skip to Main Content

Nusikaltėlių „elitas“ džiūgauja:„Patiklūs piliečiai rinkimuose balsuos už Šimonytę ir Nausėdą.“

 

2019-ųjų balandžio 24 d. Teisėjų taryba (pirmininkas A.Valantinas)  kreipėsi į Seimo etikos sargus, kaltindama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderį, Seimo narį Vytautą  Baką, neva šis viešai kursto nepasitikėjimą teismu, formuoja neigiamą  visuomenės požiūrį į teismo priimamus sprendimus. Kodėl Teisėjų tarybai taip nepatinka LVŽS siekis radikaliai pertvarkyti teismų sistemą? Tarybos teigimu, Vytautas Bakas prisidėjo kuriant kandidato į valstybės Prezidentus Sauliaus  Skvernelio programą. O ši matomai kelia pavojų dabartinei teisminei valdžiai. Taipogi ir nusikaltėlių „elitui“ nepatinka, kad Ramūno Karbauskio vadovaujama „valstiečių“ partija siekia  atimti iš Cosa Nostros (liet. Mūsų Reikalas) galią kontroliuoti  teisminės valdžios formavimo procesą. Vieša paslaptis ta, kad kandidatai į valstybės Prezidento, teismų vadovų ir teisėjų pareigas iki šiol gali būti derinami su Capo Crimini (šeimos bosu).

Vytautas Bakas apie būtinybę reformuoti teismus pareiškė 2019-04-19 d., BNS pasisakydamas apie Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Teismas pripažino, kad Valstybės saugumo departamentas paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius apie buvusį politiką Raimondą Šukį.

  1. Bakas tądien teigė, kad jo neįtikina teismo sprendimai, priimami teisėjų, „kuriuos moko koncerno „MG Baltic“ byloje atstovaujantys teisėjai“. „Man koktu nuo tokio teisingumo (privačioje aplinkoje pasakyčiau riebiau). Mano įsitikinimu, teismų sistema tiesiog nepajėgi atlikti konstitucinės pareigos vykdyti teisingumą, ji skęsta savo „prekybos teisingumu“ subkultūroje ir turi būti radikaliai pertvarkyta. Specializuoti antikorupciniai teismai su visiškai nepriekaištingos reputacijos, naujos kartos Vakarų universitetus baigusiais teisėjais yra sprendimas, kuris mano nuomone leistų atkurti pasitikėjimą teisingumu“, – savo Facebook‘o paskyroje piktinosi V.Bakas.

Cosa Nostra plečia savo įtaką valstybės viešuosiuose pirkimuose ir teismuose per korupciją. Nuperkami teisėjai kyšininkams svarbūs tuo, kad  teismas apgintų juos nuo įstatymo ir nekonfiskuotų nusikalstamu būdu įgyto turto. 

 

Nusikalstamu būdu įgyti pinigai gali būti legalizuojami naudojant sudėtingus nusikalstamos veikos modelius pasitelkiant ir papirktus teisminės valdžios atstovus. Išdrįsę prabilti apie korupciją pilietiškai nusiteikę asmenys teismuose sugniuždomi  visa valstybės mechanizmo jėga, griaunamos šeimos ir žmonių gyvenimai. 

 

Teismai užsakytose strateginėse bylose atima iš žmonių nekilnojamąjį turtą. Šį turtą per varžytines kriminaliniai elementai įsigyja itin pigiai ir paskui neva „brangiai“ parduoda. Susidaręs skirtumas tarp pirkto ir parduoto turto kainų rodo legalizuotų šešėlinių pinigų sumą.

 

Panašu, kad gyvenamojo namo prievartavimo modelį nuo 2014-ųjų bando realizuoti ir buvusi Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Sigita Jurgelevičienė (dabar dirba VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra prie Finansų ministerijos“), reikšdama nepagrįstus turtinius reikalavimus buvusiam meilužiui. „Projektą“ įgyvendina virtinė teisėjų, kaip antai: Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas, Vilniaus regiono teismo pirmininkė Jolanta Bagdonienė, šio teismo teisėjai Rinaldas Adamonis, Rūta Kazlauskienė, Renata Volodko, Dalia Zeniauskaitė, Vaida Sinkevičienė, Vilniaus apygardos teismo teisėjai Neringa Švedienė, Audrius Cininas, Aiva Survilienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė ir kiti.

 

 

 

Dabar suprantu, už kokius nuopelnus Prezidentė Dalia Grybauskaitė „atsižvelgdama į Teisėjų tarybos patarimą“ 2019 m. vasario 11 d. paskyrė  Renatą Volodko į Vilniaus apygardos teismo teisėjos pareigas. Anot šio teismo, R.Volodko devynerius metus dirbo Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėja. Tačiau, mano žiniomis,  iš tikrųjų ši teisėja dirbo Vilniaus rajono apylinkės teisme ir tik iki 2015-ųjų, o likusį laiką praleido motinystės atostogose. Manau, kad labiau patyrę kandidatai į apygardos teismo teisėjo pareigas pralaimėjo konkursą, nes nebuvo tokie lankstūs vijurkai, kaip R.Volodko.

 

Pasak žiniasklaidos, minėta teisėja nuožmiai ir vikriai „sutvarkė“ aktyvistą Zigmantą Šegždą. 2014 metais ji priėmė S. Jurgelevičienei išskirtinai palankų teismo sprendimą civilinėje byloje. 2014-12-03 d.  teisėja R. Volodko nepagrįstai paskyrė Z. Šegždai 14 dienų suėmimo terminą. Negana to, socialinių mokslų (teisės) daktaro laipsnį turinti teisėja  2014-12-04 d. įteikė teismo pirmininkei J. Bagdonienei pranešimą, kuriame atvirai  gynė S.Jurgelevičienę – „Z. Šegžda posėdžio metu ją galimai šmeižė ir įžeidinėjo.“  Teisėja uoliai skundė aktyvistą, esą šis elgėsi pavojingai: teisme gėrė savo atsineštus gėrimus, valgė, nereagavo į teisėjos pastabas, vaikščiojo po teismo posėdžių salę. Mokslų daktarė jautėsi nesaugiai nepaisant to, kad teisme aktyvistą akylai saugojo keturi Vilniaus rajono policijos komisariato tyrėjai! 

 

Dar vienas institucinio  teroro aktas. 2015 metais pagal teisėjos R. Volodko ir dar 9 teisėjų kolektyvinį skundą prokuratūra nepagrįstai iškėlė eilinę baudžiamąją bylą Z. Šegždai pagal straipsnį „nepagarba teismui“. Stebima įdomi paralelė, kad 2019-04-24 d. Teisėjų taryba „valstiečių“ partijos narį parlamentarą Vytautą Baką  apkaltino „nepagarba teismų sprendimams“ už tai, kad jis siekia išnaikinti korupciją teismuose ir atkurti pasitikėjimą teisingumu.

 

Šiandien yra aišku, kokia nematoma ranka į valstybės Prezidento postą veda švedų SEB banko liokajų Gitaną Nausėdą. Be kita ko, kita „stumiama“ pretendentė į Prezidento postą – Ingrida Šimonytė frazę „nematoma ranka“ viešai pavartojo liudydama teisme „MG Baltic“ koncerno  politinės korupcijos byloje. Jei patiklūs piliečiai rinkimuose balsuos už Šimonytę ir Nausėdą, gali išsipildyti kraupiausias scenarijus, kai valstybė ir teismų sistema  tiesiog bus paskandinta „prekybos teisingumu“ subkultūroje.

 

Ugnė Kryžiutė

Facebook komentarai
Back To Top