skip to Main Content

Panemunės (18) apygardos kandidatės Kristinos Sulikienės (Drąsos kelias) politinės gairės

1. Kultūra

Jeigu politinės partijos „Drąsos kelias“Jonas Varkala teigia, jog valstybė prasideda nuo moralės, pritariant šiai minčiai, svarbu pridurti, jog valstybė gyvuoja tik kultūros ir švietimo dėka.

Šiuo metu valstybėje vykdomas platus kultūros centrų griovimo per sujungimą vajus, neva siekiant įsisavinti Europos Sąjungos lėšas, neretai tik rekonstrukcijai – bet nieko nepagerinant kultūriškai – turi būti sustabdytas. Kultūros, etninės veiklos kolektyvai, būrelius lankantieji neturi bijoti, jog rytoj dėl remonto nebus kur ateiti. Tas vyksta pavyzdžiui Garliavoje, tas jau įvykdyta pakaunėje – sujungus Rokų, Linksmakalnio, Taurakiemio kultūros centrus prie mažesnio centro – Samylų, KC paverčiant niekingomis „laisvalaikio salėmis“.

Muziejai irgi buvo sujunginėjami, rekonstrukcijos pinigai – įsisavinami, kultūra – sugriaunama. Niekas šito nerevizavo. O reikia. Kodėl išvaromi jauni specialistai?

2. Švietimas

Tas pats su švietimu – jeigu sunaikini švietimą, valstybės nebėra.

Išvarant kuo daugiau žmonių iš Lietuvos, atlieka mokyklos, jos stovi tuščios, kaip kokie vaiduokliai – bet tuo pačiu metu aiškinama, jog trūksta darželių. Tokios tuščios mokyklos turi būti paverstos darželiais ir dienos centrais, o ne stovėti tuščios, turbūt laukiant „privatizacijos“. (Pvz. Girinkuose, pakaunėje, visus metus stovi „atliekama“ pagrindinė mokykla, nors Kauno miestui trūksta darželių. Kas trukdo šiame pastate įrengti Kauno miesto Didįjį darželį, su 500 lovų, priimti į darbą naują personalą? Suteikti darbo vietas – juk valgykla, sporto salė – viskas yra!).

3. Vaikų namų naikinimas – neteisėtas. Būtina stiprinti vaiko teisių apsaugą.

Dar vienas galimos privatizacijos vajus vykdomas panaikinant vaikų namus – tačiau neleidžiant paruošti tiek globėjų, kiek reikia šiems vaikams globoti. Šį galimai korupcinį projektą palaimino aukščiausia valstybės valdžia. Tai yra vaikų prekybos į užsienį projektas. Pasirodo, mums nebereikia savo našlaičių, jie mums tik našta – o globėjų kursuose, pasirodo, visi tokie prasti, jog neatsiranda Lietuvoje globėjų. Mes su vyru irgi negavome globos išvados dėl savo mažametės prievarta laikomos giminaitės užsienyje. Nes,- kaip supratau, yra numatyti kiti „geresni“ globėjai – užsieniečiai. Beje, mes negavome nė atsisakymo. Paaiškėjo, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija net nesugeba įpareigoti savo licencijuotų darbuotojų vykdyti pareigas. Tačiau už neveikimą atleisti jų irgi neskuba. O pati ministerija kažkokiems beglobiams vaikams net neturi laiko – nuo ryto iki vakaro „įsisavina“ „pabėgėlių pinigus“.

Mes, lietuviai, turime sau atsakyti – ar mums reikia savo našlaičių, senelių, vargšų, ar ne?

Nes visus vargšus išvarome į užsienį, senelius- į kapus, o vaikus, pasirodo, irgi perkelsime į užsienį, nes Lietuvoje pasirodo, neatsiranda, kas juos globoja. Šį galimai nusikalstamą projektą pradėjo ir jį laimina Dalia Grybauskaitė, kuri didžiavosi, jog uždarė Marijampolėje labai gerai veikusius Putino vaikų namus. Šie vaikų namai leisdavo vaikams pažinoti savo šeimas, artimuosius, skatino bendravimą, šaknų išasaugojimą. Pavyzdžiui, privatūs Avikilų vaikų globos namai Marijampolės rajone bendravimą su giminėmis draudė, o teritoriją – apsitvėrė, kad niekas neįeitų, drausdavo net domėtis vaikų sveikatos būkle.

