiavimu“, – sakė „Dotnuvos projektų“ atstovas. Jis taip pat pastebi, kad per dvidešimtmetį neatpažįstamai pasikeitė šiuolaikinio traktorininko darbo sąlygos – dabar vairuoti tokią transporto priemonę dažnai patogiau nei lengvąjį automobilį.

 

Laiku atlikti darbai – didesni derliai

 

„Didėja ūkių derlingumas – auga finansinės galimybės įsigyti naują techniką. Palyginti su tuo, kokių rezultatų ūkininkai Lietuvoje pasiekdavo prieš 20 metų, dabartinis derlius –  per metus užauginami 6,5 milijonų tonų grūdų – atrodo fenomenas. Anuomet derlingumo rodiklis buvo vidutiniškai vos 2,5 tonos iš hektaro, dabar šis vidurkis siekia 5–6 tonas. Rimtam ūkininkui 8–10 tonų iš hektaro jau atrodo normalu, o prieš 20 metų toks derlingumas atrodė nepasiekiamas“, – kalbėjo bendrovės Technikos skyriaus vadovas Raimundas Janarauskas.

 

Jo teigimu, didesniems derliams pasiekti reikalinga efektyvi technika – tai padeda sumažinti žemės ūkio veiklos išlaidas, gauti didesnį pelną, laiku atlikti darbus ir išvengti nuostolių.

 

„Dotnuvos projektų“ komanda pastebi ir savo pirkėjų pokyčius. „Galiu pasakyti, jog ūkininkai nepalyginamai daugiau žino nei prieš porą dešimtmečių. Dabar į mus kreipiasi daug jaunų ūkininkų. Ne vienas jų yra baigęs mokslus ar padirbėjęs užsienyje ”, – sakė V. Bogačiovas. Jo kolega R. Janarauskas pastebi, kad konkurencijos sąlygomis išgyvenę ir daug patirties turintys ūkininkai vis geriau išmano savo ūkio poreikius, yra atviri naujovėms, domisi modernia technika.

 

Derlingesnės sėklos ir išaugęs grūdų įrangos poreikis

 

„Didesnių derlių siekis lemia nuolatines sėklininkystės permainas. Per 20 metų mūsų bendrovės sėklų asortimentas visiškai pasikeitė. Nebeprekiaujame nė vienomis anuomet  turėtų veislių sėklomis, nes naujosios daug produktyvesnės. Kaip rodo tyrimai, selekcija kasmet padeda apie 2 proc. padidinti derlių. Naujų veislių sėklų pranašumas – jos derlingesnės, atsparesnės ligoms, geresni jų kokybiniai parametrai. Pavyzdžiui, salykliniams miežiams yra svarbu, kad nekauptų per daug baltymų. Jų veislės dabar tiek ištobulintos, kad visiškai nebeliko baimės, kad baltymų kiekis grūduose bus per didelis“, – aiškino bendrovės „Dotnuvos projektai“ sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas.

 

Anot bendrovės Projektų diegimo skyriaus vadovo Mindaugo Veiverio, per pastaruosius 20 metų dauguma ūkininkų ir bendrovių investavo į techniką, traktorius, kombainus – sutelkė milžiniškus grūdų apdorojimo pajėgumus. Kitas žingsnis buvo investicijos į grūdų sandėliavimo įrangą, kuri kompensuoja darbo rankų kaime stygių bei užtikrina saugomo derliaus kokybę. Ūkininkai ir bendrovės į žemės ūkį žvelgia kaip į verslą, įvertina sandėliavimo įrangos naudą ir atidžiai planuoja investicijas. Per dvidešimtmetį  įmonė pastatė ir rekonstravo beveik 200 objektų, įrengtų grūdų bokštų talpa siekia 670 tūkst. tonų

 

Dalijasi patirtimi ir naujienomis

 

Visą šį dvidešimtmečio kelią drauge su žemdirbiais praėjusi ir visada šalia jų buvusi  bendrovė „Dotnuvos projektai“ gerai žino jų situaciją ir poreikius.

