skip to Main Content

„Nukentėjusios“ teisėjos V.Savickienės vyras teisėjas R. Savickas kyšius imdavo viskiu, padangomis ir šernienos dešromis

Kodėl aukščiausias ir apeliacinis teismai visiškai priešingai vertina tuos pačius faktus?
Kalba apie buvusią Panevėžio administracinio teismo teisėją Vaivą Savickienę, kuriai liepos 3 d. aukščiausias teismas priteisė 50 tūkst. eurų už tariamą „neteisėtą persekiojimą“.
Mat STT sekė jos vyrą, buvusį Panevėžio apygardos teismo teisėją Rimantą Savicką, kuris buvo itariamas kyšininkavimu, ir pačią V.Savickienę, kurią įtarė, kad ji darys poveikį kitam teisėjui, kad pažeidėjas išvengtų atsakomybės. Leidimas sekti buvo sankcionuotas Vilniaus apygardos teismo pirmininko.
Besiklausydami teisėjų šeimos pokalbių, STT turėjo pašiurpti – R.Savickas, kuris taikėsi būti Panevėžio apygardos teismo pirmininku, nuolat nagrinėjamose bylose tardavosi dėl kyšių. Kyšius teisėjas R.Savickas imdavo bet kokius – ir pinigais, ir brangaus viskio buteliais, ir šernienos dešromis, ir padangomis savo automobiliui.
Negana to, STT sužinojo ir apie dar vieną nusikaltimą – teisėja V. Savickienė paprašė savo posėdžių sekretorės V. Jacevičienęs, kad pastaroji tarpininkautų išduodant fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą teisėjos dukrai Justei Savickaitei, kuri, žinoma – taip pat dirbo teisme, (Vilniaus miesto apylinkės teisme, nes buvo laimėjusi „konkursą“).

Sekretorė šį prašymą perdavė savo seseriai D. Navickienei, kuri dirba Panevėžio VšĮ „Panevėžio miesto poliklinika“ gydytoja terapeute, ir teisėjos dukrelei buvo išduotas fiktuvus nedarbingumo pažymėjimas.

Beje, LAT nieko nepasisakė dėl tokių aplinkybių – teisėja Savickienė nuolat prašydavo savo posėdžių sekretorės Virginijos Jacevičienės, kad pastarosios sesuo, gydytoja Danutė Navickienė rašytų savo dukrai Justei Savickaitei fiktyvius nedarbingumo pažymėjimus.
Gydytoja D. Navickienė taip pat patvirtino, kad 2008-11-04 jai telefonu skambino teisėja ir paprašė, kad 2008-11-05 ji priimtų Savickienės sutuoktinį, taip pat teisėją R. Savicką. Pastarasis pas ją atvyko 2008-11-05 ir prašė išduoti savo dukrai J. Savickaitei fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą.
Šį prašymą gydytoja įvykdžiusi, nes „V. Savickienė ir R. Savickass esą aukštas pareigas užimantys teisėjai ir jai buvę nepatogu netenkinti tokio jų prašymo“.
Tai, kad gydytoja puikiai suprato, kad daro nusikaltimą, patvirtino ir jos pokalbis su teisėja. Mat kai Sodra pradėjo patikrinimą, ar tikrai J.Savickaitė buvo poliklinikoje tą dieną, kai jai buvo išduotas fiktyvus nedaringumo pažymėjimas, gydytoja skambino teisėjai ir sakė : „taigi šakės“ ir „sudegėm mes“.
LAT visiškai nevertino visų šių aplinkybių, nors apeliacinis teismas dar 2014 m. tuos pačius teisėjus Savickus buvo abu nuteisęs: R.Savicką – už kyšininkavimą, V.Savickienę – dėl piktnaudžiavimo.
Apeliacinio teismo nuosprendyje išsamiai aprašytos Savickų veiklos:
Kauno apygardos teismas nuteisė R.Savicką už tai, kad jis ėmė kyšius ir piktnaudžiavo tarnyba, skirdamas bankroto administratorius už kyšius.
Siekdamas turtinės ir kitokios asmeninės naudos iš bankroto bylose paskelbtos bankroto administratorės Irenos Kleivienės, jos prašymu priėmė jai palankius procesinius sprendimus, o už tai 2008 metų spalį iš jos paėmė 60 litų vertės viskio butelį ir maisto produktų, kurių vertė 30 litų. Įtariama, kad 2008 metų lapkritį R. Savickas iš I. Kleivienės paėmė 100 litų vertės viskio butelį, o gruodžio 29-ąją per Panevėžio apygardos teismo teisėją Arnoldą Šukaitį – 135 litų vertės viskio butelį.
Iš bankroto administratoriaus Algio Kleivos už tai, kad jis būtų paskirtas bankroto administratoriumi ir taip užtikrintų jam pajamų šaltinį, R. Savickas su A. Šukaičiu paėmė 990 litų vertės automobilio padangas – šios buvo uždėtos ant teisėjų medžioklei naudojamo automobilio ratų. Teisėjas R. Savickas įtariamas paėmęs 2400 litų kyšį. Bankroto administratorius A. Kleiva buvo įtariamas kyšio priėmimu, svetimo turto pasisavinimu, didelės vertės sukčiavimu bei piktnaudžiavimu tarnyba. Jam buvo pateikti įtarimai dėl neteisėto daugiau nei 32 500 litų pasisavinimo. A. Kleiva administruodavo bankrutuojančias žemės ūkio bendroves ir įmones Panevėžio apskrityje, Kėdainių, Joniškio rajonuose, Anykščiuose.
Algis Kleiva buvo nuteistas už tai, kad … 2008-09-17 teisėjo kabinete.. prašydamas teisėjo R. Savicko toje pačioje civilinėje byloje priimti nutartį nustatyti 5000 Lt atlyginimą per mėnesį už jo veiklą administruojant šią įmonę, tiesiogiai pasiūlė ir padėdamas po ant darbo stalo gulėjusiu Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), iš karto davė 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) kyšį valstybės tarnautojui – ( – ) teisėjui R. S..
R.Savickas nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju – ( – ) teisėju, 2008-11-17, tarp 8 val. 42 min. – 08 val. 51 min., ( – ), ( – ) esančio ( – ) teismo teisėjo kabineto tarnybinėse patalpose, veikdamas tiesiogine tyčia, už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. ( – ) dėl su UAB “N“ akcijomis susijusių sandorių pripažinimo negaliojančiais priimtą nutartį, kuria, taikydamas CPK 145 straipsnio 1 dalyje 5 punkte numatytą laikinąją apsaugos priemonę, A. Kleivą paskyrė UAB “N“ turto administratoriumi bei už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – kad patenkintų A. K. prašymą šios civilinėje byloje priimti nutartį nustatyti 5000 Lt atlyginimą per mėnesį už jo veiklą administruojant šią įmonę, tiesiogiai savo naudai iš A. K. priėmė 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) kyšį.
R.Savickas taip pat nuteistas už tai, kad įvykdė piktnaudžiavimą ir dokumento suklastojimą bei jo realizavimą, o būtent:
2008-11-21, nuo 08 val. 46 min. iki 09 val. 10 min., ( – ), ( – ) esančio ( – ) teismo teisėjo kabineto tarnybinėse patalpose vykusio pokalbio metu I. Kleivienei nurodžius, kad R. S. nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. ( – ) dėl UAB „R (duomenys pakeisti)“ bankroto, ji kaip UAB “R“ bankroto administratorė neva tai dėl aplaidumo praleido Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus… bei siekiant palaikyti gerus, draugiškus ir materialiai naudingus santykius, I. K. perdavus teisėjui R. Savickui 64 litų 99 centų vertės 0,7 litro talpos viskio „Tullamore dew“ butelį ir taip palenkus padaryti šį nusikaltimą, jis – ( – ) teisėjas R. Savickas, I. K. perduotą alkoholio butelį priėmė ir pažadėjo I. K. proceso sprendimą šioje civilinėje byloje priimti.
R.Savickas įvykdė savo pažadą – už butelį viskio suklastojo savo nutarimą …2008-11-21 civilinėje byloje Nr. ( – ) dėl UAB “R“ bankroto atgaline 2008-11-17 data priėmė nutartį UAB “R“, įmonės kodas ( – ), pripažinti bankrutavusia ir ją likviduoti dėl bankroto, tenkinti 2008 m. liepos 17 d. ( – ) teismo nutartimi patvirtintus įmonės kreditorių finansinius reikalavimus bei suteikti administratorei I. K. teises ir pareigas, numatytas Įmonių bankroto įstatymo 31 – 32 straipsniuose“.
Teisėjas R.Savickas dar buvo kaltinamas tuo, kad „būdamas teisėju… 2008 m. rugsėjo pabaigos – 2008 m. spalio 2 d. laikotarpiu bendroje medžioklėje, vykusioje ( – ) savivaldybėje, ( – ) medžiotojų būrelio medžioklės plotuose ir ( – ), ( – ) esančio ( – ) teismo teisėjo tarnybinio kabineto patalpose vykusių susitikimų metu valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – bankroto administratoriui A. Kleivai perdavė neteisėtą reikalavimą iš administruojamų bankrutuojančių įmonių lėšų nupirkti bei neatlygintinai naudojimui perduoti keturis vienetus padangų medžioklėse naudojamam automobiliui „UAZ 31519“.
A.Kleiva sutiko patenkinti šį teisėjo reikalavimą ir „.. nurodė šių nusikaltimų padarymo būdą – kad dėl administruojamų bankrutuojančių įmonių sąskaitose esančio lėšų trūkumo reikalaujamas keturias automobilio padangas jis nupirks per du kartus ir jam – R. S. bei A. Š. neatlygintinai perduos po dvi padangas 2008 m. lapkričio ir 2008 m. gruodžio mėnesiais“.
R.Savickas dar buvo kaltinamas tuo, kad : savo kabinete.. žinodamas, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. ( – ) dėl su UAB “N“ akcijomis susijusių sandorių pripažinimo negaliojančiais 2008-09-11 gautas ieškovo – AB „I (duomenys pakeisti)“ pareiškimas dėl ieškinio papildymo, kuriuo pateiktas ir reikalavimas atsakovo – UAB “N“ turtui administruoti ir reikalams tvarkyti turto administratoriumi paskirti UAB „K (duomenys pakeisti)“, veikdamas A. K. su kuriuo jį siejo geri ir draugiški santykiai, naudai ir interesais, atliko šiuos tyčinius tęstinius nusikalstamus veiksmus:
2008-09-12, nuo 9 val. 44 min. iki 10 val. 08 min., vykusio pokalbio su A. Kleiva metu, žinodamas, kad šis neturi tokio darbo patirties pasiūlė tapti UAB “N“ turto administratoriumi, nurodė, kad šią įmonę administruoti šiam bus pelninga, o A. K. su tuo sutikus, nurodė, kad tokiu atveju ieškovo prašomo turto administratoriaus – UAB „K“ administruoti šios įmonės turtui jis neskirs.
2008-09-12, nuo 11 val. 12 min. iki 11 val. 14 min., vykusio pokalbio su A. K. metu šiam perdavė UAB “N“ duomenis ir nurodė, kad pateiktų jam rašytinį sutikimą tapti šios įmonės turto administratoriumi;
2008-09-12, nuo 11 val. 23 min. iki 11 val. 25 min., vykusio pokalbio su ( – ) teisėju A. Š., A. K. prašymu šio vardu rašiusio šį rašytinį sutikimą metu, šiam padiktavo 2008-09-12 A. K. sutikimo administruoti UAB “N“, tekstą, o teisėjui A. Š. A. K. vardu surašius šį procesinį dokumentą, jį asmeniškai priėmė ir pridėjo prie civilinės bylos Nr. ( – );
2008-09-12 – 2008-09-14 pavedė tarnybiškai pavaldžiai ( – ) teismo teisėjo padėjėjai S. R. paruošti nutarties civilinėje byloje Nr. ( – ) taikyti laikinąsias apsaugos priemones projektą, nurodant, kad UAB “N“ turto administratoriumi skirtinas A. K., o ne ieškovo prašoma UAB “K“;

R. Savickas taip pat buvo kaltinamas tuo, kad, 2008-10-08, nuo 14 val. 11 min. iki 14 val. 37 min. I. Kleivienę teisėją R. S. sukursčius padaryti piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi: žodžiu pateikus prašymą jos naudai priimti procesinius sprendimus nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.( – ) dėl UAB “N“ siuvykla bankroto – iškelti bankroto bylą UAB „N“ siuvykla ir ją paskirti šios įmonės bankroto administratore..jam – R. S., perdavus 58 litų 59 centų vertės 1 litro talpos viskio „W.Grants“ butelį bei tris vienetus 30 Lt vertės šernienos dešrų ir taip palenkus padaryti šį nusikaltimą, jis – ( – ) teisėjas R. S. I. Kleivienės perduotus daiktus priėmė ir pažadėjo I. K. prašomus jai materialiai naudingus proceso sprendimus šioje civilinėje byloje priimti.

