skip to Main Content

Nurodymą pirkti covid testus tris kartus brangiau davė tiesiogiai premjeras Saulius Skvernelis

Nors testams buvo skirta daugiau nei 6 mln. eurų, testų gamintojams buvo pervesta tik 1,5 mln. eurų – dar 4,5 mln. eurų nukeliavo įvairiems tarpininkams, derybininkams, 300 tūkst. eurų – Verygos patarėjui, o itin didelė suma buvo pervesta ir į kažkieno ofšoinę sąskaitą

Šiandien LRT.lt paskelbė išsamų tyrimą apie tai, kaip buvo perkami greitieji testai covid virusui nustatyti.

Paaiškėjo, kad tiesioginį pavedimą skubiai pradėti pirkimą kovo mėnesį davė tuometinis premjero patarėjas Lukas Savickas, kuris dabar užima Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo pareigas.

Kaip žinia, pusė milijono greitųjų testų nupirkta už daugiau kaip 6 mln. eurų. Vieno testo kaina siekė 12 eurų, kai kitos įstaigos, tarp jų Krašto apsaugos ministerija, gydymo įstaigos, tokius pačius testus įsigijo už 3 kartus mažesnę kainą.

„Klausimų šioje istorijoje tik daugėja. Informacija, kurią atskleidė LRT Tyrimų skyrius, kelia įtarimų dėl Vyriausybės pareigūnų ir politikų galimo dalyvavimo korupcinėje schemoje, siekiant pasipelnyti iš valstybės itin sudėtingu metu, kai visos pastangos buvo sutelktos koronaviruso pandemijai suvaldyti“, – teigia A. Bilotaitė.

Tas pirkimas už 6 mln. eurų – lašas jūroje, nes Skvernelio vyriausybė šiais metais pasiskolins ir „ištratins“ 9 mlrd. Eurų.

Tokia prognozę pateikė Lietuvos bankas.

 

Todėl tie 6 mln. eurų – tik lašelis. Ne veltui pasirinkti ir atpirkimo ožiai tam atvejui, jeigu kas nors imtųsi tyrimo.

Pvz., Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos viceministrė Jaruševičienė, tris kartus brangiau nei kainuoja nusipirkusi greituosius testus covid-19 nustatyti, atsistatydindama pareiškė : „mano sąžinė rami“.

Tiesa, ta rami sąžinė turėtų būti labai nerami – STT inkriminuoja šio nusikaltimo organizatoriams labai sunkius nusikaltimus – sukčiavimą, dokumentų klastojimą, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimą ir piktnaudžiavimą.

 

Neva Jaruševičienė taip skubėjo gelbėti Lietuvą, kad kaina ir ką perka buvo visiškai nesvarbu, jeigu būtų kainavę milijardus, tiek ir būtų sumokėję.
Beda tik ta, kad taip staiga nupirktų testų niekam nereikia, jie nuo kovo mėnesio guli sandėlyje ir iš daugiau nei pusės milijonų panaudota tik 20 tūkst.

Tiesa, ta sąžinė turėtų po truputį prabusti, aiškėjant naujoms aplinkybėmis – pvz, tai, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) sumokėjo 3,3 karto brangiau nei viena savaite vėliau iš kitų tiekėjų analogiškus testus pirkusi Krašto apsaugos ministerija.

Beje, ta pati laboratorija niekaip nesiaiškina, kaip ir kodėl didelio kiekio greitųjų testų tiekėja pasirinkta bendrovė „Profarma“, anksčiau neužsiėmusi panašia veikla, motyvuodama tuo, jog šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas

Kaip žinia, prieš savaitę paskelbta, kad startavo populiacijos tyrimas dėl koronaviruso paplitimo atliekamas įmonės „Profarma“ tiektais greitaisiais testais, kurių pirkimo aplinkybes ir įtarimus dėl galimo dokumentų klastojimo aiškinasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Tačiau žiniasklaida jau pranešė, kad už šiuos greituosius testus Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) sumokėjo 3,3 karto brangiau nei viena savaite vėliau iš kitų tiekėjų analogiškus testus pirkusi Krašto apsaugos ministerija.

