skip to Main Content

Pagrindiniai mitai apie šilumos taupymą

Šildymo kainos ir pinigines suploninantis šildymo sezonas išlieka mūsų tautiečių galvos skausmu. Išlaidos, šildantis būstą, Lietuvos gyventojus baugina dar šildymo sezonui neprasidėjus. Tai patvirtino ir lizingo paslaugas teikiančios bendrovės „Mokilizingas“ inicijuota gyventojų apklausa. Kaip galėtume sumažinti šildymo išlaidas ar bent gyventi šilčiau?

 

Taupyti gali ir buto savininkai

 

Mokesčiai už šilumos energiją sudaro iki 80 proc. būste sunaudojamai energijai skirtų išlaidų. Todėl nenuostabu, kad šildymo paslaugas tyrimų bendrovės „Prime Consulting“ atliktos apklausos dalyviai nurodė kaip vieną svarbiausių prioritetų, už kurį jie norėtų mokėti lizingu.

 

„Tai rodo, kad daugeliui žmonių nėra lengva savo biudžete rasti rezervų ir sumokėti visą šildymo mokestį iš karto. Jie norėtų finansinio saugiklio ir galimybės gauti paslaugą, atsiskaitant už ją lankstesniais būdais“, – sakė bendrovės „Mokilizingas“ pardavimo skyriaus vadovas Saulius Kuliešius. Lizingo paslaugas teikiančios įmonės pardavimo skyriaus vadovas tokią išeitį ir galimybę įvardija kaip netolimos ateities sprendimą.

 

Tuo tarpu būsto administravimo paslaugas teikianti bendrovės „Mano būstas“ atstovas spaudai Paulius Ugianskis primena, kad šildymo išlaidas sumažinti padėtų ir nefinansinės priemonės.

 

Bendrovės „Mano būstas“ atstovas atkreipia dėmesį, kad net ir individualios šildymo apskaitos neturinčiuose butuose galima gyventi šilčiau. Tereikėtų prisiminti elementarius dalykus ir išmesti iš galvos keletą mitų apie šilumos taupymą.

 

7 mitai apie šilumos taupymą

 

1. Šilumą atspindintys ekranai – atgyvenusi ir neefektyvi priemonė. Iš tiesų jie gali net 1–2 laipsniais padidinti šildomos patalpos oro temperatūrą. Šie ekranai yra paprasti folijos lakštai, kuriuos galima įsigyti bet kurioje statybinių prekių parduotuvėje vos už kelis eurus. Šie ekranai montuojami už radiatorių palei sieną. Ekspertų teigimu, jie atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių.

 

2. Seni langai pasmerkia buto gyventojus šalti arba švaistyti šilumą. Tai nėra absoliuti tiesa. Langų sandarinimas padeda sutaupyti iki 5,7 proc. šilumos. Žinoma, senus  langus, kurie yra be stiklo paketo, geriausia būtų pasikeisti naujais. Vis dėlto, jei nėra galimybių tai padaryti, „greitoji pagalba“ – užlipdyti tarpus izoliacinės medžiagos juostomis. Šilumos nuostolius gali padėti sumažinti ir į senų langų rėmus įstatytas trečias stiklas bei ant esamų stiklų užklijuota šilumą atspindinti plėvelė. Minėtą plėvelę galima įsigyti specializuotose statybinių medžiagų parduotuvėse. Langų sandarinimas yra išeitis ir tiems, kurių butuose yra nesandarūs, nekokybiški, netinkamai sumontuoti plastikiniai langai. Sandarinti langus galima įvairiomis medžiagomis – vata, laikraščiais ar guminėmis, poliuretano putų juostomis. Sandarinti reikėtų ir plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos.

 

3. Mažiausiai šilumos prarandama naudojant langų mikroventiliacijos režimą. Tai irgi neatitinka tikrovės. Geriausia butą vėdinti trumpai, bet intensyviai. Šilčiau gyvensime ir geriau išvėdinsime patalpas, jei keletą minučių praversime langus ir įleisime šviežio oro, nei ilgą laiką laikysime langus mikroventiliacijos režime. Naudingiausias būtų trumpas keleto minučių skersvėjis.

 

4. Šaltuoju sezonu butą geriausia vėdinti, naudojant gartraukį. Netiesa. Priešingai, norint sutaupyti šilumos, nederėtų laikyti be reikalo įjungtų gartraukių, ventiliatorių. Jie ne tik išvalo orą, bet ir ištraukia šilumą.

 

5. Virš radiatorių įrengtos lentynos ir palangės trukdo šildymui. Deja, yra priešingai. Įrengus lentyną virš radiatoriaus šilto oro srautas bus nukreipiamas į kambario vidų, užuot kilęs į palubę. Tiesa yra ta, kad nereikėtų radiatorių užstatyti baldais, dekoracijomis, neuždengti juos grotelėmis. Be to, patartina dažniau valyti dulkes nuo radiatorių, nes jos sumažina šilumos atidavimą aplinkai.

 

6. Šilumos sutaupoma užtraukus užuolaidas. Kai kuriais atvejais, deja, yra atvirkščiai. Saulėtą dieną patartina atitraukti užuolaidas ir leisti saulei prišildyti butą. O štai naktį pravartu laikyti nuleistas žaliuzes – tokioje padėtyje jos prilygsta papildomam stiklui.

 

7. Dideli baldai prie išorinių buto sienų – pelėsio priedanga. Vis dėlto tiesa yra ta, kad šitaip statomi baldai kuria papildomą šilumos varžą ir sulaiko bute daugiau šilumos. Tuo tarpu pelėsio atsiradimą labiausiai skatina ne baldų statymo būdas, o prastai vėdinama patalpa, nes pelėsiai mėgsta drėgmę.

 

Bendrovės „Mokilizingas“ užsakymu Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „Prime Consulting“, apklaususi beveik 1000 penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose gyvenančių respondentų. Apklausos metu buvo tiriama, kokius pirkinius ir paslaugas Lietuvos gyventojai labiausiai norėtų įsigyti lizingu.

 

Apie UAB „Mokilizingas“

 

Per 16 savo veiklos metų Lietuvoje „Mokilizingas“ įgijo didelį vartotojų pasitikėjimą – 7 iš 10 bendrovės klientų paslaugomis naudojasi du ir daugiau kartų. Bendrovė teikia lizingo ir vartojimo paskolos paslaugas. Įmonės klientais jau yra tapę daugiau nei 850 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie pasirašė per 2 mln. sutarčių. Per metus sudaroma virš 30 mln. eurų vertės naujų finansavimo sutarčių. „Mokilizingo“ paslaugas teikia apie 2300 partnerių visoje Lietuvoje. Daugiau informacijos apie įmonę galima rasti internetinėje svetainėje www.mokilizingas.lt.

Facebook komentarai
Back To Top