skip to Main Content

Panevėžio aktualijos: Gabrielės Petkevičaitės – Bitės namelio likimas skęsta migloje

Kristina Sulikienė

Gema Umbrasienė praėjusį šeštadienį pasidalino jautria žinute – iškilęs pavojus rašytojos Gabrielės Petkevičaitės- Bitės memorialiniam namui Panevėžio mieste.

„Su mūsų Bite ne juokas. Ją atradęs esi nuolat jos mokomas ir vedamas. Atsitiktinumų nebūna. Vakar, lapkričio 3 d., Panevėžyje vyko Lietuvos moterų lygos ir Bitės namų organizuotas renginys, kuriame dalyvavo labai gražūs žmonės. Kalbėjo apie Bitę. Išrinktą į Steigiamąjį Seimą, pirmininkavusią pirmajam jo posėdžiui, bet po kelių mėnesių atsisakiusią mandato ir pasitraukusią iš politinės veiklos dėl svarbesnio darbo – tautos ugdymo. Ironiška – rinkimuose dalyvavusi su valstiečių liaudininkų sąjunga. Ironiška – 2016 m., siaučiant beveik psichozei ,,kas ne su valstiečiais, tas liaudies priešas“, ji būtų buvusi pasmerkta. Žmonės, kas su mumis darosi ? Politinės sistemos formavosi šimtmečiais. Politikoje labai svarbus atsvaros principas, nes tik jis užtikrina politikos sveikatą. Visame pasaulyje opozicija yra gerbiama, jos lyderiai – aukšto rango politikai, dalyvaujantys visuose sprendimuose ir ceremonijose. Iškrapštykime gi iš savęs tą stiprios (,,vieningos“) rankos nostalgiją, susitaikykime su tuo, kad esame skirtingi, turime skirtingus požiūrius, tuo pačiu – ir skirtingai atliekame savo pareigą tautai ir žmonėms. Sutinku, jei Bitė būtų likusi Seime, jos atminimą būtų lengviau įamžinti, ir namelį, kuriame ji praleido paskutinius savo gyvenimo metus, sutvarkyt, nes valdžia visada supranta, kad valdžią reikia gerbt. Sutinku, jeigu ir su Bite į Steigiamąjį Seimą išrinkta Felicija Bortkevičienė savo veikloje būtų siekusi postų, o ne vienyti žmones ir ginti tiesą, jos laidotuvės nebūtų slaptos naktį. Bet ar jų nuveikti darbai dėl to sumažėjo ir ar būtų buvę didesni ar teisingesni ? Esam tauta, ,,iš senovės demokratinė“, tokia ir būkim, nes ,,kitokia negali būti“.  

Entuziastų daug. Iniciatyvinė grupė yra. Yra asociacija Bitės namai. Yra vizija. Aišku, ką reikia daryt. Galimybių daug. Pinigai – ne problema. Savivaldybės valdžia kategoriškai prieš, o jie – savininkai. Be savininkų valios – niekas nepadės. Vienintelė problema. Tikėjomės, jog dabar, kai Bitės namų atstovė, P.Urbšio judėjimo KARTU narė, yra skaitlingoje valdančiojoje daugumoje,o daugelis entuziastų yra ištikimi šio judėjimo sekėjai, reikalai pajudės. Bet užstrigo taip rimtai, kad ryškėja namelio privatizavimo kontūrai. Entuziastų yra visur.“

Taip pat jau ir spaudoje buvo paviešintos peripetijos apie rašytojos Bitės namelio neišsaugojimą ir nenoro puoselėti lietuviškojo literatūros paveldą, bei pirmojo Seimo narės atminimą. Todėl atsirado reikmė pakalbinti buvusią pirmąją Panevėžio merę,  savivaldybės Tarybos narę Gemą Umbrasienę.

– Sakykite, prašau, spaudoje paviešinta, jog anksčiau Panevėžio miesto savivaldybė Kultūros ministerijai atsirašinėjo, jog jų nenoras saugoti Bitės memorialinį namą atsiremia į tai, jog mieste ir „taip per daug kultūros įstaigų“. Neseniai buvo kilęs mini skandalėlis, jog savivaldybė užsimojo sujungti pučiamųjų instrumentų orkestrą ir teatrą. Pavyko. Vuolia! Taigi – atsirado pinigų atgaivinti 2010 metais uždarytą Gabrielės Petkevičaitės – Bitės ekspoziciją, bei atnaujinti memorialinio namelio veiklą. Kas iš tikrųjų vyksta?