Sprendimai dėl jų įsigijimo SAM priimti ir vykdyti per dvi dienas. NVSPL sumokėjo 3,3 karto brangiau nei viena savaite vėliau iš kitų tiekėjų analogiškus testus pirkusi Krašto apsaugos ministerija.

„Šiandien priimtas sprendimas, norėtume, kad tai nedelsiant įvykdytų ir Sveikatos apsaugos ministerija, įsigytų vadinamųjų express testų, kurie galėtų būti papildoma priemonė, patvirtinanti arba paneigianti asmens abejones, ar jis nėra užsikrėtęs koronavirusu“, – kovo 18 dieną Vyriausybės pasitarime kreipdamasis į sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą sakė premjeras Saulius Skvernelis.

Po pasitarimo premjeras tada pranešė, kad laukiamas greitųjų testų kiekis yra „labai didelis“, bet pabrėžė, kad testai bus daugiau „pagalbinė priemonė“, leisianti psichologiškai ramiau jaustis žmonėms, tiesiogiai susiduriantiems su užkratu.

Kovo 19 dieną gavusi „Profarmos“ komercinį pasiūlymą, Nacionalinė laboratorija tą pačią dieną pasirašė sutartį ir tą pačią dieną buvo parengtas pavedimas Finansų ministerijai vienu sykiu pervedant į „Profarmos“ sąskaitą visą 6 mln. 50 tūkst. eurų sumą. Pirmoji 2,5 tūkst. vienetų testų siunta atvyko kovo 28 dieną, o iki gegužės pabaigos įmonė jau buvo atgabenusi visą 510 tūkst. testų siuntą.

Sutartį dėl greitųjų testų pirkimo pasirašė tuometis Nacionalinės laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas. Jis liepos 15 dieną mirė. Laboratorija mokėjo apie 12 eurų už testą, KAM – 3,6 euro

Šių metų kovo 19 dieną pasirašytoje Nacionalinės laboratorijos sutartyje su „Profarma“ nurodoma, kad greitieji testai bus pristatyti keliais etapais, vidutinė vieno testo kaina siekė apie 12 eurų. Kiek vėliau paaiškėjo, kad greitųjų testų gamintoja yra Austrijos bendrovė „Ameda Labordiagnostik Gmbh“, iš jos pirkta testų „AMP Rapid test SARS-CoV-2 IgG/IgM“. Kaip rodo centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenys, panašiu metu kovo mėnesį Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų agentūra to paties Austrijos gamintojo ir to paties tipo testus iš kito tiekėjo pirko už vienetą mokėdama 3,6 euro.

Gynybos resursų agentūra 15 tūkst. šių testų už 54,4 tūkst. eurų pirko kovo 26 dieną iš bendrovės „ProAris“. Greitųjų testų kainų palyginimai nebuvo įmanomi, kol nebuvo žinomas jų gamintojas ir pavadinimas. Lietuvos kariuomenė skelbia jau sunaudojusi beveik visus šiuos testus, jų belikę 1,7 tūkst. Jos teigimu, buvo tikrinami iš namų grįžę šauktiniai.

Kas yra SAM pirktų tęstų gamintojai, ilgą laiką buvo slepiama, argumentuojant kad tai – konfidenciali info.

Tik Viešųjų pirkimų tarnybai nurodžius, kad informacija apie kainas ir gamintoją šiuo atveju negali būti konfidenciali, gegužės 14 dieną Nacionalinė laboratorija centriniame viešųjų pirkimų portale atnaujino informaciją apie pirkimą. Paskelbtame sutarties priede jų gamintoja nurodoma pati „Profarma“.

Bendrovė teigia, kad jos įvardijimas gamintoja, o ne platintoja, buvo nesusipratimas ir netikslumas, atsiradęs naudojant įprastą sutarties šabloną.