Vaikų teisių klausimas nesprendžiamas net aukščiausiu, įstatyminiu, lygiu, įstatymas, apibrėžiantis vaikų teises, pilnas klaidų, ir prieštarų. Ką veikė Seimas 4 metus, jeigu nesugebėjo to įstatymo pataisyti?

4. Sveikatos apsauga

O sveikatos apsauga – kodėl mokesčius mokantis žmogus negali sirgti, nes talonėlis pas gydytoją – tik po 3 mėnesių, o širdies echoskopas – tik po pusės metų ar kitais metais? Kokia čia sveikatos apsauga, jeigu ji nesaugo žmogaus? Tačiau karius iš kariaujančių teritorijų priimame be eilės – prašome, šaudykitės, o po to atvykite išsioperuoti Kauno Klinikose – kai paprastas lietuvis talonėlio laukia po pusę metų?

O tie absurdai, kai ištaškytas Vyriausybės rezervo fondas ir 40 000 eurų išsiųsta vėlgi kariaujančiai Ukrainai remti – kad tik toliau kariautų? O gaisrinių mašinos – net 10 – į Moldovą?

Kai tuo pačiu metu Panemunės seniūnijoje bendruomenės reikmėms naudojamos Šv. Antano koplyčios patalpos nėra išpirktos, ir klebonas bei visa parapija, kurią sudaro 10 000 žmonių, bijo, jog nebebus kur krikštytis, melstis, galų gale, užsiimti rankdarbiais bendruomenės patalpose, naudotis parapijos skaityklėle – patalpas kaip bendruomenines leidžia naudotis geraširdis klebonas.

Kodėl mūsų valdžiai svarbesnė Ukraina, Moldova, o nesvarbūs čia pat gyvenantys, visą gyvenimą sunkiai dirbantys paprasti lietuviai, kauniečiai, rokiečiai? Kodėl neatsiranda vos 10 000 eurų bendruomenės reikmėms, tačiau 40 000 eurų ukrainiečiams remti – prašome, iš rezervo pinigų, tik priimkite? Bet juk Vyriausybės rezervo įstatymas neleidžia naudoti užsienio reikmėms mūsų visų suneštų pinigų. Kas atsakys už šį iššvaistymą?

O kas daroma su Panemunės biblioteka? Verslo magnatai pamatė, jog tai labai gražus pastatas, nusprendė „sujungti“ Panemunės biblioteką su Vaidoto mokykla. (Kultūros įstaigą su švietimo – o jų veiklas reglamentuoja visiškai skirtingi teisės aktai.)

O „atsilaisvinančios“ patalpos „atlaisvinamos“  kotedžų statybai. Bibliotekininkai guodžiasi, jog iš jų gaunančių 400 eurų algą, reikalaujama tempo, rezultato, bei prižiūrėti rėkiančius, neišauklėtus vaikus.

Kodėl kultūra yra nustumta žemiau verslo, privatizatorių interesų, kodėl bendruomenės reikmės – paneigiamos?

