skip to Main Content

Palangos „dušinės“ pastatytos tokios, kokioms leidimą davė Palangos meras Šarūnas Vaitkus

Aurimas Drižius

 

Nors Palangos meras konservatorius Šarūnas Vaitkus skelbia, kad jis pats asmeniškai labai norėtų sulyginti su žeme garsiąsias Palangos dušines, buvęs Palangos miesto vyr. architektas Edmundas Benetis mano, kad Š.Vaitkus be reikalo aušina burną – šis pastatas pastatytas toks, kokį leido tas pats Šarūnas Vaitkus.

 

 

Mat dušinių savininkas dar 2015 m. iš Palangos savivaldybės gavo „specialiuosius architektūros reikalavimus“. „Ką savivaldybė į tuos reikalavimus įrašė, aš nežinau, bet faktas, kad statybų inspekcija parašė, kad pastatas visiškai teisėtas, reiškia, kad statybininkai niekaip nepažeidė savivaldybės reikalavimų“, – sakė Benetis.

 

 Šarūnas Vaitkus

Birželio 18 d., 18:57 · 

Jei būtų mano valia, pats atsisėsčiau prie buldozerio vairo ir sulyginčiau su žeme šį pastatą.

Praėjusios savaitės pabaigoje buvo surengta teatralizuota akcija prie vadinamųjų „dušinių“ Meilės alėjoje. Iš tikrųjų, šis pastatas bado akis ir Lietuvos žmonėms, ir Palangos gyventojams, todėl džiaugiuosi jaunimo iniciatyva atkreipti visuomenės dėmesį į šią situaciją. Ne kartą esu sakęs, pasikartosiu ir dabar – man taip pat nepatinka šis statinys, ir man nėra priimtina, jog tokie pastatai atsiranda jautriausioje pajūrio zonoje.
Atsakingai noriu pareikšti: jei būtų mano valia ir jei aš galėčiau, pats atsisėsčiau prie buldozerio vairo ir sulyginčiau su žeme šį pastatą Meilės alėjoje. Tačiau to padaryti negaliu.
Jei būtų Savivaldybės Tarybos valia, dėčiau visas pastangas, kad Vyriausybė inicijuotų pastato paėmimą visuomenės poreikiams, bet ir tai padaryti, kaip man išaiškino teisininkai, įmanoma tik išimtinais atvejais, į kuriuos šis statinys nepatenka.
Ne kartą sakiau, jog pajūrio juosta, kurios Lietuva turi labai nedaug, negali būti užstatyta. Savo nuomonės nekeičiu ir dabar, tačiau, deja, mūsų pajūrio priekopėje yra ir daugiau dar prieš keletą dešimtmečių pastatytų pastatų, kurių mano ir kaip palangiškio, ir kaip miesto vadovo, manymu, neturėtų čia būti: tai ir „Voveraitė“, ir „Lagūna“, ir buvusi čeburekinė, ir „Chateau Amber“. Bet nė vienas iš šių pastatų nėra nauja statyba – jie yra 1992 m. valstybės inicijuotos privatizacijos pasekmė.

 

Buvęs Palangos savivaldybės vyr. architektas Edmundas Benetis atsakė į LL klausimus:

  • Ar esate įsigilins į tą garsiųjų Palangos dušinių istoriją? Kaip jas pavyko legalizuoti?

Klausimas yra geras ir sudėtingas. Vienas buvęs pareigūnas, aš turiu omenyje save, į tai atsakyti negali. Aš dalyvavau tame etape, kada nustatyta tvarka buvo parengtas dušinių detalusis planas ir buvau vienas iš tų, kurie tą planą derino. Paskui tas projektas buvo patvirtintas. Kalba eina, jeigu aš neklystu, apie 1999 m., t.y. 20 metų atgal. Mano supratimu, tada sklypų detaliuosius planus tvirtino taryba, ir Palangos miesto taryba jį ir patvirtino. Ir tas dokumentas, kadangi detalieji planai yra neterminuoti, tai jis galioja iki šių dienų.