 

Apeliacinis teismas kaip piktnaudžiavimą įvardino ir teisėjos V.Savickienės veiklą:

 

Nurodyta, kad : remiantis liudytojos D. Navickienės (N.D.) parodymais, nustatyta, kad liudytojos sesuo V. Jacevičienė pasakė jai, jog V. Savickienė klausė D. N. darbo grafiko, nes jos dukrai reikėjo nedarbingumo pažymėjimo.

Vėliau V. Savickienė paskambino D. N. ir pranešė jai, kad R. Savickas ateis pas liudytoją paimti nedarbingumo pažymėjimo. D. N. suprato, kad J. S. neserga, nes apie tai nebuvo kalbėta. R. S., atėjęs į polikliniką, kurioje dirbo liudytoja, pasakė, jog jo dukrai reikia išduoti nedarbingumo pažymėjimą, nes jai reikia mokytis, be to, dukra negali ateiti į polikliniką, kadangi jos nėra ( – ).

Toks pokalbis vyko pirmoje dienos pusėje, priešpiet, o D. N. darbo laikas buvo nuo 8 iki 14 val. Kadangi R. S. buvo teisėjas, todėl D. N. išdavė J. S. nedarbingumo pažymėjimą ir pratęsė nedarbingumą neapžiūrėjusi jos. Užbaigus J. S. nedarbingumą, D. N. atidavė jai nedarbingumo pažymėjimą (t. 21, b.l. 84-86). D. N., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (t. 4, b.l. 94-96).

Liudytoja V. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji dirba ( – ) posėdžių sekretore. Tame pačiame teisme teisėja dirbo ir V. Savickienė, su kuria santykiai buvo geri, draugiški. S. šeima buvo prisiregistravusi poliklinikoje pas jos seserį gydytoją D. N.. 2008 m. lapkričio mėn. pradžioje V. S. paskambino V. J., klausdama D. N. darbo grafiko. Pasiteiravus, ar kas iš šeimos narių susirgo, V. S. pasakė, jog ji skambina „dėl to paties reikalo“. Liudytoja suprato, jog reikalingas fiktyvus nedarbingumo pažymėjimas, nes toks prašymas jau yra buvęs anksčiau. V. J. pasakė apie tai D. N.. Pastaroji po kurio laiko papasakojo, jog R. S. prašė jos išduoti J. S. fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą (t. 21, b.l. 82-83).

Gydytoja bandė sugadinti fiktyvų pažymėjimą

Liudytoja R. M. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji, dirbdama slaugytoja su gydytoja D. N. ( – ) poliklinikoje, įrašė į J. Savickaitės vardu išduotą nedarbingumo pažymėjimą duomenis, kurie buvo nurodyti J. S. ligos istorijoje. Nežinojo, ar J. S. tuo metu buvo gydytojos kabinete. Pripažino, kad nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas pažeidžiant nustatytą tvarką (t. 21, b.l. 57-58).

Liudytoja R. M. patvirtino jos BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaitytus parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, jog J. S. 2008-11-06 nebuvo apžiūrėta. Po kelių dienų D. N. pasakė liudytojai, kad buvo skambutis dėl J. S. nedarbingumo pažymėjimo ir reikės sugadinti jai išduotą nedarbingumo pažymėjimą (t. 5, b.l. 57-58).

Liudytoja S. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad aptariamų įvykių metu ji dirbo slaugytoja ( – ) poliklinikoje. Gydytoja D. N. pasakė, jog reikia paimti J. S. medicinos kortelę, užbaigti nedarbingumo pažymėjimą, nes turi ateiti J. S.. Liudytoja atnešė J. S. medicinos kortelę, o pastaroji, atrodo, buvo už kabineto durų (t. 21, b.l. 60).

Liudytoja S. N. patvirtino jos BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaitytus parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, kad D. N. 2008-11-12 paaiškino jai, jog dėl „Sodros“ ( – ) skyriaus patikrinimo reikia sugadinti J. S. nedarbingumo pažymėjimą. Tą pačią dieną D. N. kabinete kelis kartus perbraukė 2008-11-06 išrašytą J. S. nedarbingumo pažymėjimą ir J. S. medicinos kortelėje padarė įrašus apie sugadintą nedarbingumo pažymėjimą, taip pat ji nurodė J. S. diagnozę, nedarbingumo laikotarpį ir pasirašė. Po to D. N. liepė S. N. išrašyti naują nedarbingumo pažymėjimą J. S.. Naujame nedarbingumo pažymėjime buvo pakeista nedarbingumo laikotarpio pabaiga nurodant, jog J. S. nedarbingumas baigiasi 2008-11-12. Tuo metu J. S. laukė už durų, kuriai buvo išduotas naujas nedarbingumo pažymėjimas (t. 5, b.l. 54-56).

Liudytojas T. T. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad aptariamų įvykių metu jis bendravo su J. S.. Liudytojo nuomone, J. S. sirgo, o kaip buvo iš tikrųjų, jis nežinojo. J. S. dalyvavo T. T. gimtadienyje, tuo metu ji nesakė, jog ji blogai jautėsi. T. T. patvirtino jo BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsintus parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, jog gimtadienyje J. S. nesiskundė sveikata, iš pažiūros atrodė sveika ir su visais bendravo. J. S. liko nakvoti, o kitą dieną T. T. pavežė ją iki Vilniaus autobusų stoties, nes ji turėjo važiuoti į ( – ) pas tėvus. Tą dieną J. S. taip pat nesiskundė sveikata (t. 5, b.l. 64-65). Be to, liudytojas teisiamajame posėdyje paaiškino, kad J. S. ruošėsi laikyti valstybinį egzaminą, pastaroji nesakė, jog šiam tikslui gavo nedarbingumo pažymėjimą (t. 21, b.l. 80).

Liudytoja K. G. (buvusi pavardė M.) teisiamajame posėdyje parodė, kad nagrinėjamų įvykių metu ji dirbo ( – ) raštinės vedėja. J. S. ruošėsi atostogauti, bet paskui ji informavo, jog susirgo. „Sodra“ gavo pranešimą, kad J. S. nedarbingumo laikotarpiu laikė egzaminus. J. S., grįžusi į darbą, pasakė, kad kažkas įskundė ją dėl nedarbingumo pažymėjimo (t. 21, b.l. 81).

Liudytoja K. G. patvirtino jos BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaitytus parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, jog J. S. likus kelioms dienos iki 2008-11-06 buvo užsiminusi, kad ji planuoja gauti nedarbingumo pažymėjimą ne mažiau kaip porai savaičių. J. S. taip pat galvojo imti nemokamų atostogų ruoštis egzaminams. J. S., 2008-11-13 grįžusi į darbą, pradėjo priekaištauti, kad raštinės darbuotojos įskundė ją „Sodrai“ dėl gauto nedarbingumo pažymėjimo, susijusio ne su liga, o su būtinumu ruoštis egzaminams, ir dėl to labai supyko (t. 5, b.l. 62-63).

270Liudytoja L. P. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad aptariamų įvykių metu J. S. paskambino liudytojai ir paklausė, ar nežino, kas ją įskundė, jog ji turi nedarbingumo pažymėjimą. L. P. nežinojo, kad J. S. gavo nedarbingumo pažymėjimą. J. S. neaiškino, ar ji iš tikrųjų serga, ar paėmė nedarbingumo pažymėjimą turėdama tikslą pasiruošti egzaminams. Iš konteksto galima buvo įtarti, jog J. S. nesirgo (t. 21, b.l. 50-51).

271Liudytoja L. P. patvirtino BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaitytus jos parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime (t. 5, b.l. 60-61), kurie yra iš esmės analogiški jos parodymams, duotiems teisiamajame posėdyje.

2722009-03-23 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš VšĮ “P“ buvo paimti 2009-03-23 prokuroro raštu Nr. 07-1-00402-09 pareikalauti J. S. medicinos dokumentai, kurie buvo apžiūrėti 2009-05-30 dokumentų apžiūros protokole (t. 5, b.l. 77-78).

273J. S. medicininės kortelės apžiūros metu nustatyta, kad joje yra padaryti įrašai, jog ligonė J.S. gydytojos D. N. buvo apžiūrėta 2008-11-06, 2008-11-10 ir 2008-11-12. 2008-11-06 įraše nurodyta, kad J. S. serga dvi dienas, ją apžiūrėjus, konstatuota, kad ji yra nedarbinga, diagnozė – UVJ (J06.9). 2008-11-06 apžiūros metu išduotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. ( – ) 5 dienoms, t. y. iki 2008-11-10.

2742008-11-10 įraše nurodyta, kad apžiūrėjus J. S., jai diagnozuota liga, kurios kodas J06.9, ir konstatuota, kad ji nedarbinga nuo 2008-11-11-2008-11-12.

2752008-11-12 įraše nurodyta, kad apžiūrėjus J. S., nustatyta, jog ji yra darbinga. Nedarbingumo pažymėjimas užbaigtas 2008-11-12, nurodyta, kad vietoj sugadinto nedarbingumo pažymėjimo Nr.( – ), išduoto 2008-11-06 J. S., išrašytas nedarbingumo pažymėjimas Nr. ( – ). Diagnozė – J06.9 (t. 5, b.l. 89-91; 93-94).

276VšĮ “P“ kartu su 2009-04-03 raštu Nr. S-10-217 pateikė J. S. vardu 2008-11-06 išrašytą sugadintą nedarbingumo pažymėjimą D Nr. ( – ), kuris buvo apžiūrėtas 2009-05-30 dokumentų apžiūros protokole.

277Apžiūros metu nustatyta, kad sugadintas nedarbingumo pažymėjimas serija D Nr.( – ) buvo išduotas 2008-11-06 J. S.. Pažymėjimą išdavė gydytoja D. N.. Grafoje „Pirminė diagnozė pagal TLK-10 kodą“ nurodyta diagnoze „J06.9“ ir laikinojo nedarbingumo laikotarpis „nuo 2008-11-06 iki 2008-11-10“ bei nuo “2008-11-11 iki 2008-11-17“. Šis skaičius ranka ištaisytas į „skaičių „12“ (t. 5, b.l. 114-116).

2782009-03-24 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gautas 2008-11-12 J. S. vardu išduotas nedarbingumo pažymėjimas serija D Nr.( – ), kuris buvo apžiūrėtas 2009-05-30 dokumentų apžiūros protokole.

279Apžiūros metu nustatyta, jog nedarbingumo pažymėjimas serija D Nr.( – ) išduotas 2008-11-12 J. S.. Pažymėjimą išdavė gydytoja D. N.. Grafoje „Pirminė diagnozė pagal TLK-10 kodą“ nurodyta diagnozė „J06.9“ ir laikinojo nedarbingumo laikotarpis „nuo 2008-11-06 iki 2008-11-10“ bei nuo “2008-11-11 iki 2008-11-12“. Pažymėjimo dešiniajame viršutiniame kampe yra užrašas ranka mėlynos spalvos rašikliu „vietoj sugadinto ser. D Nr.( – )“ (t. 5, b.l. 130-131; 134-136).

2802009-02-23 protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo užfiksuoti V. S. naudojamu mobiliojo ryšio telefonu Nr. ( – ) vykę telefoniniai pokalbiai.