Rokų bibliotekininkai irgi bijo, kad tik nebūtų panaikinta bibliotekėlė, kuri yra vietiniams labai svarbi vieta – atsispausdinti, informacijai nusikopijuoti, laikraštį pavartyti. Nors bibliotekų kompiuterinio raštingumo plėtrą parėmė Europos Sąjunga, bibliotekininkams meluojama, jog gali būti sujungimai, etatų mažinimai. Kodėl įsisisavinus bibliotekų rėmimo pinigus, nebereikia už juso atsiskaityti – parodyti, ar pavyko kompiuterinių darbo vietų sukūrimas? Mano galva, tikrai pavyko – nes aš pati einu į Rokų Vingytės biblioteką rašyti savo disertacijos. Nes bibiliotekoje labai jauti darbinė aplinka, o bibliotekininkai pasirengę padėti, surasti reikiamas knygas. Neįtikėtina, kiek mažose bibliotekose galima rasti mokslinės medžiagos! Tačiau kultūros įstaigų darkytojai juk apie tai net nešneka: kad biblioteka yra gyvenvietės kultūrinimosi centras, žmonių susitikimo vieta. O kiek žmonių pavartę laikraščius, ir darbą žiūrėk atranda – vien bibliotekos dėka. Panemunės bibliotekoje nuolat vyksta renginiai, paskaitos – ar jos vyks Vaidoto mokykloje? Abejoju. Būtina analizuoti verslo magnatų lindimą į jau susigyvenusias bendruomenes, neleisti jiems grobti pastatų.

5. Kariuomenė.

Kodėl XXI amžiaus Lietuvoje prioritetu pasidarė karai Ukrainoje, revoliucijos Sirijoje, bet Lietuva nustumta į antrą planą?

Turi būti rūpinamasi Lietuva, o Lietuvos kariuomenės kariai neturi bijoti, kad bus išsiųsti ginti Lietuvos Donbase – nes Donbasas Lietuvai nepriklauso.

Nors aiškinama, jog reikia didinti kariuomenės pajėgumus, tačiau patys kariai tų pinigų nemato – jie vėl iškeliauja kažkur į konfliktų zonas.

Panemunėje yra įsikūręs Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Juozo Vitkaus Išminavimo batalionas, kuriam trūksta elementarios įrangos. Tai įvairi įranga, skirta identifikuoti sprogmenims, detonavimo, bombų transportavimo technika. Jos Lietuvoje nėra pakankamai. Keliai į poligonus  yra užvirtę ir užžėlę, kariai su bombomis važiuoja per civilių gyventojų gatves. To neturėtų būti. Tačiau kodėl neatstatomi per II pasaulinė karą sugriauti tiltai, neatkuriami vien kariniams tikslams tarnavę keliai ir keliukai? 

Visa Lietuva yra po II pasaulinio karo iki šiol užminuota, randamos didžiulės aviacinės bombos, jos randamos ir miestų centruose, ir laukuose. Politinė valdžia iš viso nesupranta, jog ne konfliktus užsienyje reikia palaikyti, o visų pirma savo kariuomenę. Vaidoto batalione jau šurmuliuoja šauktiniai, kariškiai profesionalai džiaugiasi, gavę darbo, užduočių – tačiau savanoriai iki šiol tinkamai neaprūpinti ginklais. O kariai savanoriai yra integrali Lietuvos kariuomenės dalis. Jie nei šalmų, nei taktinių liemenių iki šiol neturi, o jeigu yra – viskas surūdiję, suplyšę, nudėvėta. Savanoris – ne žmogus. Kodėl?

Jeigu mes norime būti lygiavertė NATO šalis, mes privalome normaliai aprūpinti kariuomenę, o jeigu negalime – tada turime priimti kitus sprendimus. Aviacija irgi laukia daugiau lėktuvų, sraigtasparnių, nes taikos meto kariuomenė vykdo taikos užduotis  –  gelbėja žmones, gesina gaisrus, perveža organus persodinimui. Aviatoriams nuolat sakoma, jog nėra pinigų, tačiau kai pajudinami tie pinigai, tai aviacijai tada jau atsiranda pinigėliai. Tačiau orlaivių yra nepakankamas kiekis. Tai yra pasityčiojimas iš tos aviacijos, kuri buvo prieš karą. Atkurime Lietuvos valstybę su visais jos simboliais – visų pirma, su aviacija. Prieškaryje mes netgi gaminome lėktuvus, skladytuvus. Dabar kariuomenės valdžia neišgali nupirkti vieno kito lėktuvo.