– Nevyksta niekas, išskyrus tai, jog namelyje iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.  leista įsikurti Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Panevėžio skyriui, o iki šio termino  neliko nei metų.  Kas po to ?  Bitės atminimo įamžinimo iniciatoriai, ,,Bitės namų‘‘ entuziastai guodžiami, jog Bitės baldams gera dūlėti miesto Kraštotyros muziejaus saugyklose, namelis dar visai negriūna ir gerai būtų, kad jie surinktų 80 tūkst. eur privatiems butams šiame namelyje išpirkti, o tada gal kas nors ir pasikeistų. Kadangi jau esu buvusi tokioje situacijoje, tokiais užkeikimais netikiu – dirbdama Panevėžio apskrities viršininke buvau prisiėmusi įsipareigojimą sutvarkyti šį namelį, jei savivaldybė jį perduotų apskričiai, tačiau ,,Bitės namų‘‘ žmonės buvo tuomečio mero V.Matuzo perkalbėti, jog sutvarkysią ir patys, taigi perėmėme ir pradėjome tvarkyti vadinamąją Urbšynę, nors G.Petkevičaitės –Bitės biblioteka būtų mieliau priglaudusi Bitės namelį. Pirmasis objektas vargo nemato, Bitės namelio ,,tvarkymas‘‘ tebesitęsia. 

– Spaudoje taip pat paviešinta, jog namelis yra įtrauktas į Kultūros paveldo obejktų registrą, jam suteiktas numeris. Šis Bitės namelis, taip išeina, yra ir Kultūros ministerijos objektas – per paveldo prizmę. Negi taip lengvai galima paimti ir siekti privatizuoti tokį namą?

– Kultūros paveldo objektai gali būti privatizuojami, būsimus savininkus informuojant apie sąlygas, kurių jie turės laikytis, remontuodami ar pertvarkydami. Taigi privatizuoti šį namą, tiksliau, jame esančius savivaldybei priklausančius butus, manau, kliūčių nebūtų. Bet kad  išsaugotas eksterjeras išsaugotų būsimoms kartoms Bitės dvasią –  netikiu. Ten turi būti gyvybė, ten turi būti Bitės tema. Yra gerų būsimo interaktyvaus muziejaus  idėjų, bet nėra vienintelio, galinčio viską pakeisti, savivaldybės sprendimo  – steigti Šv.Zitos g. G.Petkevičaitės – Bitės memorialinį daugiafunkcinį muziejų arba, blogiausiu atveju, kurios nors miesto ar Lietuvos įstaigos padalinį.   

– Panevėžio miesto savivaldybė dar 2014 metais Kultūros ministerijai ir raštais teisinosi, jog miestui per didelė našta šitiek daug kultūros įstaigų. Prašome pasakyti – ar tikrai panevėžiečiams nereikia „tiek daug kultūros įstaigų“ – juk per Panevėžio miesto šventę matome tūkstančius žmonių, einačius į renginius, lankančius iki vėlumos muziejus, spektakliai lūžta nuo lankytojų?

– Daug ar mažai mieste kultūros įstaigų – klausimas be atsakymo. Kultūra tokia įvairi, tokia daugiaplanė  ir neprognozuojama, kad jos niekaip  nesuskaičiuosi. Ar galima žudyti idėją dėl to, kad ji sužydės tik įkuriant dar vieną įstaigą ? Ar verta sujungti kelias idėjas į vieną įstaigą, jeigu jos abi dėl to nuvys ? Skaičiuoti reikia, bet yra dalykų, kurie lemia tautos dabartį ir ateitį, todėl jie negali būti paskutiniai eilėje prie lėšų. Suprantu ir tai, kad Bitės muziejus ,,nelūš nuo lankytojų‘‘, bet jeigu apie ją nepriminsime, prarasime daug daugiau, nei sutaupysime pinigų. Jeigu neklystu, Bitė tebėra išbraukta iš mokyklinių programų. Gal ji kažkada tapo mūsų sąžine ?  Bitės lengva nepadarysime, bet  patrauklumo muziejui galima  suteikti įvairiomis šiuolaikiškomis veiklos formomis.   

– Jeigu miestui pasidarė nepakeliama našta – kultūra, tai kas vyksta su sporto sritimi? Nuo mažumės dalyvaudavau būtent Panevėžyje vykstančiuose šachamtų turnyruose, šis miestas yra mažoji Lietuvos sporto sostinė – veikė sporto mokykla, iš čia kilę ne vienas garsus sportininkas (pavyzdžiui, dviratininkai, šachmatininkai.) Koks tuomet dabartinės savivaldybės daugumos požiūris į sportą? Juk turbūt jis irgi miestui „per didelė našta“?