Viešai „Profarmos“ tiektų testų gamintojos – Austrijos įmonės – pavadinimas pirmą kartą nuskambėjo tada, kai sveikatos apsaugos ministras A.Veryga kartu su profesore A.Žvirbliene pristatė greitųjų testų patikros išvadas. Gegužės 22 dieną spaudos konferencijoje jie pranešė, kad serologiniai testai ankstyvajai koronaviruso diagnostikai nėra tinkami, tačiau yra kokybiški ir gali būti naudojami vėlyvai infekcijai arba persirgimui šia liga patvirtinti.

Tiria sukčiavimą ir lėšų legalizavimą

Greitųjų testų pirkimo aplinkybes narpliojanti FNTT tiria galimą sukčiavimą, dokumentų klastojimą, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimą ir piktnaudžiavimą. Įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba ir įgaliojimų viršijimu, kai galėjo būti padaryta didelė žala valstybei, pareikšti praėjusią savaitę iš pareigų pasitraukusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei.
L.Jaruševičienė įtarimus neigia. Ji sako, kad ji sąžiningai atliko tai, ką privalėjo atlikti, o iš pareigų pasitraukė, nes nori gintis kaip privatus, o ne kaip viešas, asmuo ir įrodyti savo nekaltumą. Ji sako, kad teisėsauga „turės atsakyti į klausimus: ar valstybė tomis aplinkybėmis galėjo taupyti, ar galėjo sutaupyti, kaip turėjome veikti konkrečioje situacijoje“.

Įtarimai pareikšti jau iš viso šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – ir testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai. Vienas jų – Vilniaus tarybos narys Redas Laukys. Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją. 2007 metais įsteigta „Profarma“ iki tol panašaus dydžio finansinių operacijų nebuvo vykdžiusi. Registrų centre įmonės pateiktų ataskaitų duomenimis, per visą „Profarmos“ gyvavimo laikotarpį jos bendros pardavimo pajamos nesiekė 3 mln. eurų, o 2019-aisiais įmonės pardavimai sudarė tik 460,4 tūkst. eurų.

 

Seimo narės Agnės Bilotaitės pranešimas: „Seimo Antikorupcijos komisijos prašoma įvertinti LRT tyrimo medžiagą dėl Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų vaidmens vykdant greitųjų testų pirkimą“

2020 m. rugpjūčio 24 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Agnė Bilotaitė ragina Antikorupcijos komisiją įvertinti pirmadienį LRT Tyrimų skyriaus paviešintą informaciją apie galimą Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų dalyvavimą organizuojant greitųjų koronaviruso testų pirkimą, dėl kurio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą.

LRT Tyrimų skyrius paskelbė, kad tiesioginį pavedimą skubiai pradėti pirkimą kovo mėnesį davė tuometinis premjero patarėjas Lukas Savickas, kuris dabar užima Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo pareigas.

Kaip teigiama, pusė milijono greitųjų testų nupirkta už daugiau kaip 6 mln. eurų. Vieno testo kaina siekė 12 eurų, kai kitos įstaigos, tarp jų Krašto apsaugos ministerija, gydymo įstaigos, tokius pačius testus įsigijo už 3 kartus mažesnę kainą.

„Klausimų šioje istorijoje tik daugėja. Informacija, kurią atskleidė LRT Tyrimų skyrius, kelia įtarimų dėl Vyriausybės pareigūnų ir politikų galimo dalyvavimo korupcinėje schemoje, siekiant pasipelnyti iš valstybės itin sudėtingu metu, kai visos pastangos buvo sutelktos koronaviruso pandemijai suvaldyti“, – teigia A. Bilotaitė.