  • Kitaip, sakant, miesto taryba patvirtino detalųjį planą su visomis numatytomis sąlygomis – pastatų aukštį, užstatymą ir t.t. – būtent tokius, kokie jie yra dabar?
  • Dėl šių klausimų jums reikėtų kreiptis į Palangos miesto savivaldybės administraciją. Nes būtent ji parengė šių dušinių techninį projektą, kuris, jeigu neklystu, buvo parengtas 2015 m. tai reiškia, kad tada statytojas kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę, prašydamas specialiųjų architektūros reikalavimų. Ką savivaldybė į tuos reikalavimus įrašė, aš nežinau. Bet detaliajame plane pagal teritorijų planavimo įstatymą toks planas nustato taip vadinamus „maksimalius rodiklius“, kurie pagal numatytus teisės aktus yra galimi konkrečiame sklype. Po to, kai visi planavimo sąlygas išdavę subjektai, tame skaičiuje ir savivaldybė, detalųjį planą suderino, jis buvo patikrintas valstybinėje teritorijų planavimo statybų Ši davė teigiamą išvadą, kad projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktų reikalavimus, ir jį galima tvirtinti. Tada Palangos miesto savivaldybė jį ir patvirtino. Todėl reikia žiūrėti, kokie rodikliai buvo įrašyti į specialiuosius architektūros reikalavimus. Aš to nežinau, tačiau, pvz., jeigu detaliajame plane buvo parašyta, kad maksimalus pastatų aukštis yra 11 metrų, tai nebūtinai tas aukštis turi būti 11 metrų. Aukštis gali būti ir 9 metrai.
  • Klausimas yra apie tai, kad Palangos meras Vaitkus parašė facebooke, kad jis pats norėtų nugriauti šias dušines?
  • Na gerai, jeigu meras nori nugriauti, o Lietuvoje galiojanti tvarka to neleidžia, kodėl be reikalo apie tai kalbėti?
  • Lietuvoje ta tvarka keičiasi priklausomai nuo valdžios. Juk Vijūnėlės dvaras buvo nugriautas, nes nepatiko Grybauskaitei. Nors jo  statutas buvo toks pat, kaip ir Palangos dušinių?
  • Šitoje vietoj su jumis nesutiksiu, nes Vijūnėlės situaciją aš nagrinėjau ir ją žinau. Ten yra kitaip, nei Palangoje. Vijūnėlės istorija pasibaigė teismo sprendimu dėl kurorto sanitarinės apsaugos zonos. Tas sprendimas įsiteisėjo, ir viskas tuo pasibaigė. Palangos atveju su visomis esamomis apsaugos zonomis yra galiojantis, o statybų inspekcija ir prokuratūra tikrino tą objektą ir jokių nukrypimų nerado. Kodėl pastatas iškilo būtent toks, ir būtent tokios architektūros, aš visų pirma klausčiau Palangos savivaldybės administracijos. Nes būtent ji išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus. Todėl ir reikia žiūrėti tuos dokumentus – ko iš to pastato tikėjosi Palangos savivaldybė? Ar jis bus stiklinis, ar su šlaitiniu stogu? Ką miestas nustatė, tą statybininkai ir padarė.
  • O tai ne Vaitkus buvo 2015 m. Palangos meras?
  • Žinoma, kad Vaitkus. Jis Palangos meru jau paskutinius dešimt metų.
  • Tai kodėl jis dabar elgiasi taip, kad lyg iš mėnulio iškritęs, ir neva nieko nežinojo?
  • Būna tokių dalykų, nu ir ką? Aš tik noriu pasakyti, kad tų dušinių statytojai ne patys sugalvojo, kokio dydžio, intensyvumo ir užstatymo tas pastatas turi būti. Šiuos reikalavimus nustatė savivaldybė. Ar pastatas atitinka reikalavimus? Juk tai tikrino ir statybų inspekcija, ir prokuratūra – reiškia, viskas pastatyta taip, kaip nurodė savivaldybė. Todėl keista dabar mojuoti kumščiais…
  • Vaitkus nurodė, kad neva teismas įpareigojo patvirtinti detalųjį planą?
  • Pagal paskutinį Vaitkaus komentarą aš taip supratau, kad tas teismo sprendimas ir man galiojo – derinti….tada aš nežinojau, kad po 20 metų man vėl reikės kalbėti apie tą detalųjį planą.
  • O kokia jūsų nuomonė apskritai apie Palangos antrąją pajūrio zoną. Kiek legalios čia statybos?
  • Su tomis zonomis Palangoje viskas yra gerai. Jeigu pasikelti iki 2019 m. galiojusias specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, kuriose nustatytos kurorto zonos, tai ten labai aiškiai parašyta, kas galima ir ko ne. Ir taip pat aišku, kad Palanga tuos reikalavimus atitinka. Tačiau problema yra kitur. Juk Druskininkai, kuriuose bendrasis planas buvo patvirtintas gerokai vėliau, nei Palangoje, tačiau jame nėra nustatytos kurorto apsaugos zonos. Ir tada kyla klausimas – kaip mes rengiame kurortų bendruosius planus, jeigu juose nėra numatytos apsaugos zonos. Juk iš keturių Lietuvos kurortų tos zonos yra tik Palangoje. Čia matau didžiulę planą – jeigu Druskininkų bendrajame plane būtų toks pat reglamentavimas, kaip Palangoje, gal būt, kad tų problemų Druskininkuose ir nebūtų. Druskininkai pasitvirtino savo bendrąjį planą, tačiau jame nėra kurorto apsaugos zonų. Juk jeigu yra kurortas, turi būti ir apsaugos zonos. Dėl to Druskininkams vėliau ir teko aiškintis teismuose.
  • Lietuviškas teismas yra toks, kad laimi tas, kuris daugiausiai sumoka?
  • Negaliu ginčytis. Jus turite daugiau informacijos.

 

Turėjau kažkiek kontaktų

Facebook komentarai
Back To Top