 

„Žemės ūkis šiandien susiduria su dideliais  iššūkiais ir galimybėmis. Dirbdami tokioje aplinkoje labai gerai suvokiame, kokia didžiulė atsakomybė tenka mūsų verslui. Esame čia tam, kad padėtume Baltijos šalių agroverslui sėkmingai konkuruoti Europoje ir pasaulyje, spręsti ūkio efektyvumo klausimus, mažėjančios darbo jėgos problemą, įsisavinti naujausias technologijas. Šiuolaikiniam žemdirbiui neužtenka pilnų parodos technikos aikštelių, ekspozicijos paviljonų. Šiandien jam reikia profesionalių partnerių, kurie būtų šalia, patartų priimant jam tinkamiausius  sprendimus. Paroda „Ką pasėsi…“ jau daugelį metų yra laukiamiausias žemės ūkyje dirbančių žmonių susibūrimas, kur susitikę žemdirbiai ir technologijų partneriai aptaria ir braižo artimiausius planus, kuria ateities  perspektyvas. UAB „Dotnuvos projektai“ komanda didžiuojasi esanti šios parodos dalimi“, – sakė bendrovės „Dotnuvos projektai“ generalinis direktorius Darius Jaloveckas.

 

Įvertindama Lietuvos žemdirbių poreikius, bendrovė „Dotnuvos projektai“ savo stende pristato naujausią, pasaulio technikos parodose jau įvertintą techniką. Tarp šių metų naujienų – Hanoverio parodoje Agritechnika 2016 apdovanojimą „Machine of the Year 2O16“ pelnęs išmanusis plūgas „Kverneland 2500 i-plough“, „Jeantil“ mėšlo tvarkymo technika, pašarų smulkintuvas-dalytuvas „Siloking“. Pagrindine parodos naujiena  „Dotnuvos projektai“ tituluoja kompanijos „Case IH“ traktorių „Magnum Rowtrac“. Šis itin manevringas, įmirkusioms dirvoms pritaikytas traktorius su unikalia galine vikšrine važiuokle apdovanotas parodos „Ką pasėsi… 2016“ medaliu.

 

Apie „Dotnuvos projektus“:

 

Viena sparčiausiai Baltijos šalyse augančių žemės ūkio aptarnavimo įmonių prekiauja žemės ūkio technika, importuojama iš garsiausių Vakarų Europos gamintojų – „Case IH“, „Kverneland Group“, „Schaffer“ „Einböck“, „Quicke“, „Agrifac“, „“ ir kt. Bendrovė užsiima atsarginių dalių prekyba, teikia žemės ūkio technikos serviso paslaugas.

 

Kita svarbi įmonės veikla yra sėklų dauginimas, ruošimas ir pardavimas. Rinkai įmonė siūlo Lietuvos Agrarinių ir miškų mokslų centro ir užsienio kompanijų javų, rapsų, cukrinių bei pašarinių runkelių, pašarinių ir vejų žolių, ankštinių augalų ir kitas sėklas. Sėklos platinamos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje.

 

Bendrovė taip pat stato „Cimbria“, „Symaga“, BIN, „Morillon“, „JKF Industri“ ir „Andritz Feed and Biofuel“ grūdų elevatorius, montuoja sandėliavimo įrangą.

 

Nauja vystoma bendrovės veiklos sritis – fermų įrangos pardavimai, fermų technologijos parinkimas, projektavimas, statyba, įrangos montavimas ir aptarnavimas. „Dotnuvos projektai“ atstovauja bei tiekia kompanijų „BouMatic Robotics“, „Strangko”, „Pellon“, „RO-KA Industri“, „Wasserbauer“ ir kt. įrangą.

 

Bendrovėje „Dotnuvos projektai“ dirba per 200 darbuotojų, jos apyvarta 2014-2015 finansiniais metais siekė 54,4 mln. eurų. Vidutiniškai įmonė per metus parduoda apie 15 tūkst. tonų sėklų, 1000 žemės ūkio padargų, pastato ar rekonstruoja 26–28 įvairaus dydžio grūdų saugyklų.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: KRISTINA JUGULYTĖ, PR SERVICE

Facebook komentarai
Back To Top