skip to Main Content

Pandemijos krizės akivaizdoje – šansas Lietuvos paslaugų centrų sektoriui

Nuo pirmojo paslaugų centrų antplūdžio Lietuvoje praėjo daugiau nei 10 metų. Tuomet po krizinė šalies ekonomika masino pasaulines bendroves pigesne darbo jėga, galimybėmis pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus, palankia verslo aplinka. 2020-ieji galbūt ir neprimins 2008-ųjų, tačiau koronaviruso padariniai ekonomikai skirtingų ekspertų vertinimu gali būti panašūs, sukurdami terpę naujų investuotojų bangai.

Lietuvoje paslaugų centrų bumas prasidėjo 2008-2009 m., kuomet į šalį atvyko ir pirmuosius biurus atvėrė Jungtinės Karalystės bankai, JAV finansinių paslaugų bendrovės. Palaipsniui augo šių centrų funkcinių atsakomybių gausa ir jų kompleksiškumas, o šiandien daugiau nei 80-yje jų kuriami nauji produktai, paslaugos kitoms rinkoms, o įmonės dominuoja patraukliausių darbdavių sąrašuose.

Pasaulinės įmonės į galimybę perkelti dalį savo operacijų įsteigiant paslaugų centrus rimčiau dėmesį atkreipė daugiau nei prieš du dešimtmečius. Nuo to laiko ši procesų ir kaštų optimizavimo strategija įgavo pagreitį – Indijoje tokiuose centruose vien IT srityje dirba daugiau nei 4 mln. darbuotojų, o savo centrus ten turi bene visi savo sričių lyderiai – „Amazon“, IBM ir kiti.

Tačiau pasaulinis karantinas dėl sparčiai plintančio koronaviruso pakeitė tiek įmonių, tiek darbuotojų požiūrį. Paslaugų centrus Indijoje ir kitose Azijos valstybėse įkūrusios organizacijos, pasaulinio padarinius pajuto itin greitai – dalis darbuotojų namuose negali užtikrinti nei stabilaus interneto ryšio, nei techninių sistemų veikimo, nei saugumo, o valstybės priverstos daryti tokiems centrams išimtis sukuriant galimybes dirbti toliau.

Vien Filipinuose paslaugų centrų sektorius vertinamas 25 mlrd. JAV dolerių, taigi, natūralu, kad matydami didžiules technologines ir infrastruktūros spragas į alternatyvas dairosi tiek mažos, tiek didelės JAV ar Europos bendrovės.

Kodėl ir kaip susidomės Lietuva

Paslaugų centrų industrijos ekspertų teigimu, susidomėjimą Lietuva labiausiai turėtų rodyti Vakarų Europos, Jungtinės Karalystės ir skandinavų įmonės, jau turinčios centrus toli nuo Europos – joms norėsis padalinius turėti fiziškai arčiau savęs (angl. re-shoring). Tai suteiks galimybę jausti organizacijos pulsą, auginti pasitikėjimą ir efektyviau reaguoti į krizes bei globalinius pokyčius.

 

Anot Mariaus Ivanausko, „Telia Global Services Lithuania“ kompetencijų centro vadovo, rinkdamiesi šalį potencialiam kompetencijų centrui, užsienio investuotojai atsižvelgia į kelis dalykus – itin svarbi ekonominė, geopolitinė aplinka, šalies infrastruktūra, išsilavinusių potencialių darbuotojų skaičius ir kokybė bei ten jau įsikūrę konkurentai.

„Pirmoji tarptautinių bendrovių banga Lietuvoje koronaviruso krizės akivaizdoje bus vedama vieno ir dažnai svarbiausio kriterijaus – kaštų taupymo. Pandemijai ir visuotiniam karantinui besitęsiant, labiausiai šių sąlygų paveiktos industrijos sieks išgyventi taupant, todėl skubiai įvertins visas įmanomas optimizacijos galimybes,“ – teigia telekomunikacijų bendrovės „Telia“ kompetencijų centrui Vilniuje vadovaujantis M. Ivanauskas. „Antroji susidomėjimo Lietuva banga atkeliaus performuluojant ilgalaikes įmonių strategijas.“

Eksperto nuomone, didelės europinės ar JAV organizacijos, kurios įprastai svarstytų operacijų centrus steigti toliau nuo savo pagrindinių būstinių (angl. off-shore) ir įsikurtų Indijoje ar Azijoje, dabar potencialiai rinksis artimesnę šalį (angl. near-shore). Akivaizdus tokių sąlygų atoveiksmis – padidėjęs mūsų šalies patrauklumas ir dar didesnis tarptautinių įmonių dėmesys.

