skip to Main Content

Nuo siautėjančios policinės valstybės lietuviai prieglobstį randa Londone

Aurimas Drižius

Vadinamoji lietuviška „teisėsauga“ jau 20 metų nepalieka ramybėje panevėžietės Jūratės Kiaunienės – moteris dar prieš 20 metų ėmė gaminti ir pardavinėti rankų darbo lėles.

Moteris sėkmingai dalyvavo tarptautinėse lėlių parodose Olandijoje ir Belgijoje, tačiau po kiek laiko jai baudžiamoji byla Alytaus teisėsaugininkų buvo iškelta neva dėl sukčiavimo – kad moteris esą per brangiai (po 250 Lt) pardavė meno dirbinius (interjero puošybai skirtas rankų darbo lėles), kuriuos įsigijusi buvusio policijos vyr. komisaro  V.Grigaravičiaus žmonos draugė nesugebėjo jų brangiau parduoti, nors to ir tikėjosi.

Moteris buvo teisiama dėl „sukčiavimo“ – kodėl jos lėles nusipirkusi Grigaravičių šeimos draugė nesugebėjo jų brangiau parduoti?  Prokuratūra ir policija ramiai klastojo jai šią bylą, nors teisme, kuriame J.Kiaunienė buvo teisiama, nė vieno daiktinio įrodymo, t.y. „neparduotų“ lėlių, nebuvo – visos lėlės sėkmingai buvo parduotos dar iki teismo.

Galiausiai garsiai besipiktinanti banditų-policininkų gaujos persekiojimu moteris buvo įkišta į psichiatrijos ligoninę Rokiškyje, iš ten išsipirko ir pabėgo į Jungtinę Karalystę, kur ilgai dirbo. Tačiau paaiškėjo, kad lietuviška „teisėsauga“ jos nepamiršo.

Jūratė Kiaunienė gegužės 29 d. skambino LL iš JK ir papasakojo

:

  • Renku informaciją apie visus žmonės, kurie nukentėjo nuo priverstinio gydymo Rokiškio ir Utenos psichiatrinėse ligoninėse. Pakelsiu jiems tokį skandalą, kad maža nepasirodys. Tu manai, kad jie mane paliko ramybėje? Policija skambinėja mano sūnui, mano draugams, visiems, su kuriais aš turėjau kokių nors reikalų. Prisistato, kad skambina iš kriminalinės policijos ir reikalauja mano adreso Anglijoje. Aš buvau sustabdžiusi visą bylinėjimąsi su Lietuva, nes galvojau, reikia pasaugoti sveikatą, tačiau sužinojusi, kad jie vėl manęs ieško, kreipiausi į „Liberty fondą Anglijoje. Jie man parūpino nemokamą advokatą, kuris man padės parengti dokumentus. Dar kai bėgau iš Lietuvos, oro uoste nebeorėjo manęs išleisti – pasirodo, jie turėjo „Lietuvos ryto“ straipsnį, kur buvo parašyta, kad aš neva lėles per brangiai pardavinėjau. Tik dabar tai išsiaiškinau per britų migracijos tarnybą – Lietuvos policija net jai perdavė melagingą informaciją, kad aš neva paieškoma. Policija net į Angliją siunčia suklastotus dokumentus. Pagalvojau – tai jau viršūnė, ir reikia kovoti su tais išgamomis, nes mano šeimos jie ramybėje nepaliks. Surinkau Lietuvos policijos dokumentus, atidaviau juos išversti į anglų kalbą. Gerai, kad tas fondas ‚Liberty“ man padeda, nes tas baisiai brangiai kainuotų. Angliai pripažįsta, kad pažeistos visos, kokios įmanoma, mano žmogaus teisės. Todėl Lietuvos policija ir ieško mano adreso, kad galėtų mane čia kur nors „nubombinti“ arba dar ką nors padaryti. Nes mano sūnui skambina moteriškė, prisistato, kad skambina iš kriminalinės policijos, sako, kad aš neva skolinga Sodrai, ir kad jie duos mane į tarptautinę kriminalinę paiešką. Nors mano įmonė, kuri gamino lėles, uždaryta dar 2010 m., nes man reikėjo gauti pensiją, ir aš neturėjau jokių skolų. Tada, gyvendama Anglijoje, paklausiau, ar gaunu Lietuvoje nors kokią pensiją, nes esu jau pensijinio amžiaus. Man pasakė, kad ne, nes mano dokumentai pradingo. Nors paklausiau, ar gaunu Lietuvoje pensiją, jie man atrašė, kad „iš užsienio valstybių Jūratė Kiaunienė per šiuos metus negavo jokių įplaukų“. Man jau 70 metų, tačiau Lietuvos valstybė bijo net pripažinti, kad aš, būdama Lietuvos pilietė negaunu jokios pensijos. Dabar, kai pasitvirtino, kad Lietuvos policiją į anglų imigracijos tarnybą atsiuntė laikraščio iškarpą, ir jiems parašė, kad aš neva buvau paieškoma. Todėl surinksiu visus duomenis apie tai, kiek žmonių priverstinai buvo gydomi psichiatrinėse ligoninėse, kad visuomenė žinotų, koks pavojingas yra šis banditų klanas.  .
Facebook komentarai
Back To Top