Taip pat gaisrinės ir kariuomenės apjungimas į Taikos meto krizių valdymo centrą turėtų būti vykdomas, o ne naikinant gaisrines, paliekant po vieną mašiną, kaip yra padaryta Margininkuose – o Margininkai aptarnauja ir Kauną. Manau, lakūnai neprieštarautų vykdyti kuo daugiau taikos  meto užduočių, juk mūsų lakūnai – mūsų pasididžiavimas. Jie nori mums padėti kas dieną. Tad leiskime Lietuvos aviacijai veikti Lietuvos valstybėje. 

Partiją įkvėpusios Kedžių šeimos net 2 šeimos nariai tarnavo JAV aviacijoje. Pasakojimai apie lakūnus įkvepia visus vaikus dideliems darbams, užmojams. 

Rokai didžiuojasi karininkų Balčiūnų šeima, kurių Jonas Balčiūnas buvo – karo lakūnas. 

Jono Varkalos brolis Kazimieras Varkala – Daumantas – Lietuvos partizanas, tragiškai žuvęs už Lietuvos laisvę, neišdavęs savo kovos draugų. Mes iki šiol nesame supratę nei pokario aukos, nei Sibiro tremtinių kančios. O veltui. Jie padėjo galvas tikėdami, jog išaus Lietuvos rytas, kad atgims valstybė. Valstybė be simbolių- ne valstybė. Mūsų simbolis – plieno sparnai. Mes – karių tauta. Tad būkime karingi, ginkime ir saugokime savo Tėvynę Lietuvą nuo priešo. Pirmiausi tas priešas yra nemeilė savo kraštui, bei jo eikvojimas. Neleiskime šiam vėžiui toliau tarpti, stabdykime.

 

Daug yra valstybėje taisytinų vietų.

Apie teisėsaugos reformą pasilikau pakalbėti pačiame gale.

6. Teisėsauga.

Patys žinome, kas vyko 2012 05 17, kaip Garliavoje buvo pažeista Lietuvos Konstitucija, privačios nuosavybės apsauga, buvo sumušta imunitetu saugoma teisėja, jos globojamas vaikas Deimantė. Teisėjos dukterėčia buvo globojama pagal galiojantį 20 12 03 01 Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą pratęsti laikinąją globą dėl to, jog mergaitės motina nesitaiso, neturi socialinių įgūdžių, nelanko psichologijos paskaitų, neatvyksta bendrauti su dukra. Trumpai tariant – jog nevykdė teismo sprendimo dėl vaiko grąžinimo, todėl net savivaldybė jai vaiko negrąžino.

Tačiau policijai atrodė kitaip. Ji – jėgos struktūra. Kur „nepramušė“ teisiškai, atėjo ir „pramušė“ su jėga.

 Tie smurtininkai iki šiol dirba policijoje, o tą šturmą organizavęs policijos komisaras netgi buvo tapęs ministru. Jokios savikritikos, ir jokios autorefleksijos policijos ir VRM tarpe nėra, todėl tokios struktūros yra labai pavojingos. Kriminalinės policijos biuras iškėlęs Laimutei Kedienei 8 bylas, ir visos – dėl apie pedofilus pasakojusios mergaitės priežiūros. Kriminalinės policijos biuras kelia visiškai išsigalvotas bylas, naudoja savo postus žmonių persekiojimui, tai žinau, nes mano namie buvo krata, kuri buvo visiškai beprasmė, nes visos bylos buvo nutrauktos.

 Taip pat mano vyrui buvo keliamos bylos, kad jis neva nori nušauti kaimo alkoholiką – nors mano vyras neturi jokio šautuvo. Bet Kriminalinės policijos biuras parašė, kad turi – ir jau mes netgi turėjome tikėti. Bet mes netikėjome, nes negalima tikėti tuo, ko nėra. Bylą teko nutraukti. Kaip ir visas kitas, kurias man kėlė minėtas biuras dėl rašymo apie Garliavoje besirenkančius žmones, dėl 2012 03 01 globos pratęsimo Neringai Venckienei. Dėl paties buvimo Klonio gatvėje. Tarsi pilietiškumas – tai labai baisus nusikaltimas. Tuo pačiu metu Kriminalinės policijos biuras iš viso neištyrė, kas iš tiesų nušovė teisėją Furmanavičių, iš kokio ginklo, atstumo. Ir kada, ir su kuo tai yra iš tikrųjų susiję. Kokiomis aplinkybėmis atsirado Drąsiaus Kedžio lavonas Kauno marių pakrantėje? Praeitoje kadencijoje girdėjome, jog šis biuras bus reorganizuots, deja, tai liko tik kalbos.