Šalies potencialas – dvigubai didesnis

2019-aisiais, „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, kompetencijų centrų sektoriuje buvo sukurta beveik 2000 darbo vietų, o tokiuose biuruose iš viso jau dirba beveik 20 000 darbuotojų. Ši industrija sugeneruoja 1,2 % valstybės BVP, tačiau kaip teigia „Investuok Lietuvoje“ paslaugų sektoriaus ekspertė Laura Kavaliauskaitė, šalis galėtų priimti dar dvigubai ar net trigubai tiek pasaulinių žaidėjų.

„Net ir išlaikant 10-14 % kasmetinį verslo paslaugų sektoriaus augimą, Lietuva dar negreitai pasieks tokį prisotinimo lygį kaip konkuruojančiose regiono lokacijose. Tiesa, vis dažniau investuotojai vertina Lietuvą ieškodami kokybės, ne vien siekdami optimizuoti kaštus, tad šalyje steigia aukštos pridėtinės vertės kompetencijų centrus. Turime daug puikių specialistų tiekimo grandinės valdymo, inžinerijos, robotikos, informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo, pinigų plovimo prevencijos ir kitose sparčiai populiarėjančiose srityse, tad šios sritys – dar nepilnai atrastas ir neišnaudotas Lietuvos potencialas“, – pasakoja L. Kavaliauskaitė.

Jai pritaria ir M. Ivanauskas, kurio teigimu ši situacija naudinga ne tik potencialių investuotojų pritraukimui, bet ir esamų investicijų didinimui.

„Seniau įsikūrusiems arba greitai besiplečiantiems kompetencijų centrams šis periodas yra puiki proga dar kartą įrodyti savo naudą įmonei, todėl krizės akivaizdoje pasinaudojus kaštų ir procesų optimizavimu bus galima ne tik didinti komandas, bet ir atliekamų funkcijų kompleksiškumą,“ – teigia Marius Ivanauskas, „Telia Global Services Lithuania“ vadovas.

Tolimesnę plėtrą lems pasitikėjimas, pritraukimą – judėjimas

Nors abu ekspertai sutaria, kad Lietuva tarptautinėms įmonėms bus patraukli pandemijos padarinių akivaizdoje, reikia turėti omenyje, kad organizacijos, ketinančios steigti ar plėsti paslaugų centrus, atkreipia dėmesį ir į kitas sparčiai besivystančias Centrinės ir Rytų Europos valstybes – Bulgariją, Rumuniją, Vengriją.

„Vilniuje paslaugų centrų industrijoje šiuo metu dirba 30 žmonių iš tūkstančio, o Kaune tik 10. Tuo tarpu, brandžiausiose paslaugų centrų lokacijose Centrinėje ir Rytų Europoje šis rinkos prisotinimo rodiklis artimas 100“, – atskleidžia Laura Kavaliauskaitė, „Investuok Lietuvoje“ paslaugų sektoriaus ekspertė. „Dėl santykinai nedidelio rinkos prisotinimo Lietuvoje investuotojams nereikia griebtis agresyvių strategijų kovojant dėl reikiamų darbuotojų, o atlyginimų augimas išlieka nuosaikus. Investuotojai itin palankiai vertina šalies skaitmeninę infrastruktūrą bei stabilią politinę aplinką.“

„Priešingai nei prieš dešimtmetį, 2020-aisiais bene pagrindiniu ekonomikos stabdžiu bus pandemijos sukelti laisvo judėjimo suvaržymai. Nesant galimybės keliauti, optimizuoti esančius centrus ar steigti naujus, gali būti sudėtinga. Nepaisant to, ilgalaikį susidomėjimą Lietuva lems esamų kompetencijų centrų sėkmės istorijos, o tai, kokį statusą organizacijose karantino periodu užsitikrins centrai, suteiks daugiau pasitikėjimo potencialiems investuotojams,“ – apibendrina M. Ivanauskas, „Telia Global Services Lithuania“ vadovas.

Žinant, jog šalyje jau galime fiksuoti ne vieną paslaugų centrų sėkmės istoriją, susiklosčiusi situacija leis centrų vadovams dar aktyviau įsitraukti į bendrą įmonių plėtros strategiją. Augančios darbų apimtys, funkcijų kompleksiškumas ir pasitikėjimas užtikrins tolimesnę šalies paslaugų centrų rinkos plėtrą.

Facebook komentarai
Back To Top