2812008-11-02, 15:22:52, V. S. telefoninio pokalbio metu pasakė V. J., kad ji skambina „su reikalu“, klausė, ar V. J. sesuo kitą savaitę, t. y. 2008-11-03 – 2008-11-07, dirbs. V. J. nurodė savo sesers darbo grafiką ir paklausė, „o tai dabar kam ten prireikė?“. V. S. atsakė, kad „nu tam pačiam, žinok, reikaliukui“. V. J. pasitikslino, ar „tam pačiam, ane?“. V. S. papildomai paklausė, „o be jos?“, „o klausyk, jeigu aš viena ateičiau?“. V. J. atsakė, kad „nu tai aš matysiu“, „nu aš paklausiu“, „nu tai gal gerai. nu koks skirtumas“. V. S. papildė, kad „jo man tik ketvirtadienį (2008-11-06) reiks“. V. J. nurodė, kad ji iki to laiko pamatys seserį (t. 2, b.l. 119-121);

2822008-11-04, 18:30:37, V. S. telefoninio pokalbio metu paklausė J. S. „nu tai ką, tu ką nors sužinojai?“. Pastaroji atsakė, jog ji rytoj, t. y. 2008-11-05, neis į darbą. V.S. pasitikslinus „jau rytoj?“, J. S. nurodė „į darbą, neisiu rytoj į darbą. Dėl to, kad jeigu tu neturi biuletenio, tu turi eiti posėdžiauti ir aš šiandien buvau posėdžiauti“, „nes ateina raštinės vedėja ir sako – tu ką?“, „nu vienu žodžiu, tai aš turiu dar protokolą dar parašyti vieną didelį <…> aš jo visą dieną rytoj nerašysiu. Aš nežinau, man jau bloga! Aš šiandien, sakau, pasėdėsiu iki paskutinės vat, kol viską pabaigsiu, sutvarkysiu stalą savo, viskas“. V.S. pasiūlė „nu tai tu gali ir nueiti ten pabaigt rytoj (2009-11-05), nu tai kas jau čia atsitiks“, tačiau J. S. nesutiko nurodydama, kad „mama, jeigu aš ateisiu, aš vėl neišeisiu, neišeisiu kiek darbo!“, „<…> nu žinok jau ten, nu baigėsi man šiandien kantrybė jau“. V. S. paklausė „<…> tai man reikia rytoj (2008-11-05) nueiti?“. J. S. atsakė, kad „jo, nes čia tai sakau tau. Jos man aiškina – pasiimk biuletenį ir ateini pabaigti darbų. Tai aš sakau, o kas man čia moka pinigus už tai, kad aš ateisiu ir dirbsiu nemokamai iš idėjos“ (t. 2, b.l. 121-122).

2832008-11-04, 20:29:04, V. S. telefoninio pokalbio metu paklausė J. S., ar „man poryt (2008-11-06) nueiti?“, J. S. patvirtino „nu taip, poryt (2008-11-06)“. Abi sutarė rytoj, t. y. 2008-11-05 dar kartą susiskambinti (t. 2, b.l. 122).

2842008-11-05, 18:19:12, V. S. telefoninio pokalbio metu sužinojo iš J. S., kad ši 2008-11-05 buvo darbe, tačiau atsakydama į V.S. pasiūlymą rytoj, t. y. 2008-11-06, nueiti į darbą, J. S. nurodė, kad ji rytoj į darbą nebeis. V. S. paklausė, ar „man rytoj eiti?“, o J. S. atsakė, kad „jo, jo, rytoj jau nebeeisiu“. Po to V. S. ir J. S. aptarė T. T. gimtadienio šventimo aplinkybes. J. S. nurodė savo motinai, kad T. T. gimtadienis yra 2008-11-06, „bet šiaip tai šeštadienį (2008-11-08) jis visus pakvietė jau“. Ji pranešė V. S., kad planuoja dalyvauti šiame gimtadienyje, o namo grįš sekmadienį, t. y. 2008-11-09. Be to, J. S. papasakojo V. S., kad ji eis 2008-11-08 į kirpyklą. V. S. nurodė savo dukrai, kad „<…> tu tik nepamiršk, kad reikia pasimokyti, vaikeli“, „bet tik kai iš po kirpyklos, vaikeli, mokykis“, „sėdėk namie“, „mokykis ir niekur nevaikščiok, (…) ypač ryt (2008-11-06). Gerai?“, taip pat pasakė, jog „neužmiršk, kad reikia zubrint, nes neužteks tikrai paskui laiko“. J. S. užtikrino, kad ji viską žino, neužmirš to, niekur neis ir mokysis. Baigdama pokalbį, V. S. liepė savo dukrai „va ir dabar pailsėk valandą ir paskaityk“ (t. 2, b.l. 122-124).

2852008-11-06, 15:09:48, V. S. telefoninio pokalbio metu paklausė R. S. „nu sutvarkei?“. R. S. atsakė teigiamai, jis taip pat nurodė, kad „pirmadienį apie vienuoliktą valandą sakė jai ateiti“ (t. 2, b.l. 124).

2862008-11-06, 16:13:57, V. S. telefoninio pokalbio metu priekaištavo J. S., kad pastaroji nesimoko, prašė „nu, bet tu mokykis, vaikeli“, klausė jos, ar „negėda nė kiek?“, stebėjosi „ale, ot kur nervai geri, dieve mano“, aiškino „Juste, neprisidirbk sau bėdos, aš tiktai tiek sakau <…> su savo tingėjimu“, taip pat nurodė, kad J. S. sekmadienį, t. y. 2008-11-09 turi būti namie (t. 2, b.l. 124-125).

2872008-11-10, 17:11:33, V. S. telefoninio pokalbio metu su V. J. sužinojo, kad reikia paskambinti gydytojai D. N.. V. J. pasakė, kad duos savo sesers mobiliojo ryšio telefono numerį, ir nurodė, jog „<…> dabar arba, jeigu nepatogu, namo parėjus būtinai paskambinti reikia D. (D. N.)“. V. J. taip pat paaiškino, kad „ <…> reikia, reikia. Kažkas ten yra“ (t. 2, b.l. 125-126).

2882008-11-10, 17:24:24, V. S. telefoninio pokalbio metu su D. N. sužinojo, kad bus kalbama dėl nedarbingumo pažymėjimo. D. N. paklausė, kur yra V. S. dukra. V. S. nurodžius, jog J. S. yra namuose, D. N. paaiškino, kad „iš „Sodros“ ateina tikrinti ir ji yra sąraše, <…> ji turi į komisiją trečiadienį (2008-11-12). Taip, kad aš turiu jai uždaryt, matyt, buvo signalas iš darbovietės greičiausiai“. Ji taip pat nurodė, kad „mes turim ją būtinai iškviesti trečiadieniui (2008-11-12) <…> antrai valandai į komisiją su „Sodros“ daktaru <…>“. D. N. informavo V. S., kad „tai dabar kortą pasigriebiau pas save, korta neatšviesta nieko, nes ten jokio kriminalo nėra“, „bet žinokit, aš jai trečiadienį (2008-11-12), ryte ji turi ateiti pas mane su biuleteniu, kokią pusę devynių ir aš jai uždarau“. „<…> tada trečiadienį (2008-11-12), suprantat, antrai valandai, kai uždarytas, jau viskas, nebereikia ateiti“. D. N. dar kartą patikslino, kad „žodžiu, prie mano kabineto pusę devynių trečiadienį (2008-11-12) <…> jinai pas mane ir <…> į komisiją tai neis“. V. S. nurodė, kad ji viską suprato (t. 2, b.l. 126-127).

2892008-11-10, 17:53:38, V. S., telefoninio pokalbio metu su D. N. sužinojusi, kad pastaroji jau išvažiavusi iš darbo, pasakė, jog „aš galvojau, jeigu dar darbe, tai dar galėjom ir šiandien viską pabaigti, bet, jeigu pakely – tai jau tada, kaip pasakėt“. D. N. nurodė, kad „dabar tai nesvarbu, šiandien (2008-11-10) nereikia, nes aš ten pratęsiau“, „kortelę aš sutvarkiau, žodžiu, viskas gerai. Trečiadienį (2008-11-12) iš ryto tegul tik ateina“ (t. 2, b.l. 128).

290BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Susipažinusi su prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio nuostatų. Išteisinant R. S., V. S. ir J. S., jiems nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, buvo netinkamai įvertinti byloje surinkti įrodymai, jie buvo vertinami atsietai vienas nuo kito, kai kurie duomenys nepagrįstai nepripažinti įrodymais, o skundžiamame nuosprendyje pateikti išteisinimo motyvai yra vienpusiški, neatsižvelgiant į visas bylai reikšmingas aplinkybes.

291Visų pirma pasakytina, kad teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismu, jog R. S. ir V. S. pareikštame kaltinime nepagrįstai teigiama, kad ( – ) posėdžių sekretorė V. J. buvo tarnybiškai pavaldi V. S., nes tokio kaltinimo teiginio nepagrindžia jokie šio teismo vidaus struktūrą reglamentuojantys teisės aktai ar teismo posėdžių sekretoriaus pareigybės aprašymas (t. 17, b.l. 101-102). V. J. ir V. S. baudžiamajame procese taip pat nepatvirtino tokios aplinkybės. Kita vertus, vien kaltinimo nepagrįstumas šioje dalyje savaime nereiškia, kad visos kaltinime nurodytos aplinkybės neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

292Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nepripažinti įrodymais duomenys, kurie buvo gauti atliekant operatyvinį tyrimą dėl V. S.. Šiame kontekste pastebėtina, kad apygardos teismas iš pradžių konstatavo, jog operatyvinis tyrimas buvo neteisėtai pradėtas dėl V. S., todėl jo atlikimo metu gautais duomenimis negali būti grindžiamas nuosprendis, tačiau toliau skundžiamame nuosprendyje buvo vertinamas specialiomis techninėmis priemonėmis užfiksuotų V. S. telefoninių pokalbių turinys, kas patvirtina, jog apygardos teismas buvo nenuoseklus šiuo klausimu. 2008-11-02, 15:22:52, telefoninio pokalbio tarp V. S. ir V. J. analizė, taip pat pastarosios liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, kad V. S. kreipėsi į V. J. turėdama tikslą, kad gydytoja D. N. (V. J. sesuo) J. S. nuo 2008-11-06 išduotų nedarbingumo pažymėjimą. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai teigiama, kad aptariamas telefoninis pokalbis nėra itin informatyvus, tačiau šį telefoninį pokalbį būtina vertinti ne tik atskirai, bet ir kartu su kitais byloje esančiais įrodymais bei jais nustatytomis aplinkybėmis. V. S. 2008-11-02, 15:22:52, telefoninio pokalbio metu nepasakė V. J., jog kuris nors iš jos šeimos narių serga. Priešingai, ji užmaskuotai paaiškino V. J., kokiam tikslui reikalinga gydytoja D. N. („tam pačiam reikaliukui“). Nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių V. S. negalėjo sakyti V. J., kad kuris nors iš jos artimųjų tuo metu sirgo. Darytina išvada, kad V. S. elgesys, kai ji nepasakė V. J., kad J. S. sirgo, o užmaskuotai nurodė, dėl kokios priežasties reikia kreiptis į gydytoją D. N., yra nelogiškas. Iš 2008-11-02, 15:22:52, telefoninio pokalbio matyti, kad V. S. tiesiogiai nenurodžius ir nedetalizavus, kokiam tikslui reikalinga D. N., V. J. žinojo išteisintosios skambinimo priežastį. V. J. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad ji suprato, jog V. S. paskambino liudytojai turėdama tikslą gauti fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą (t. 21, b.l. 82). Skundžiame nuosprendyje nurodyta, kad V. S. pokalbio metu neprašė išduoti nedarbingumo pažymėjimo neapžiūrėjus J. S., o tik prašė V. J. to paklausti gydytojos, tačiau toks išteisintosios klausimas tik patvirtina, kad ji buvo suinteresuota dėl galimybės išduoti J. S. nedarbingumo pažymėjimą šios neapžiūrėjus. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-30 įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintų Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių (toliau – Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklės) (2008-04-23 įsakymo Nr. V-321/A1-125 redakcija) 18 punktą, gydytojai, išduodami, tęsdami ir užbaigdami pažymėjimus, kiekvieną kartą apžiūri asmenis ir aprašo medicininiuose dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą, tęsimą ir užbaigimą. Taigi, remiantis bylai reikšmingu laikotarpiu galiojusiu reglamentavimu, gydytojas, prieš išduodamas asmeniui nedarbingumo pažymėjimą, privalėdavo apžiūrėti jį. Tokiu būdu V. S., klausdama V. J., ar D. N. galėtų išduoti išteisintosios dukrai nedarbingumo pažymėjimą jos neapžiūrėjus, teiravosi, ar gydytoja galėtų nesilaikyti nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarkos. Be to, V. S. vėlesni telefoniniai pokalbiai su J. S. įrodo, kad išteisintosios dukra nedarbingumo pažymėjimo išdavimo dieną net neketino atvažiuoti apžiūrai į ( – ) mieste esančią polikliniką, kurioje dirbo D. N. (t. 2, b.l. 122-125). 2008-11-05, 18:19:12 val., telefoninis pokalbis, vykęs tarp V. S. ir J. S. (t. 2, b.l. 122-124), taip pat liudytojo T. T. parodymai patvirtina, kad J. S. atvyko į ( – ) 2008-11-09, t. y. kitą dieną po T. T. gimtadienio šventės ir tuo metu, kai J. S. jau buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Skundžiamame nuosprendyje akcentuojami V. J. baudžiamajame procese duoti parodymai, kurie, pasak apygardos teismo, buvo nenuoseklūs. Ši liudytoja pirminėje apklausoje nurodė, kad ji telefoninio pokalbio metu suprato, jog V. S. reikėjo nedarbingumo pažymėjimo, nes kažkas iš S. šeimos narių turėjo sveikatos problemų. Pasak V. J., ji nesikreipė į seserį D. N., kad būtų priimtas S. šeimos narys. Liudytojos žiniomis, patys S. kreipėsi į D. N. (t. 5, b.l. 47-49). Tokie V. J. parodymai neatitinka jos parodymų, duotų 2010-04-22 papildomoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 5, b.l. 51-53, t. 21, b.l. 82-83). BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pagarsinus V. J. pirminius parodymus, liudytoja teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jos vėlesni parodymai yra teisingi, o kai V. J. nuėjo į apklausą pirmą kartą, ji buvo pasimetusi (t. 21, b.l. 83). Taigi, liudytoja paneigė jos pirminius parodymus, nurodė objektyvią priežastį, dėl kurios šie parodymai neatitiko jos vėlesnių parodymų. Be to, V. J. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir 2010-04-22 papildomoje apklausoje ikiteisminiame tyrime. Atsižvelgiant į tai, vien ta aplinkybė, jog V. J. davė pirminėje apklausoje iš dalies skirtingus parodymus nei kitose apklausose baudžiamajame procese, savaime neleidžia atmesti jos parodymų, kurie atitinka kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus. Apygardos teismas taip pat pabrėžė V. J. parodymus, kad D. N. praeityje buvo išdavusi V. S. dukrai fiktyvų nedarbingumo pažymėjimą, tačiau šią aplinkybę kategoriškai paneigė D. N.. Atkreiptinas dėmesys, kad kiti nedarbingumo pažymėjimų išdavimo atvejai J. S. nėra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl V. J. ir D. N. parodymų neatitikimas šioje dalyje nėra pakankamas pagrindas apskritai nesivadovauti minėtų asmenų parodymais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Pati V. S., duodama paaiškinimus Teisėjų tarybai, nurodė, jog ji paskambino V. J. ir paklausė, kada dirbs gydytoja D. N., tačiau nepasakojo jai apie dukters ligą. Išteisintoji teiravosi V. J., ar D. N. galėtų išduoti nedarbingumo pažymėjimą be dukros, o ši atvyktų pas gydytoją pirmadienį, nes J. S. tuo metu dirbo teismo posėdžių sekretore ir privalėjo užbaigti rašyti teismo posėdžių protokolus (t. 17, b.l. 159). V. S. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes ir pateikdama paaiškinimus Teisėjų etikos ir drausmės komisijai (t. 17, b.l. 133). Kaip minėta, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. S. paaiškinimai negali būti vertinami BPK 20 straipsnio prasme, nes jie duoti ne baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. 2008-11-02, 15:22:52, telefoninis pokalbis nepatvirtina, kad V. S. sakė V. J., jog J. S. atvyks pas D. N. dėl apžiūros kitą nei nedarbingumo išdavimo dieną, bei nurodė jai dukros negalėjimo atvykti pas gydytoją priežastį. V. S. teisiamajame posėdyje tvirtino, kad ji pasakė V. J., jog J. S. serga (t. 22, b.l. 33), tačiau tokie išteisintosios parodymai prieštarauja jos paaiškinimams, duotiems Teisėjų tarybai ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, neatitinka minėto telefoninio pokalbio turinio ir liudytojos V. J. parodymų. Atsižvelgiant į tai, minėti V. S. parodymai atmetami kaip nepagrįsti. Be to, išteisintoji, teigdama, kad ji sakė V. J., jog jos dukra negali atvykti pas gydytoją D. N., nes darbe turi užbaigti rašyti teismo posėdžių protokolus, netiesiogiai pripažino, kad J. S. tuo metu realiai nesirgo.

293D. N. baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė, kad 2008-11-04 jai paskambino V. S. ir pasakė, jog R. S. ateis į liudytojos darbo vietą. Pastarasis 2008-11-05 atėjo į polikliniką, kurioje dirbo liudytoja, ir paprašė jos išduoti nedarbingumo pažymėjimą J. S. (t. 4, b.l. 78, 88, 94, t. 22, b.l. 84). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, D. N. parodė, kad tuo metu, kai R. S. atėjo, ji dirbo rytinėje pamainoje nuo 8 val. iki 14 val. (t. 2, b.l. 86). 2010-04-21 apklausoje pas prokurorą D. N. nurodė, kad R. S. atėjo į jos darbo vietą 2008-11-05, tarp 9 ir 11 valandų (t. 4, b.l. 88). Toks apytikslis laikas yra inkriminuotas R. S. ir V. S. pareikštame kaltinime. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių D. N. būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar apkalbėti R. S. ir V. S., jos parodymai šioje dalyje yra nuoseklūs, todėl jie laikytini patikimais. Apygardos teismas akcentavo 2008-11-10, 17.11 val., vykusį telefoninį pokalbį tarp V. J. ir V. S., iš kurio matyti, jog išteisintajai iki tol nebuvo žinomas D. N. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numeris (t. 2, b.l. 125-126). Pastarasis telefoninis pokalbis patvirtina, kad D. N. reikėjo skubiai pakalbėti su V. S., todėl V. J. davė savo sesers mobiliojo ryšio telefono numerį. Kita vertus, ši aplinkybė neįrodo, jog V. S. apskritai neturėjo galimybės bendrauti su D. N. iki R. S. atėjimo į liudytojos darbo vietą, tuo labiau, kad V. S. galėjo skambinti D. N. iš kito telefono numerio. Tokios išvados taip pat nepaneigia, kad atliekant operatyvinį tyrimą, nebuvo užfiksuotas V. S. 2008-11-04 telefoninis pokalbis su D. N.. V. S., tiek duodama paaiškinimus Teisėjų tarybai bei Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, tiek duodama parodymus teisiamajame posėdyje, tvirtino, kad jai paskambino V. J., kuri nurodė, jog D. N. prašė ateiti V. S. ar šios vyrą į liudytojos darbo vietą (t. 17, b.l. 133, 159, t. 22, b.l. 32-33). V. J. baudžiamojo proceso metu nepatvirtino minėtų V. S. parodymų (t. 5, b.l. 51-53, 21, b.l. 82-83). Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių D. N. turėjo kokį nors interesą, kad į jos darbo vietą ateitų V. S. ar R. S.. Todėl V. S. teiginys, kad R. S. atėjo pas D. N. pastarosios prašymu, atmetamas kaip nepagrįstas. Apygardos teismas, teisiamojo posėdžio metu ištyręs prie bylos medžiagos pridėtą 2008-11-05 vaizdo ir garso įrašą, užfiksuotą atliekant operatyvinį tyrimą, nustatė, jog minėtą dieną, nuo 9.49 val. iki 11.30 val., R. S. buvo savo tarnybiniame kabinete, o vėliau jis apsirengė paltą ir išėjo iš kabineto, į kurį R. S. grįžo 13.19 val. Šis vaizdo ir garso įrašas patvirtina, kad D. N. nurodytą dieną, tarp 9 ir 11 val., R. S. negalėjo ateiti į polikliniką, kurioje dirbo liudytoja, tačiau tokia aplinkybė neįrodo, jog nuteistasis 208-11-05 apskritai negalėjo bendrauti su D. N. ir prašyti išduoti nedarbingumo pažymėjimą J. S., nes D. N. dirbo 208-11-05, nuo 9 iki 14 val. Įvertinus visas aplinkybes, pripažintina, kad R. S. lankėsi poliklinikoje, kurioje dirbo D. N., 2008-11-05, tiksliai nenustatytu laiku. Tikslaus R. S. lankymosi D. N. darbo vietoje laiko nenustatymas nelaikytinas nekonkrečiu kaltinimu ir teisės į gynybą pažeidimu, nes kaltinimo faktinės aplinkybės iš esmės nesikeičia. Skundžiamame nuosprendyje konstatuojant, kad R. S. 2008-11-05 apskritai negalėjo lankytis D. N. darbo vietoje, remiamasi liudytojo A. Š. parodymais, kad tarp P ir ( – ) teismo yra dviejų kilometrų atstumas. Šiuo atveju A. Š. pateikia tik savo subjektyvią nuomonę dėl R. S. buvimo vietos aptariamą dieną, be to, dviejų kilometrų atstumas nėra itin didelis, dėl kurio nuteistasis negalėjo apsilankyti D. N. darbo vietoje. V. S. ir R. S. teiginys, kad jie 2008-11-05, nuo 11.30 val., kartu pietavo, nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas.

294R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis 2008-11-06 lankėsi pas gydytoją D. N., tačiau jis neperdavė jokio prašymo. Jis atsakė teigiamai į D. N. klausimą, ar jo dukra serga. R. S. nesuprato, dėl kokios priežasties jis turėjo nuvykti pas D. N. (t. 22, b.l. 62). Kita vertus, nuteistasis, duodamas paaiškinimus Lietuvos Respublikos Seimo Laikinajai tyrimo komisijai, nurodė, kad jis sakė D. N., jog dukra yra grįžusi ir ji gali ateiti apžiūrai. Be to, R. S. pabrėžė, kad gydytoja daug klausinėjo ne apie J. S., o apie jo sveikatą (t. 12, b.l. 81). Taigi, R. S. nebuvo nuoseklus, nurodydamas aplinkybes, susijusias su pokalbiu tarp jo ir D. N., kurios neatitinka byloje surinktų įrodymų visumai.

295Apygardos teismas akcentuoja D. N. parodymų nenuoseklumą dėl aplinkybės, ar ji 2008-11-06 R. S. perdavė J. S. išrašytą nedarbingumo pažymėjimą, ar ne. D. N. tik pirminėje apklausoje patvirtino tokią aplinkybę (t. 4, b. l. 78-79). Papildomoje apklausoje ji paneigė 2008-11-06 perdavusi R. S. R. S. nedarbingumo pažymėjimą, nes jis buvo paliktas darbo kabinete ir niekas neatėjo pasiimti jo. Pirminėje apklausoje ji suklydusi davė kitokius parodymus (t. 4, b.l. 89). D. N. taip pat laikėsi šios pozicijos apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 4, b.l. 94-96, t. 21, b.l. b.l. 84-86). Vien pirminėje apklausoje D. N. duoti parodymai, kad ji 2008-11-06 perdavė R. S. J. S. nedarbingumo pažymėjimą, kuriuos liudytoja paneigė vėlesnėse apklausose, neleidžia nesiremti jos parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją ar teisiamajame posėdyje. Be to, R. S. nebuvo kaltinamas, kad jis disponavo suklastotu dokumentu (2008-11-06 J. S. išrašytu nedarbingumo pažymėjimu) byloje nustatytomis aplinkybėmis.