Po Kauno žudynių, kuriose netiriant įvykių irgi dalyvavo šis policijos padalinys, ir kuris vėliau persekiojo Klonio gatvės budėtojus, nepasidarytos išvados.

Policija iki šiol jaučia pareigą įsilaužti į namus, mušti žmones, netgi kištis į turto, ir net vaikų dalybas. 

Tai mano klausimas – čia demokratinė šalis ar ne? Jeigu tai ne demokratinė šalis, tai tegul kas nors įvardija, kokia čia santvarka. O jeigu demokratinė – policijai ir jos savivalei privalo būti uždėtas apinasris.

Tokiu būdu prieiname prie VSD.

7. Valstybės saugumo departamentas.

Pasiremiant visiškai neaiškia ir galimai nuo pradžių suklastota Eglės Kusaitės byla, buvo nuspręsta, jog Valstybės saugumo departamentui negalima turėti galių vykdyti ikiteisminius tyrimus. Tokiu būdu dirbtinai ir sustiprėjo policija, kuri pernai netgi pradėjo vaidinti VSD – kai policija, neretai  su rusakalbiais priešakyje, laužėsi pas „antivalstybininkus“, žmones, kurie turėjo kitokią nuomonę apie Europos Sąjungą. Niekas Jungtinėje karalystėje nesilaužė pas tuos, kas nubalsavo iš viso išstoti iš EU. Nes tai demokratinė teisė ir laisvė- teisė į nuomonę.

VSD dar visai neseniai atkurta 9-oji valdyba – kuri buvo panaikinta, nes esą labai smarkiai persekiojo Kusaitę. Vieno asmens atvejis buvo pasitelktas panaikinti ištisą valdybą.

Ši valdyba buvo pradėta naikinti dar KGB rezervisto, VSD vado, Pociaus laikais, jam tiesiog labai nepatiko maždaug 7 jos tarnautojai, nes jie labai gerai dirbo. Pirma buvo vykdomas galvų kapojimas, vėliau – pačios 9-osios valdybos, o vėliau ir VSD naikinimas.

Tarnyba, kuriai neleidžiama nei sekti, nei vykdyti tyrimų, yra pasmerkta tarnyba, tačiau Lietuvoje aktyviai veikia ir džihadistai, ir provokatoriai, kurie telkiasi valstybės įstaigose ir net kariuomenėje, yra nuolat kurstomas karas, bei pilietinio karo užuomazgos. VSD turi būti stiprus, todėl šiai įstaigai turi būti grąžintos funkcijos, tiesa, kontroliuojant, o ne bijant šios įstaigos.

Taip, praeityje ši įstaiga padarė labai daug klaidų, sekdama Prezidentą be sankcijos, organizuodama jam apkaltą.

Tačiau šiuo metu, kai policija įsisiautėjusi po Lietuvą, taip, kad laužiasi be sankcijų į namus – pas mane irgi buvo įsilaužusi, ir net neatsiprašė, pagal melagingą pranešimą veikė – tai kai išsiderina valstybės institucijos, turi būti jos suderinamos, ir sureguliuojamos. Dabartinė valdžia nesugebėjo vykdyti giluminių valstybės pertvarkų, o svarstydavo visokius laidojimų pašalpų ar suteikimo pirmajam valstybės vadovui privilegijų klausimus.

Seimas privalo iš esmės imti kiekvieną šalies valdymo klausimą ir jį spręsti iš esmės.