– Požiūris į sportą, mano nuomone,  yra draugiškesnis. Dar ankstesnėse kadencijose atgimė Sporto mokykla, atsirado ledo arena, ,,Cido‘‘ arena  pritaikyta pirmiausia dviračių sportui, apie didelį dėmesį  krepšinio čempionatui net nebekalbėsiu. Sporto klubai gali praktiškai nemokamai naudotis miesto sporto bazėmis, kai kurie iš jų yra remiami dar labiau. Tikiuosi, kad ir pro  maniežo stogą lietus nebelyja ant bėgimo takelio, dėl ko teko kurį laiką fiziškai persekioti vieną vicemerą, o kada nors stogas bus net sutvarkytas. Naujoji miesto valdžia tik pradėjusi dirbti  įkūrė Sporto skyrių, taigi neužmiršta ir sporto biurokratija. 

– O kas  vyksta su mokyklomis?

– Dvi mokyklos – beje, ypatingos, turėjusios gražias ateities vizijas – ,,Verdenė‘‘ ir ,,Nevėžis‘‘, buvo uždarytos. Jaunimo mokykla uždaryta, mokiniai perkelti mokytis kartu su suaugusiais. Sklinda gandas, jog tokiam likimui ruošiama dar viena mokykla.  Kadangi aš niekaip nesuprantu ir nesuprasiu, kodėl mažiausio iš didžiųjų miestų mokyklų klasės turi būti didžiausios, įkyriai siūlau galų gale sukurti Panevėžio mokyklos koncepciją ir jos laikytis, mokyklas puoselėjant, o ne uždarant. Tokių mūsų ne per daugiausia. 

– Grįžtant prie pradinės problemos – spaudoje pasirodė pranešimų, jog Bitės iniciatyvinė grupė kreipėsi ne kartą į Seimo narį Povilą Urbšį, kuris ir vėl yra išrinktas, ir dar didžiule balsų persvara, į Seimą. Negi ir šioje kadencijoje neįmanoma tikėtis, kad Povilas Urbšys pradės rūpintis savo gimtojo miesto ir krašto žmonėmis, jų atmintimi, bei garsios kovotojos už šviesesnę valstybės ateitį – Gabrielės Petkevičaitės – Bitės atminimo išsaugojimu, atrodo, darant tiek nedaug – tik neleidžiant sunaikinti jos namų ir išsaugotųjų eksponatų, menančių apie ją? Juk baisu klausytis, kad eksponatai nutrenkti dūla kažkur rūsyje.

– Liūdniausia, jog pinigai sutvarkyti Bitės namui nėra didžiausia problema. Vilniuje buvo ir, tikiuosi, bus pasiryžusių sėkmingai spręsti finansavimo klausimus. Bet pirmiausia sprendimą dėl  namo ateities turi priimti namelio savininkas – Panevėžio miesto savivaldybė. O štai čia P.Urbšio vaidmuo būtų lemiantis, užtektų treptelėti koja, bet to nėra. Vis dažniau pagalvoju, kad šio nusikalstamo neveikimo  priežastis yra ne taupymas, o baimė, kad prikelti  iš užmaršties Bitės puoselėti visuomeninio ir politinio veikimo idealai  nublukins  kai kuriuos šiandienos šūkius ir asmenis.   

– Labai keista skaityti Panevėžio miesto savivaldybės atsirašinėjimą Kultūros ministrui, kai jis siūlė dar 2015 m. kreiptis ir gauti virš ketvirčio milijono litų tikslinę dotaciją būtent dėl šio namelio išsaugojimo, o savivaldybė atsirašinėjo, kad viskas jiems yra per didelė našta. Negi naujojo namelio naudotojo noras bet kokiu būdu privatizuoti namelį yra aukščiau netgi 0,26 mln. litų – kuriuos savivaldybė būtų panaudojusi tiek nameliui išsaugoti, tiek ir namelio tolimesnei priežiūrai bei etatų įsteigimui?

– Kai kurių politinių sprendimų neįmanoma suprasti. Kartais tai susiję su sprendžiančiųjų trumparegyste, kartais – kam tas vargas, kartais – kokia iš to nauda šiandien man. Kai nėra vidinio motyvo – galima rasti šimtą priežasčių, kodėl to ar kito negalima daryti. Bet visada yra bent vienas kelias, kuriuo eidamas pasieksi tikslą. Jeigu jį laikai svarbiu. Rankų nenuleisime.  

– Dėkojame už  pokalbį

 

Facebook komentarai
Back To Top