296D. N. teisiamajame posėdyje ir apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad atėjęs R. S. pasakė liudytojai, jog dukrai nedarbingumo pažymėjimas yra reikalingas dėl mokslų (t. 5, b.l. 95, 21, b.l. 84). Tai, kad J. S. nedarbingumo pažymėjimas nebuvo reikalingas dėl jos ligos, patvirtina J. S. ir V. S. telefoniniai pokalbiai. Remiantis 2008-11-04, 18:30:37, telefoniniu pokalbiu, J. S. nurodė, jog jai reikia nedarbingumo pažymėjimo, nes ji nebenorėjo eiti į darbą ( – ) teisme atliekant teismo posėdžių sekretorės pareigas (t. 2, b.l. 121-122). Tos pačios dienos, 20:29:04, ir 2008-11-05, 18:19:12, telefoninių pokalbių metu V. S. sutarė su savo dukra, kad V. S. 2008-11-06 nueis dėl nedarbingumo pažymėjimo J. S. (t. 2, b.l. 122-124). Pastebėtina, kad 2008-11-05, 18:19:12, telefoninio pokalbio metu V. S. kalbėjosi su J. S. apie šios draugo T. T. gimtadienį, dukros pasiruošimą švęsti gimtadienį, lankymąsi pas kirpėją. Be to, V. S. ragino J. S. mokytis ir ruoštis egzaminams ne tik 2008-11-05, 18:19:12, bet ir 2008-11-06, 16:13:57, telefoniniuose pokalbiuose (t. 2, b.l. 122-125). V. S. nė viename iš operatyvinio tyrimo metu užfiksuotų telefoninių pokalbių neklausė J. S. apie pastarosios sveikatą, kaip dukra jautėsi, kas, J. S. iš tiesų sergant, yra nelogiškas elgesys. Pati J. S. taip pat nesakė savo motinai apie kokius nors ligos simptomus. J. S. prasitarė V. S., kad jai skauda gerklę tik 2008-11-13, 19:47:14, telefoninio pokalbio metu, t. y. kai J. S. nedarbingumas buvo jau užbaigtas (t. 2, b.l. 132-136). Nagrinėjamu atveju neįtikėtina, kad J. S. sirgdama intensyviai rūpintųsi, kaip pasiruošti egzaminams ar dalyvauti draugo T. T. gimtadienyje, o V. S. neprieštarautų tokiam savo dukros elgesiui. Liudytojas T. T. teisiamajame posėdyje nurodė, kad J. S. dalyvavo jo gimtadienyje ir nesiskundė sveikata. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad tarp liudytojo T. T. ir S. šeimos yra susiklostę priešiški santykiai, J. S. viena augina nesantuokinį judviejų vaiką, todėl grįsti nuosprendį tokio liudytojo parodymais nėra pagrindo. Pabrėžtina, kad T. T. parodymai vertintini kartu su kitais bylos įrodymais. Šio liudytojo parodymai neprieštarauja operatyvinio tyrimo metu užfiksuotiems telefoniniams pokalbiams, liudytojos D. N. parodymams ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. Vien T. T. santykių pobūdis su S. šeima nėra pakankama aplinkybė atmesti liudytojo parodymus kaip nepatikimus. Aptartas V. S. ir J. S. elgesys leidžia daryti išvadą, kad J. S. nedarbingumo pažymėjimo išdavimo metu nesirgo. Byloje esančiais įrodymais vienareikšmiškai nustatyta, kad D. N. 2008-11-06 išrašė nedarbingumo pažymėjimą J. S. jos neapžiūrėjusi. Pasak D. N., ji pati sugalvojo diagnozę J. S., kurią įrašė į medicinos kortelę ir nedarbingumo pažymėjimą (t. 4, b.l. 95, t. 21, b.l. 85). V. S. ar R. S. pasakius bent jau bendrais bruožais apie J. S. ligos simptomus, D. N. galėjo įrašyti juos medicinos dokumentuose, o ne savo iniciatyva sugalvoti. Liudytojos K. G. ir L. P. baudžiamajame procese patvirtino, kad J. S. siekė išsiaiškinti, kas ją įskundė dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo. Tokia J. S. reakcija, esant nedarbingumo pažymėjimui išduotam nepažeidžiant nustatytos tvarkos ir išteisintajai iš tiesų sirgus, yra nenatūrali. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad D. N. 2008-11-12 užbaigus J. S. nedarbingumą, pastaroji jau kitą dieną, t. y. 2008-11-13, parašė prašymą ( – ) pirmininkei išleisti ją nemokamų atostogų nuo 2008-11-17 iki 2008-12-04 siekiant pasiruošti valstybiniams egzaminams Mykolo Riomerio universiteto Teisės fakultete (t. 5, b.l. 119), kurių perlaikymas turėjo vykti 2008-11-24 ir 2008-12-04. Šiuos J. S. skubotus veiksmus vertinant su anksčiau aptartų telefoninių pokalbių tarp V. S. ir J. S. turiniu, nekyla abejonių, kad J. S. nedarbingumas buvo reikalingas tinkamai pasirengti baigiamiesiems egzaminams. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apygardos teismas nepagrįstai konstatavo, kad D. N. išdavė nedarbingumo pažymėjimą sergančiai J. S..

297Skundžiamame nuosprendyje neteisingai įvertintas 2008-11-06, 15:09:48, telefoninis pokalbis tarp V. S. ir R. S., iš kurio turinio matyti, kad R. S. informavo savo žmoną, jog D. N. pasakė R. S., kad J. S. ateitų pas gydytoją 2008-11-10, apie 11 val. („pirmadienį, apie vienuoliktą valandą, sakė jai ateiti“) (t. 2, b.l. 124). D. N., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat nurodė, kad ji pasakė R. S., jog J. S. ateitų pas ją 2008-11-10 (t. 4, b.l. 94). Neginčijamai nustatyta, kad 2008-11-10 buvo pirmadienis. Darytina išvada, kad R. S. teigiamu atsakymu („nu buvau, sutvarkiau“) į V. S. užduotą klausimą „nu sutvarkei?“ patvirtino, kad jis buvo pas gydytoją D. N. dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo J. S..

298Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog J. S. 2008-11-10 sirgo ir buvo atvykusi į P pas liudytoją D. N., kad būtų pratęstas nedarbingumas. D. N., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nepatvirtino tokios aplinkybės (t. 4, b.l. 94), o teisiamajame posėdyje nurodė, kad pratęsė J. S. nedarbingumą neapžiūrėjusi šios (t. 21, b.l. 84). Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, kad J. S. 2008-11-10 buvo ( – ) mieste, tačiau ši aplinkybė neįrodo, jog išteisintoji iš tikrųjų buvo užėjusi į P pas gydytoją D. N.. Apygardos teismas, konstatuodamas, kad J. S. 2008-11-10 sirgo, remiasi gydytojos V. B. išduota pažyma, jog išteisintajai nuo 2001 metų diagnozuota jaunatvinė osteochondrozė, kuri buvo nepakitusi ir 2010 metais. J. S. medicinos kortelės kopijoje užfiksuota, kad D. N. 2008-11-06 padarė įrašą, jog J. S. turi 38 laipsnių temperatūros, jai skauda galvą ir gerklę, plaučiuose girdimas šiurkštus alsavimas, ligos kodas J06.9. Gydytoja 2008-11-10 įrašė J. S. medicinos kortelėje, kad ji turi 37,5 laipsnių temperatūros, dar kosėja, skrepliuoja, sunkumas krūtinėje, plaučiuose jaučiamas šiurkštus alsavimas, ligos kodas J06.9 (t. 5, b.l. 93). Pagal tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją (dešimtoji redakcija) ligos kodas J06.9 suteiktas nepatikslintai ūminei viršutinių kvėpavimo takų infekcijai (t. 5, b.l. 138). Aptartais įrodymais nustatyta, kad J. S. nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas ir jis pratęstas ne dėl jaunatvinės osteochondrozės, o dėl neva ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Vien sirgimas lėtine liga savaime nereiškia, kad J. S. turėjo būti išduotas nedarbingumo pažymėjimas ar jis pratęstas, tuo labiau, kad remiantis byloje surinktais įrodymais, inkriminuojamu laikotarpiu J. S. nesiskundė dėl jaunatvinės osteochondrozės sukeliamų neigiamų padarinių sveikatai. Be to, 2010-11-15 rašte ir prie jo pridėtuose dokumentuose, gautuose iš UAB „V. B. ir kolegos“, nurodyta, kad J. S. 2008 m. nesilankė šioje gydymo įstaigoje (t. 17, b.l. 183-189). Skundžiamame nuosprendyje taip pat teigiama, kad liudytoja L. P. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog J. S. 2008-11-10 lankėsi jos kabinete P ir gydytoja išdavė siuntimą išteisintajai atlikti hormono tyrimus, kas patvirtina, jog J. S. minėtą dieną tikrai sirgo. Tokia apygardos teismo padaryta išvada yra nepagrįsta. Byloje yra privačios gydytojos L. P. echoskopinių tyrimų kabineto surašytas skydliaukės echoskopinio tyrimo, 2008-11-10 padaryto J. S., medicinos dokumentas, kuriame užfiksuota, kad jos skydliaukė yra be morfologinių pakitimų (t. 17, b.l. 167). Akivaizdu, kad J. S. nustačius tam tikrus skydliaukės sutrikimus, būtų padaryta priešinga išvada ir paskirtas atitinkamas gydymas. L. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad sprendžiant dėl J. S. skydliaukės būklės, reikėjo atlikti papildomus hormonų tyrimus (t. 21, b.l. 109), tačiau byloje nėra duomenų, kad J. S. 2008-11-10 prašė detaliau ištirti jos skydliaukę. Be to, jeigu J. S. 2008-11-10 būtų apsilankiusi pas gydytoją D. N. ir pasakiusi, jog turi nusiskundimų dėl skydliaukės, tokia informacija būtų užrašyta jos medicinos kortelėje, kuri nagrinėjamu atveju nėra užfiksuota medicinos dokumente. Atkreiptinas dėmesys, kad J. S. tik teisiamajame posėdyje teigė, jog gydytoja D. N. 2008-11-10 apžiūros metu pasiūlė jai pasidaryti echoskopinį tyrimą, tačiau siuntimo neparašė, nes gydytoja pasakė, kad tai ilgai užtruks (t. 22, b.l. 34). J. S. ikiteisminiame tyrime apskritai nenurodė minėtų aplinkybių (t. 4, b.l. 6-7), o siuntimo atlikti tyrimą išrašymas nėra sudėtingas ir ilgai užtrunkantis veiksmas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad J. S. 2008-11-10 skydliaukės tyrimo atlikimas neįrodo, kad ji sirgo, dėl ko turėjo būti pratęstas nedarbingumas, tuo labiau, visiškai kitu pagrindu – esant nepatikslintai ūminei viršutinių kvėpavimo takų infekcijai. L. P. teisiamajame posėdyje pateikė tik bendro pobūdžio informaciją, kad skydliaukės tyrimas gali būti susijęs su ūmine kvėpavimo liga (t. 22, b.l. 109), kuri šiuo atveju nėra patvirtinta jokiais byloje surinktais objektyviais įrodymais. Ši liudytoja taip pat nurodė, kad jos darbo kabinetas yra P, kurioje dirba ir gydytoja D. N., kita vertus, tokia aplinkybė taip pat neįrodo, kad J. S. 2008-11-10 lankėsi pas gydytoją D. N. dėl apžiūros ir nedarbingumo pratęsimo.

299Byloje nustatyta, kad D. N. 2008-11-10 buvo informuota, jog „Sodra“ 2008-11-12 tikrins, ar J. S. teisėtai išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Liudytoja pranešė apie šią aplinkybę V. S. 2008-11-10, 17:24:05 telefoninio pokalbio metu nurodydama, kad J. S. 2008-11-12 ryte ateitų pas ją į darbo vietą užbaigti nedarbingumą (t. 2, b.l. 126-127). Skundžiamame nuosprendyje akcentuojamas šiame pokalbyje D. N. pasakytas teiginys, kad J. S. turi ateiti pas gydytoją su „biuleteniu“, ir teigiama, kad D. N. 2008-11-10 atidavė J. S. nedarbingumo pažymėjimą pastarosios nurodytomis aplinkybėmis. Kaip minėta, anksčiau aptartais įrodymais ir jais nustatytomis aplinkybėmis paneigta J. S. versija, kad ji 2008-11-10 buvo atėjusi pas gydytoją D. N., todėl pastaroji neturėjo objektyvios galimybės atiduoti nedarbingumo pažymėjimą J. S.. Liudytoja S. N., kuri 2008-11-12 dirbo slaugytoja ir padėjo gydytojai D. N., ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje nenurodė, kad J. S., atėjusi minėtą dieną į kabinetą, atsinešė su savimi nedarbingumo pažymėjimą. Be to, D. N., siekdama būti atsargi dėl susidariusios situacijos, galėjo nurodyti tikrovės neatitinkančią informaciją, kad J. S. 2008-11-12 turi ateiti pas ją su nedarbingumo pažymėjimu. Todėl 2008-11-10, 17:24:05, telefoninis pokalbis nelaikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad D. N. 2008-11-10 perdavė J. S. nedarbingumo pažymėjimą.