Parlamentarės manymu, dėl paviešintų faktų Ministras Pirmininkas turi prisiimti politinę atsakomybę: „Kanceliarijos darbuotojai vykdo premjero nurodymus, vadinasi, pats premjeras galėjo diriguoti pirkimui, kuris vykdytas neskelbiamų derybų būdu, sudarant sutartį su tiekėju už didžiausią kainą, kai dalis sumokėtos sumos galimai buvo legalizuota per ofšorinę įmonę.“

Šį trečiadienį vyks A. Bilotaitės inicijuotas Antikorupcijos komisijos posėdis dėl priemonių, skirtų kovai su COVID-19, viešųjų pirkimų skaidrumo užtikrinimo. Posėdyje kviečiami dalyvauti Viešųjų pirkimų tarnybos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansų ministerijos atstovai.

 

Kovo 18 diena Vyriausybės kanceliarijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) viršūnėms buvo labai įtempta. Tarp abiejų institucijų kursavo elektroniniai laiškai, derinant 6,05 mln. eurų vertės pirkimą greitiesiems testams COVID-19. Jis buvo įvykdytas neskelbiamų derybų būdu, nes to, teigiama, reikalavo ekstremali situacija, šalyje prieš kelias dienas įvedus karantiną dėl koronaviruso plitimo.

  • Kovo 16 d. UAB „Profarma“ vadovė Edita Mištinienė ir Veiklos direktorius Redas Laukys buvo pakviesti į pasitarimą pas premjero patarėją sveikatos apsaugos klausimais Joną Kairį.
  • „Profarma“ siūlė valstybei įsigyti testus, nors neturėjo tvirtų sutarčių su galimais tiekėjais.
  • Kovo 18-ąją sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė gavo tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko elektroninį laišką, kuriame nurodyta tą pačią dieną pateikti užsakymą greitiesiems testams įsigyti.
  • Tą pačią dieną L. Jaruševičienė elektroniniu laišku nurodė NVSPL vadovui Vytautui Zimnickui nedelsiant paruošti sprendimą dėl testų įsigijimo.
  • Kovo 19 d. sudaryta sutartis su UAB „Profarma“.
  • Kovo 20 d. „Profarmai“ pervesta 6,05 mln. eurų už 510 tūkst. greitųjų testų. Vieneto kaina – maždaug 12 eurų.
  • Tokius pačius testus iš kitos bendrovės pirkusi Krašto apsaugos ministerija už juos mokėjo kiek daugiau nei po 3 eurus.
  • Rinkoje veikiantys kiti greitųjų testų tiekėjai teigia, kad teikė pasiūlymus Vyriausybei ir SAM, tačiau reakcijos nesulaukė.
  • Valstybės „Profarmai“ sumokėti pinigai nukeliavo į naujai įsteigtą UAB „Bona diagnosis“, o per ją, įtariama, kitoms bendrovėms, privatiems asmenims ir ofšorinei kompanijai.

Milijoninė sutartis su bendrove „Profarma“, iki tol turėjusia tik vieną valstybinį užsakymą – 2017 m. sudarytą 36,3 tūkst. eurų sutartį su Vilniaus universitetu – buvo pasirašyta jau kitą dieną. O dar po dienos į bendrovės sąskaitą įkrito visa sutarta suma, kuri netrukus nukeliavo į dar vieną, naujai įsteigtą, įmonę „Bona diagnosis“. Būtent ji atsiskaitė su nupirktų greitųjų testų tiekėja – Austrijos įmone „Ameda labordiagnostik GmbH“. LRT Tyrimų skyriaus turimi duomenys rodo, kad gamintojams iš 6 mln. eurų sandorio galėjo tekti vos kiek daugiau nei 1,5 mln. eurų.

Nuo birželio 10 d. šį sandorį ir pinigų judėjimą tiria Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Be kita ko, teisėsaugininkai nagrinėja, ar galbūt apgaule įgytų lėšų nebandyta legalizuoti pervedant susijusiems asmenims ir į lengvatinio apmokestinimo zonoje registruotos bendrovės sąskaitas.

Facebook komentarai
Back To Top