Būtina apriboti ir Seimo nariams iki gyvos galvos dirbti Seime, nes toks Seimas pasmerktas virti savose sultyse, Seimo nariai pradeda tvarkytis savo asmeninius reikalus.

Esu dirbusi kultūros, švietimo, mokslo įstaigose, netgi tarnavau kariuomenėje, esu teisininkė profesionalė, ir aš žinau ką sakau. Valstybėje reikia atlikti reanimaciją. 

8. Reemigracija, demografinė politika, pensijų grąžinimas, valstybės ūkio tvarkymas – tai prikeltų valstybę iš mirties patalo.

Valstybė privalo susigrąžinti savo žmones, kurių išvyko arti 1 milijono. Tam turi būti ne kalbos kalbamos, o laikomasi tarptautinių įsipareigojimų: alga Lietuvoje turi siekti Europos vidutinį lygį, o ne prilygti Afrikos ar Azijos šalių lygiui, tuo pačiu šaipantis, kodėl dar ne visi išvyko. Tuo pačiu reikia mažinti valstybės tarnautojų skaičių, bei reguliuoti, kad nesikurtų „antra Lietuva“, kai vieni negauna darbo, o kiti dirba 2-3 etatais, kaip pasitaiko švietimo, kultūros, ir politikos įstaigose.

Valstybė turi skatinti demografinę politiką, socialinę apsaugą, neleisti badu gyventi savo pensininkams. Valstybė visų pirma turi būti, kaip teigia Jonas Varkala, morali valstybė.

Kiek bespaustų Tarptautinis Valiutos fondas, Lietuva privalo visų pirma rūpintis Lietuva, jos piliečiais.

Visi klyksmai, kaip mums reikia atominių elektrinių, skalūnų dujų ar naujų dujų laivų, sugriūva, jeigu nuvažiuoji į artimiausią mišką – tonų tonos nepaimtos medienos dūla, kodėl neekonomiškai tvarkomas šalies ūkis? Kodėl naikinama Lietuva visose jos gyvenimo srityse? Kodėl sakoma, jog kaimiečiai neturi kur dirbti – nors įdarbinus bedarbius, o kurą išvežus į katilines, tie kaimiečiai sau po kelias algas ir dar šilumos užsidirbtų? Kodėl nestatomos autonominės katilinės? Kodėl autonomizuotas šalies šilumos, elektros energijos ūkis, nors Konstitucija draudžia monopolijas?

9. Būtina panaikinti advokatų monopoliją, ir pertvarkyti teisėjų korpusą, juos renkant.

Kodėl netgi advokatų taryba yra neteisėta monopolija – bet politinė valdžia net nesugeba to pripažinti? Ar tam, kad elgetos minimumą gaunantis žmogus net nedrįstų niekur kreiptis? Tačiau kaip tai atitinka teisinės ir demokratinės valstybės principus: visų pirmų, Konstitucijos viršenybę prieš visus kitus įstatymus? Ar vis dar galioja Konstitucija – jeigu jos nesilaiko netgi Seimas: kai nepanaikina monopolijų?

Latvijoje, panaikinus advokatų monopoliją, paslaugos atpigo, demokratijos lygis dar labiau pakilo. Sieksiu advokatų monopolijos panaikinimo, ir teismų reformos. Šeimyniniams klanams – ne. Teisėjas turi būti renkamas. Konstitucija turi būti pakeista, ir nustatyti teisėjų rinkimai – kaip yra JAV. Tada teisėjas, kuris labai blogai nagrinėja bylas, niekada nebeturės šansų juo vėl tapti.

Už laisvą, moralią, ir prikeltą Lietuvą. Drąsiai.

Ir už Panemunę. Joje yra mano šaknys. Čia gyveno mano senelio brolis Jurgis Apanavičius, turėjo parduotuvę, jo sūnus Vytas tarnavo karininku Vaidoto batalione. Deja, dėl to, kad buvo kruopštūs, taigi, pasiturimai gyveno, teko bėgti iš Lietuvos. Tačiau Panemunė visada liko jų širdyse, kai jie kūrėsi naujoje šalyje už Atlanto.