300Apygardos teismas taip pat akcentavo, kad gydytojai vengė savo pacientus siųsti į Gydytojų konsultacinės komisijos posėdžius ir užbaigdavo nedarbingumo pažymėjimus iki jų pradžios, kas buvo padaryta ir J. S.. Įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, nėra abejonių, kad D. N. nenorėjo, jog J. S. 2008-11-12 dalyvautų Gydytojų konsultacinėje komisijoje siekdama, kad neišaiškėtų, jog išduodant nedarbingumo pažymėjimą ir jį pratęsiant, J. S. nesirgo, o jos medicinos kortelėje ir nedarbingumo pažymėjime nurodyta liga yra išgalvota. J. S. iš tikrųjų sirgus, ji ar jos motina galėjo prieštarauti D. N. nurodymui, kad J. S. nedarbingumas turi būti užbaigtas, tačiau jos nedarė to, kas leidžia daryti išvadą, kad V. S. ir J. S. taip pat siekė, kad Gydytojų konsultacinei komisijai neišaiškėtų kokie nors padaryti neteisėti veiksmai. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad „Sodros“ ( – ) skyriaus parengtoje VšĮ “P“ 2008-11-13 patikrinimo pažymoje Nr. N15-519 nurodyta, kad keturiems asmenims iš penkių nedarbingumas buvo užbaigtas iki Gydytojų konsultacinės komisijos posėdžio (t. 5, b.l. 112). Kiekvienas nedarbingumo užbaigimo atvejis yra individualus, o J. S. nedarbingumo užbaigimo negalima sieti su kitų asmenų nedarbingumo užbaigimu. Be to, tai, kad „Sodra“ nenustatė, jog J. S. nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas ir pratęstas neteisėtai, neįrodo, jog šiuo atveju buvo laikomasi nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarkos. Liudytojas J. L. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jeigu asmeniui nedarbingumas užbaigiamas iki Gydytojų komisijos posėdžio, tada tikrinami medicinos kortelėje padaryti įrašai, o J. S. nedarbingumo pažymėjimo sugadinimo ar perrašymo aplinkybės nebuvo vertinamos (t. 21, b.l. 56). Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad būtent informacijos gavimas dėl J. S. dalyvavimo Gydytojų konsultacinės komisijos posėdyje turėjo esminės įtakos priimant sprendimą užbaigti J. S. nedarbingumą anksčiau, nors jis turėjo dar tęstis bent iki 2008-11-17.

301R. S. ir V. S. veiksmai, kai jie prašė gydytojos D. N. išrašyti žinomai jokia liga nesirgusiai dukrai J. S. nedarbingumo pažymėjimą, vertintini kaip piktnaudžiavimas tarnyba BK 228 straipsnio 2 dalies prasme kurstant valstybės tarnautojui prilygintą asmenį – gydytoją D. N. piktnaudžiauti tarnyba. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kurstymu gali būti laikomi konkretūs, aktyvūs, nusikalstamos veikos padarymą inicijuojantys veiksmai, kuriais kiti asmenys lenkiami padaryti nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–98/2014). Nagrinėjamu atveju R. S. ir V. S. prašė gydytojos atlikti konkrečius veiksmus, t. y. išduoti jų dukrai nedarbingumo pažymėjimą nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos. D. N. atliko minėtus neteisėtus veiksmus ne savo iniciatyva, o paskatinta R. S. ir V. S.. Todėl pastarųjų vaidmuo D. N. piktnaudžiaujant tarnyba pripažintinas kaip kurstytojų. J. S. nedarbingumo išdavimo metu ir kitu bylai reikšmingu laikotarpiu R. S. ir V. S. užėmė atitinkamai ( – ) teismo ir ( – ) teisėjų pareigas. D. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji išrašė J. S. nedarbingumo pažymėjimą, nes to prašė ne eilinis asmuo, o apygardos teismo teisėjas R. S.. Be to, D. N. juto psichologinį spaudimą, kad ji, netenkindama prašymo, gali pakenkti savo seseriai V. J., kuri dirbo teisme (t. 21, b.l. 84). Ši liudytoja apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją taip pat nurodė, kad ji įvykdė R. S. prašymą, nes buvo nepatogu atsisakyti, kadangi jis buvo žinomas žmogus – teisėjas (t. 4, b.l. 95). Taigi, D. N. apsisprendimui atlikti neteisėtus veiksmus didelės įtakos turėjo nagrinėjamo įvykio metu R. S. užimtos pareigos. D. N. taip pat žinojo, kad V. S. yra teisėja. Nors ši liudytoja tiesiogiai nenurodė, tačiau nėra abejonių, kad V. S. užimtos pareigos darė įtaką gydytojai bendraujant su teisėja ir vėliau piktnaudžiaujant tarnyba. Visuomenėje dėl R. S. ir V. S. veiksmų kilo rezonansas. Žiniasklaida yra informavusi visuomenę apie baudžiamojo proceso eigą dėl R. S. ir V. S.. Nėra abejonių, kad susidomėjimas šia byla yra susijęs ir su jų užimtomis aukštomis pareigomis valstybėje. R. S. ir V. S. veiksmai, kai jie, neteisėtai pasinaudodami savo tarnybine padėtimi, kurstė gydytoją nusikalsti, yra nesuderinami su teisėjų veiklos principais, esme ir turiniu, kurie pažemino ir sumenkino teisminės valdžios autoritetą bei diskreditavo Lietuvos Respublikos teisėjo vardą, dėl ko didelės neturinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė. Kaltinamajame akte pagrįstai nurodyti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinės tarnyboje įstatymo, Teisėjų etikos kodekso nuostatos, kurios buvo pažeistos R. S. ir V. S. atliekant neteisėtus veiksmus. Kadangi pastarieji nusikalstamai veikė savo šeimos narės (dukros) naudai, t. y. jie turėjo asmeninį interesą, kad D. N. išduotų J. S. nedarbingumo pažymėjimą, todėl jų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

302Remiantis tuo, kas nustatyta, pripažintina, kad įrodyta, jog R. S., būdamas valstybės tarnautoju – ( – ) teisėju, veikdamas tiesiogine tyčia, priešingais teisėjo tarnybos interesais, siekdamas kitokios asmeninės naudos – kad jo dukrai J. S. be teisėto pagrindo būtų išduotas pateisinantis nebuvimą darbe nedarbingumo pažymėjimas, vykdydamas bendrus iš anksto suderintus veiksmus su sutuoktine ( – ) teisėja V. S., kuri 2008-11-02, 15:22, telefoninio pokalbio metu per asmenį, kuris dėl šios veikos nėra kaltas – ( – ) sekretorę V. J. suderino, kad šios sesuo gydytoja D. N. išduotų nuo 2008-11-06 galiojantį nedarbingumo pažymėjimą jokia liga nesirgusiai jų dukrai J. S. bei 2008-11-04 vykusio telefoninio pokalbio metu asmeniškai kreipėsi į gydytoją D. N. ir nurodė, kad 2008-11-05 pas ją atvyks ir šio tikro dokumento išdavimo detales suderins jos sutuoktinis ( – ) teisėjas R. S., kuris 2008-11-05, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, VšĮ “P“, esančioje ( – ), ( – ) vykusio susitikimo metu perdavė bendrosios praktikos gydytojai terapeutei D. N. prašymą išrašyti žinomai jokia liga nesirgusiai dukrai J. S. nedarbingumo pažymėjimą, pateisinantį J. S. nebuvimą darbe nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12 ir šį dokumentą realizuoti perduodant jį J. S. panaudoti.

303Valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – VšĮ “P“ bendrosios praktikos gydytojai terapeutei D. N., kuriai ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo nutrauktas prokuroro 2010-05-03 nutarimu, patvirtintu 2010-05-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos, BK 40 straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 6 punkte numatytais pagrindais atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažadėjus atlikti šiuos prašomus veiksmus, jis – ( – ) teisėjas R. S. su sutuoktine ( – ) teisėja V. S., piktnaudžiaudami teisėjo tarnyba, 2008-11-02 – 2008-11-05 laikotarpiu sukurstė (palenkė) D. N. piktnaudžiauti gydytojo tarnyba.

304Vykdydama neteisėtą pažadą jam – R. S. bei V. S., D. N., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VšĮ “P“ bendrosios praktikos gydytoja terapeute ir dėl profesinės gydytojo veiklos turinti teisę teikti viešąsias paslaugas bei veikti šios įstaigos vardu, 2008-11-06 ( – ), ( – ) esančios VšĮ “P“ patalpose, neapžiūrėjusi J. S. ir neįsitikinusi, kad ji serga, nes ši į gydytojo apžiūrą nebuvo atvykusi, veikdama tiesiogine tyčia – iš jo – R. S. ir V. S. žinodama, kad J. S. neserga jokia liga ir nedarbingumo pažymėjimas jai reikalingas pateisinti nebuvimą darbe, piktnaudžiaudama tarnyba ir turimais įgaliojimais: VšĮ “P“ pareigų instrukcijoje bendrosios praktikos gydytojai terapeutei suteikta teise išrašyti nedarbingumo pažymėjimus (nedarbo pažymas), pažeisdama Gydytojo medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 5 punkte numatytą pareigą laikytis gydytojo profesinės etikos principų bei 10 straipsnio 6 punkte įtvirtiną pareigą tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat pažeisdama Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 18 punkto reikalavimus, kad gydytojai išduodami <…> pažymėjimus, kiekvieną kartą apžiūri asmenis ir aprašo medicininiuose dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą, tęsimą ir užbaigimą, J. S. asmens sveikatos istorijoje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis neva J. S. 2008-11-06 VšĮ “P“ buvo apžiūrėta ir nustatyta, jog ši serga bei 2008-11-06 J. S. vardu išrašė nedarbingumo pažymėjimą D Nr.( – ), į šį dokumentą sąmoningai įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad J. S. neva serga ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija (diagnozė pagal TLK-10 kodą J06.9), ir nurodydama jos nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-06 iki 2008-11-10.

305Tęsdama jo – R. S. ir V. S. sukurstytus nusikalstamus veiksmus, gydytoja D. N. 2008-11-10 ( – ), ( – ), esančios VšĮ “P“ patalpose, neapžiūrėjusi J. S. ir neįsitikinusi, kad ji serga, nes šį į gydytojo apžiūrą nebuvo atvykusi, veikdama tiesiogine tyčia – iš jo – R. S. ir V. S. žinodama, kad J. S. neserga jokia liga, J. S. asmens sveikatos istorijoje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis neva J. S. 2008-11-10 VšĮ “P“ buvo apžiūrėta ir nustatyta, jog ši serga ir yra nedarbinga 2008-11-11 – 2008-11-12 laikotarpiu, tuos pačius duomenis įrašė ir į J. S. vardu išduotą nedarbingumo pažymėjimą D Nr. ( – ) bei apie atliktus veiksmus 2008-11-10 vykusio telefoninio pokalbio metu nurodė V. S., kuriai taip pat pranešė, jog nedarbingumo pažymėjimo išdavimo J. S. teisėtumą 2008-11-12 ketina tikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( – ) skyriaus Gydytojų konsultacinė komisija ir su ja suderino, kad J. S. 2008-11-12 turi atvykti pasiimti dokumento – nedarbingumo pažymėjimo – į VšĮ “P“.

3062008-11-12, apie 9-12 val., vykdydama neteisėtą pažadą nusikaltimo kurstytojams jam – R. S. bei V. S., VšĮ “P“ patalpose, esančiose ( – ), ( – ), D. N., piktnaudžiaudama tarnyba ir turimais įgaliojimais: VšĮ “P“ pareigų instrukcijoje bendrosios praktikos gydytojai terapeutei suteikta teise išrašyti nedarbingumo pažymėjimus (nedarbo pažymas), pažeisdama Gydytojo medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 5 punkte numatytą pareigą laikytis gydytojo profesinės etikos principų bei 10 straipsnio 6 punkte įtvirtiną pareigą tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka, pažeisdama Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 16 punkto 1 papunkčio reikalavimus, kad sugadinti pažymėjimai perrašomi asmens sveikatos įstaigose šia tvarka: sugadintą pažymėjimą perrašo jį sugadinęs gydytojas <…>, 19 punkto reikalavimus, kad pažymėjimo tęsinys išduodamas tais atvejais, kai laikinasis nedarbingumas nenutrūksta nė vienai kalendorinei dienai <…>, vietoje sugadinto J. S. vardu 2008-11-06 išrašyto nedarbingumo pažymėjimo D Nr. ( – ) išrašė kitą nedarbingumo pažymėjimą D Nr.( – ), kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad J. S. nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12 neva sirgo ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija (diagnozė pagal TLK-10 kodą J06.9) ir pasirašė šį dokumentą.

307Taip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – VšĮ “P“ bendrosios praktikos gydytoja terapeutė D. N., piktnaudžiaudama tarnyba, 2008-11-12, tarp 9-12 val., ( – ), VšĮ „( – ) poliklinika“ patalpose, esančiose ( – ), ( – ), nedarbingumo pažymėjimą D Nr. ( – ) išdavė J. S..

308Dėl minėtų jo – ( – ) teisėjo R. S. ir ( – ) teisėjos V. S. piktnaudžiaujant teisėjo tarnyba sukurstytų valstybės tarnautojui prilyginto asmens – D. N. piktnaudžiaujant tarnyba atliktų veiksmų didelės neturtinio pobūdžio žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškraipyta bendrosios praktikos gydytojos tarnybos principai, esmė ir turinys.

309Be to, šiais veiksmais, kuriuos atliko piktnaudžiaudamas ( – ) teismo teisėjo Civilinių bylų skyriaus teisėjo tarnybine padėtimi ir gavo kitokios asmeninės naudos – jo dukrai J. S. neteisėtai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas D Nr. ( – ), pateisinantis nebuvimą darbe nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12, jis – R. S. sulaužė 1992-07-08, 1994-05-19 ir 1994-12-20 duotas teisėjo priesaikas; pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte ir 3 punkte numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigoms asmeninei naudai gauti; pažeidė Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 2 punkte įtvirtintą pagarbos žmogui principą (teisėjas privalo (…) gerbti teisę ir visada veikti taip, kad nebūtų pažeisti teisingumo principai;), 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pagarbos ir lojalumo valstybei principą (teisėjas privalo laikytis (…) duotos teisėjo priesaikos;), 11 straipsnio 2 punkte įtvirtintą skaidrumo ir viešumo principą (teisėjas privalo (…) vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto;), 12 straipsnio 4 ir 5 punktuose įtvirtintą sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principą (teisėjas privalo (…) nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ir draugams, naudojantis savo tarnybine padėtimi; (…) nepriimti (…) neatlygintinų paslaugų ar kitokių prielankumo ženklų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų ar kitų paslaugų iš fizinių ar juridinių asmenų, jeigu tai gali sukeli viešųjų ir privačių interesų konfliktą (…); ), 13 straipsnio 1, 3 ir 7 punktuose įtvirtintą padorumo principą (teisėjas privalo (…) būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti; (…) privačiame gyvenime elgtis sąžiningai (…), garbingai; kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardo;), 14 straipsnio 2 ir 11 punktuose įtvirtintą pavyzdingumo principą (teisėjas privalo (…) saugoti savo profesijos garbę ir prestižą; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų teismų interesais ir teisėjo reputacija;), 15 straipsnio 1 punkte įtvirtiną pareigingumo principą (teisėjas privalo (…) nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, (…) įstatymų ir kitų teisės aktų;).

310Dėl šių R.S. veiksmų – piktnaudžiavimo teisėjo tarnyba bei kito nusikaltimo padarymo – kurstymo valstybės tarnautojui prilygintą asmenį padaryti piktnaudžiavimą tarnyba, didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškraipyti teisėjo tarnybos principai, esmė ir turinys, pažemintas bei sumenkintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.

311Be to, įrodyta, jog V. S., būdama valstybės tarnautoja – ( – ) teisėja, veikdama tiesiogine tyčia, priešingais teisėjo tarnybos interesais, siekdama kitokios asmeninės naudos – kad jos dukrai J. S. be teisėto pagrindo būtų išduotas pateisinantis nebuvimą darbe nedarbingumo pažymėjimas, 2008-11-02, 15:22, vykusio telefoninio pokalbio metu kreipėsi į asmenį, kuris dėl šios veikos nėra kaltas – ( – ) sekretorę V. J. su prašymu, kad šios sesuo gydytoja D.N. išduotų nuo 2008-11-06 galiojantį nedarbingumo pažymėjimą jokia liga nesirgusiai jos dukrai J. S..

312Asmeniui, kuris dėl šios veikos nėra kaltas – ( – ) sekretorei V. J. 2008-11-04 – 2008-11-05 laikotarpiu žodžiu perdavus šį jos – V. S. piktnaudžiaujant ( – ) teisėjo tarnybine padėtimi perduotą prašymą gydytojai D. N., tuo pačiu metu ji – V. S. 2008-11-04 vykusio telefoninio pokalbio metu asmeniškai kreipėsi į gydytoją D. N., kuriai perdavė prašymą, kad ši išduotų nedarbingumo pažymėjimą jokia liga nesirgusiai jos dukrai J. S. ir nurodė, kad 2008-11-05 pas gydytoją D. N. šiuo klausimu atvyks ir šio tikro dokumento suklastojimo detales suderins jos sutuoktinis ( – ) teisėjas R. S..

313Vykdydamas bendrus iš anksto suderintus su ja – V. S. nusikalstamus veiksmus, ( – ) teisėjas R. S., veikdamas tiesiogine tyčia, priešingais teisėjo tarnybos interesais, siekdamas kitokios asmeninės naudos – kad jo dukrai J. S. be teisėto pagrindo būtų išduotas pateisinantis nebuvimą darbe nedarbingumo pažymėjimas, 2008-11-05, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, VšĮ “P“, esančioje ( – ), ( – ), vykusio susitikimo metu perdavė bendrosios praktikos gydytojai terapeutei D. N. prašymą išrašyti žinomai jokia liga nesirgusiai dukrai J. S. nedarbingumo pažymėjimą, pateisinantį J. S. nebuvimą darbe nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12, ir šį dokumentą realizuoti perduodant jį J. S. panaudoti.

314Valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – VšĮ “P“ bendrosios praktikos gydytojai terapeutei D. N., kuriai ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo nutrauktas prokuroro 2010-05-03 nutarimu, patvirtintu 2010-05-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos, BK 40 straipsnyje ir BPK 212 straipsnio 6 punkte numatytais pagrindais atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažadėjus atlikti šiuos prašomus veiksmus, taip ji – ( – ) teisėja V. S. su sutuoktiniu ( – ) teisėju R. S., piktnaudžiaudami teisėjo tarnyba, 2008-11-02 – 2008-11-05 laikotarpiu sukurstė (palenkė) D. N. padaryti piktnaudžiavimą gydytojo tarnyba.

315Vykdydama šį neteisėtą pažadą jai – V. S. ir jos sutuoktiniui R. S., D. N., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VšĮ “P“ bendrosios praktikos gydytoja terapeute ir dėl profesinės gydytojo veiklos turinti teisę teikti viešąsias paslaugas ir veikti šios įstaigos vardu, 2008-11-06 ( – ), ( – ), esančios VšĮ “P“ patalpose, neapžiūrėjusi J. S. ir neįsitikinusi, kad ji serga, nes ši į gydytojo apžiūrą nebuvo atvykusi, veikdama tiesiogine tyčia – iš jos – V. S. ir R. S. žinodama, kad J. S. neserga jokia liga ir jai nedarbingumo pažymėjimas reikalingas pateisinti nebuvimą darbe, piktnaudžiaudama tarnyba ir turimais įgaliojimais: VšĮ “P“ pareigų instrukcijoje bendrosios praktikos gydytojai terapeutei suteikta teise išrašyti nedarbingumo pažymėjimus (nedarbo pažymas), pažeisdama Gydytojo medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 5 punkte numatytą pareigą laikytis gydytojo profesinės etikos principų bei 10 straipsnio 6 punkte įtvirtiną pareigą tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat pažeisdama Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 18 punkto reikalavimus, kad gydytojai išduodami <…> pažymėjimus, kiekvieną kartą apžiūri asmenis ir aprašo medicininiuose dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą, tęsimą ir užbaigimą, J. S. asmens sveikatos istorijoje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis neva J. S. 2008-11-06 VšĮ “P“ buvo apžiūrėta ir nustatyta, jog ji serga bei 2008-11-06 J. S. vardu išrašė nedarbingumo pažymėjimą D Nr.( – ), į šį dokumentą sąmoningai įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad J. S. neva serga ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija (diagnozė pagal TLK-10 kodą J06.9), ir nurodydama jos nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-06 iki 2008-11-10.

316Tęsdama jos – V. S. ir R. S. sukurstytus nusikalstamus veiksmus, gydytoja D. N., 2008-11-10 ( – ), ( – ), esančiose VšĮ “P“ patalpose, neapžiūrėjusi J. S. ir neįsitikinusi, kad ji serga, nes ši nebuvo atvykusi į gydytojo apžiūrą, veikdama tiesiogine tyčia – iš jos – V. S. ir R. S. žinodama, kad J. S. neserga jokia liga, J. S. asmens sveikatos istorijoje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis neva J. S. 2008-11-10 VšĮ “P“ buvo apžiūrėta bei nustatyta, jog ši serga ir yra nedarbinga 2008-11-11 – 2008-11-12 laikotarpiu, tuos pačius duomenis įrašė ir į J. S. vardu išduotą nedarbingumo pažymėjimą D Nr.( – ) ir apie atliktus veiksmus 2008-11-10, 17:24, vykusio telefoninio pokalbio metu nurodė jai – V. S., kuriai taip pat pranešė, jog nedarbingumo pažymėjimo išdavimo J. S. teisėtumą 2008-11-12 ketina tikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( – ) skyriaus gydytojų konsultacinė komisija.

317Gavus šiuos duomenis, ji – V.S. 2008-11-10, 17:24, vykusio telefoninio pokalbio metu su D. N. suderino, kad J. S. jos vardu išrašyto nedarbingumo pažymėjimo į VšĮ “P“ atvyks pasiimti 2008-11-12 ryte, iki Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ( – ) skyriaus gydytojų konsultacinės komisijos posėdžio, o D. N. tada realizuos dokumentą J. S. ir taip bus išvengta šio pažymėjimo išdavimo teisėtumo patikrinimo.

3182008-11-12, apie 9-12 val., vykdydama neteisėtą pažadą nusikaltimo kurstytojams jai – V. S. bei R. S., VšĮ “P“ patalpose, esančiose ( – ), ( – ), D. N., piktnaudžiaudama tarnyba ir turimais įgaliojimais: VšĮ “P“ pareigų instrukcijoje bendrosios praktikos gydytojai terapeutei suteikta teise išrašyti nedarbingumo pažymėjimus (nedarbo pažymas), pažeisdama Gydytojo medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 5 punkte numatytą pareigą laikytis gydytojo profesinės etikos principų bei 10 straipsnio 6 punkte įtvirtiną pareigą tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka, pažeisdama Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių 16 punkto 1 papunkčio reikalavimus, kad <…> sugadinti pažymėjimai perrašomi asmens sveikatos įstaigose šia tvarka: sugadintą pažymėjimą perrašo jį sugadinęs gydytojas <…>, 19 punkto reikalavimus, kad pažymėjimo tęsinys išduodamas tais atvejais, kai laikinasis nedarbingumas nenutrūksta nė vienai kalendorinei dienai <…>, vietoje sugadinto J. S. vardu 2008-11-06 išrašyto nedarbingumo pažymėjimo D Nr. ( – ) išrašė kitą nedarbingumo pažymėjimą D Nr.( – ), kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad J. S. nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12 neva sirgo ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcija (diagnozė pagal TLK-10 kodą J06.9) ir pasirašė šį dokumentą.