Panemunė, Rokai griūva, jiems irgi reikalinga reanimacija, reikia, kad būtų atstovaujama bendruomenėms aukščiausiu lygiu, kad nebūtų uždarinėjamos bibliotekos, švietimo, sveikatos įstaigos. Mane įkvepia Rokų bendruomenės centro, bei Panemunės bendruomenės centro veikla, tai aktyvios, veikiančios, už savo gyventojų interesus veikiančios bendruomenės. Būtina stiprinti bendruomenes visoje Lietuvoje. Neseniai teko matyti, kaip darbiai veikia Marijampolės rajono Šunskų seniūnijos kaimų bendruomenės, kaip vieningai ir gražiai jos tvarkosi. 

Visa Lietuva gali būti darbi ir tvarkinga, ir atsigavusi. Tačiau to turi norėti politinė valdžia, priimdama teisingus sprendimus, atitinkančius tarptautinę teisę, o ne ignoruojant metų metais Europos socialinę chartiją, nepaaiškinant užsieniui, jog Lietuva tiesiog neįgali laikytis įsipareigojimų, ar laikant kalinius neatitinkančiose sąlygose. Apgailėtinai skamba, jog kažkas, kas 25 metus sėdėjo valdžioje ir stekeno Lietuvą, dabar jau „turi naują planą“. Kokį? Kaip privatizuoti likusius pastatus? Kodėl tad tiek netvarkos visose šalies gyvenimo srityse?

Kodėl poliklinikose mokamas tik minimumas? Kodėl 11 metų prasimokę jauni talentingi gydytojai gauna tik kasininkės prekybos centre dydžio algą? Tai kur tada gydytojo orumas, arba – motyvacija: jeigu jis šitiek metų savo gyvenimo paskyrė dirbti darbą, kuris apmokamas panašiai kaip nekvalifikuota darbo jėga?

 Visas išsikeltas idėjas pradėčiau įgyvendinti tuoj pat.

Kaip sugebėčiau be stipraus ir gausaus palaikymo – juk politikoje aš nedalyvaudavau? Kad visai neturiu patirties, tai yra netiesa – mano tėvai buvo ir žurnalistai, ir politikai, todėl politikos ir žiniasklaidos veikimo principus žinau nuo vaikystės.  

Be to, savo darbais įrodžiau, jog veikti galima ir vienam- kai valstybė pavojuje, o šalį valdo neaišku kam parsidavę elementai.

Pernai 2015 05 12 Seimas tyliai bandė pakeisti Konstituciją, iš jos panaikindami Valstybės gynimo tarybą, po šiuo projektu buvo pasirašę net 42 Seimo nariai. Prie projekto buvo teikiami vienas kitam prieštaraujantys teisės aktų pataisymai, su visiškai skirtingomis nacionalinio saugumo tarybos sudėtimis. Tačiau vienas dalykas buvo aiškus – karo skelbime nebeturi likti Lietuvos kariuomenės vado, kuri keletą kartų aiškiai pakartojo, jog Rusijos grėsmės Lietuvai nėra, ir ji nepuola.

 Kadangi akivaizdžiai buvo bandoma karo paskelbimo teisę perleisti į Prezidentės rankas, identifikavau šią grėsmę, aprašiau spaudoje, ir tokiu būdu Konstitucijos keitimas buvo sustabdytas. Kartais įmanoma įstatymų leidybos veiklą koreguoti ir iš visuomenės. Tačiau pernai supratau, jog Seime galimai susirinkę visiškai nesusigaudantys asmenys, kurie kažkieno paprašyti, gali leisti keisti net Konstituciją – kad tik Lietuva pagaliau paskelbtų kam nors karą.

Dieve, apsaugok nuo karo, maro ir bado, o nuo blogos valdžios kaip nors patys apsisaugosime. Už gerą ir moralią valdžią. Rinkitės Drąsos kelią! 

Kristina Sulikienė, Panemunės (18) apygarda

 

 

Facebook komentarai
Back To Top