319Taip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – VšĮ “P“ bendrosios praktikos gydytoja terapeutė D. N., piktnaudžiaudama tarnyba, 2008-11-12, tarp 9-12 val., ( – ), VšĮ „( – )“ patalpose, esančiose ( – ), ( – ), nedarbingumo pažymėjimą D Nr. ( – ) išdavė jos – V. S. nurodymu atvykusiai J. S..

320Dėl šių jos – ( – ) teisėjos V. S. ir ( – ) teisėjo R. S. piktnaudžiaujant teisėjo tarnyba sukurstytų valstybės tarnautojui prilyginto asmens – D. N. piktnaudžiaujant tarnyba atliktų veiksmų didelės neturtinio pobūdžio žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškraipyta bendrosios praktikos gydytojos tarnybos principai, esmė ir turinys.

321Be to, šiais veiksmais, kuriuos atliko piktnaudžiaudama ( – ) teisėjo tarnybine padėtimi ir gavo kitokios asmeninės naudos – jos dukrai J. S. neteisėtai buvo išduotas suklastotas nedarbingumo pažymėjimas D Nr. ( – ), pateisinantis nebuvimą darbe nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12, ji – V. S. sulaužė 1992-07-29 duotą teisėjo priesaiką; pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prievoles: teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; nesinaudoti pareigoms asmeninei naudai gauti; pažeidė Teisėjų etikos kodekso 6 straipsnio 2 punkte įtvirtintą pagarbos žmogui principą (teisėjas privalo (…) gerbti teisę ir visada veikti taip, kad nebūtų pažeisti teisingumo principai;), 7 straipsnio 1 punkte įtvirtintą pagarbos ir lojalumo valstybei principą (teisėjas privalo laikytis (…) duotos teisėjo priesaikos;), 11 straipsnio 2 punkte įtvirtintą skaidrumo ir viešumo principą (teisėjas privalo (…) vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto;), 12 straipsnio 4 ir 5 punktuose įtvirtintą sąžiningumo ir nesavanaudiškumo principą (teisėjas privalo (…) nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ir draugams, naudojantis savo tarnybine padėtimi; (…) nepriimti (…) neatlygintinų paslaugų ar kitokių prielankumo ženklų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų ar kitų paslaugų iš fizinių ar juridinių asmenų, jeigu tai gali sukeli viešųjų ir privačių interesų konfliktą (…); ), 13 straipsnio 1, 3 ir 7 punktuose įtvirtintą padorumo principą (teisėjas privalo (…) būti nepriekaištingos reputacijos ir ją saugoti; (…) privačiame gyvenime elgtis sąžiningai (…), garbingai; kitaip savo elgesiu nežeminti teisėjo ir teismų vardo;), 14 straipsnio 2 ir 11 punktuose įtvirtintą pavyzdingumo principą (teisėjas privalo (…) saugoti savo profesijos garbę ir prestižą; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų teismų interesais ir teisėjo reputacija;), 15 straipsnio 1 punkte įtvirtiną pareigingumo principą (teisėjas privalo (…) nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, (…) įstatymų ir kitų teisės aktų;).

322Dėl šių V. S. veiksmų – piktnaudžiavimo teisėjo tarnyba bei kito nusikaltimo padarymo – kurstymo valstybės tarnautojui prilygintą asmenį padaryti piktnaudžiavimą tarnyba, didelės neturtinio pobūdžio moralinės ir organizacinės žalos patyrė valstybė, nes jais buvo iškraipyti teisėjo tarnybos principai, esmė ir turinys, pažemintas bei sumenkintas teisminės valdžios autoritetas ir diskredituotas Lietuvos Respublikos teisėjo vardas.

323Apygardos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai išteisino R. S. ir V. S. iš kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), todėl skundžiamas išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

324Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašo nuteisti R. S. ir V. S. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį.

325BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas. Pažymėtina, kad senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos.

326BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05-01) numatė, kad asmeniui apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu praėjo penkeri metai, kai buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Byloje V. S. ir R. S. pareikšti kaltinimai padarius po vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje. Remiantis byloje anksčiau aptartais įrodymais nustatytomis aplinkybėmis, kurios nebekartojamos, V. S. ir R. S. pateiktas prašymas, kad gydytoja D. N. išduotų žinomai jokia liga nesirgusiai dukrai J. S. nedarbingumo pažymėjimą, kurį D. N. vėliau patenkino, turi kurstymo suklastoti tikrą dokumentą požymių, tačiau kaltinamajame akte nurodyta, kad šie asmenys padarė inkriminuotus veiksmus atitinkamai 2008-11-02 ir 2008-11-05. R. S. taip pat buvo inkriminuoti nusikalstami veiksmai, susiję su padangų automobiliui „UAZ“ pirkimu, kurio paskutinis veiksmas padarytas 2009-02-10. Vadinasi, penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo 2013-11-02 ir 2014-02-10. Byloje nėra duomenų, kad V. S. ir R. S. būtų padarę naują tyčinę nusikalstamą veiką, dėl ko senaties terminas būtų nutrūkęs, taip pat nenustatyta ir kitų aplinkybių, dėl kurių senaties eiga būtų sustojusi. Taigi, darytina išvada, jog nuo minėtų veikų padarymo dienos yra praėję daugiau kaip penkeri metai, dėl ko apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, ir baudžiamasis persekiojimas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti dėl V. S. ir R. S. kaltės BK 24 straipsnio 5 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies prasme. Kita vertus, išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ir baudžiamosios bylos nutraukimas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui yra skirtingi baudžiamosios bylos užbaigimo būdai. Konstatavus, kad dėl V. S. ir R. S. pareikšto kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 5 dalies ir BK 300 straipsnio 1 dalies turėjo būti priimtas ne išteisinamasis nuosprendis, o baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, skundžiamas išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

327Prokuroras apeliaciniame skunde prašo J. S. pripažinti kalta padarius du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

328D. N. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji, 2008-11-12 užbaigusi nedarbingumą J. S., atidavė nedarbingumo pažymėjimą išteisintajai (t. 21, b.l. 85). Liudytoja nurodė analogišką aplinkybę apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 4, b.l. 95). V. S. teisiamajame posėdyje neneigė, kad ji minėtą dieną gavo iš D. N. nedarbingumo pažymėjimą (t. 22, b.l. 34).

3292009-03-24 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus buvo gautas 2008-11-12 J. S. vardu išduotas nedarbingumo pažymėjimas serija D Nr.( – ). 2009-05-30 dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad šiame nedarbingumo pažymėjime ties grafa „Dėl ligos nedirbo ir negavo darbo užmokesčio“ yra įrašas „nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12“. Ties grafa „pašalpa iš darbdavio lėšų už pirmąsias 2 laikinojo nedarbingumo dienas apskaičiuota už“ yra įrašai „2008-11-06-07 (dienos) 155 Lt. 73 ct.“. Ties grafa „Draudėjo įgaliotas asmuo“ yra apvalus ( – ) teismo herbinis antspaudas, mėlynos spalvos spaudas „Raštinės vyriausioji specialistė J. P.“, parašas ir ranka įrašyta data „2008-11-13“ (t. 5, b.l. 130-131, 134-136).

3302009-03-25 reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš ( – ) Finansų skyriaus buvo gauta:

331Darbdavio užpildyta 2008-11-12 J. S. išduoto nedarbingumo pažymėjimo Nr. ( – ) šaknelė, kurioje nurodyta, kad ji buvo nedarbinga nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12;

332Pašalpos pagal nedarbingumo pažymėjimą priskaičiavimo J. S. žiniaraštis. Jame nurodyta, kad J. S. už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas iš įstaigos lėšų buvo išmokėta 155,73 Lt suma (80 procentų atlyginimo) (t. 5, b.l. 126-127).

3332009-03-24 reikalaujamų dokumentų pateikimo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus protokolo duomenimis:

334J. S. 2008-11-14 pateikė prašymą skirti ligos pašalpą, ją pervedant į asmeninę sąskaitą, esančią AB „SEB Banke“ mokėjimo kortelėje Nr. ( – ).

335Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2008-11-19 spendime Nr. ( – ) dėl J. S. teisės į ligos pašalpą nurodyta, jog priimtas sprendimas J. S. išmokėti 175,93 Lt ligos pašalpą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus lėšų už laikino nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-11-08 iki 2008-11-12. Sprendime taip pat nurodyta, kad darbdavio (( – )) priskaityta suma už dvi pirmąsias laikino nedarbingumo dienas – 155,73 Lt (t. 5, b.l. 132-133, 137).

336AB „SEB Banko“ 2010-04-16 raštu Nr.01.09.02.-3396 buvo pateiktas J. S. mokėjimo kortelės Nr. ( – ) (sąskaitos Nr. ( – )) išrašas, kuriame užfiksuota, kad:

3372008-11-26 į šią J. S. mokėjimo kortelę įmokėta 175,93 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo „Sodros“ išmoka.

3382008-11-28 į šią J. S. mokėjimo kortelę įmokėtas darbo užmokestis iš ( – ) teismo, kurį sudaro 602,03 Lt (t. 4, b.l. 33-35).

339Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad D. N., 2008-11-12 užbaigusi žinomai jokia liga nesirgusiai J. S. nedarbingumą, pastarajai atidavė nedarbingumo pažymėjimą, išduotą už laikotarpį nuo 2008-11-06 iki 2008-11-12. Vėliau J. S. pateikė iš D. N. gautą nedarbingumo pažymėjimą ( – ) finansų skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui. Darbovietės finansų skyrius išmokėjo J. S. 155,73 Lt už pirmas dvi nedarbingumo dienas, o „Sodros“ Vilniaus skyrius 2008-11-19 spendimu Nr. ( – ) nutarė išmokėti J. S. 175,93 Lt ligos pašalpą. Šio sprendimo pagrindu 2008-11-26 į J. S. banko sąskaitą, esančią AB „SEB Banke“, buvo pervesta minėta pinigų suma. J. S. už laikotarpį, per kurį ji nedirbo teismo posėdžių sekretore ( – ) teisme, gavo iš viso 331,66 Lt. Išteisintosios veiksmai, kai ji disponavo aptariamu nedarbingumo pažymėjimu ir vėliau jo pagrindu gavo ligos pašalpą, turi nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, požymių, nes remiantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, turtas laikytinas nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Šiuo atveju J. S. inkriminuota pinigų suma – 331,66 Lt – neviršija 3 MGL (390 Lt) dydžio sumos. Kaltinamajame akte nurodyta, kad J. S. padarė veiksmus 2008-11-12 – 2008-11-14. Vadinasi, remiantis BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05-01), dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo 2013-11-14, o pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį dėl BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas suėjo dar anksčiau – 2010-11-14. Byloje nėra duomenų, kad J. S. būtų padariusi naują tyčinę nusikalstamą veiką, dėl ko senaties terminas būtų nutrūkęs, taip pat nenustatyta ir kitų aplinkybių, dėl kurių senaties eiga būtų sustojusi. Taigi, darytina išvada, jog dėl objektyvios aplinkybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminų suėjimo) baudžiamasis persekiojimas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti dėl J. S. kaltės BK 300 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 3 dalies prasme. Konstatavus, kad dėl J. S. pareikšto kaltinimo pagal minėtus baudžiamojo įstatymo straipsnius turėjo būti priimtas ne išteisinamasis nuosprendis, o baudžiamoji byla nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, skundžiamas išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas sprendimas. Be to, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodyta, kad J. S. du kartus išteisinama iš kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes analizuojant jai pareikšto kaltinimo aplinkybes, šio baudžiamojo įstatymo straipsnio inkriminavimas antrą kartą yra perteklinis. Todėl iš Kauno apygardos teismo 2013-01-24 nuosprendžio rezoliucinės dalies šalintinas pakartotinis J. S. išteisinimas iš kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

340Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nepagrįstu R. S. išteisinimu iš kaltinimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį, taip pat dėl

https://eteismai.lt/byla/73935790549471/1A-98/2014?word=V.S.

Facebook komentarai
Back To Top