skip to Main Content

Norvegijos lietuvė: Gabrielių augina lesbiečių pora

Kristina Sulikienė

Į mane kreipėsi labai ilgai Norvegijoje gyvenanti moteris. Jokiu būdu ji neprieštarauja kovai dėl vaikų – pati buvo beveik vienintelė, kuri aršiai ir kas dieną dėl jų kovojo.

Dėjo savo resursus, aukojo laiką. Vardan ko? Jai pačiai buvo su kaupu atsilyginta: kaimynystėje gyvenanti „Barnevernet“ atstovė, neseniai Danijoje spermos banke pasigaminusi dirbtinį vaisių, ją skundė. Ne, vaikų neatėmė – tačiau jokio malonumo, kai jie šiuo metu laikinai pas buvusius vyrus. Bent taip sistema atsikeršijo vaikų netekusias mamas gynusiai lietuvei aktyvistei.

„Viskas ten ne taip, kaip pateikiama. Pačiai Gražinai to vaiko nereikia. Ji „kovoja“, nes ją judina mama, sesuo, jos skambina nuolat iš Lietuvos, va joms to vaiko tikrai reikia. Jos ir kovoja. O Gražinai tarnybos sakė, jog jai vyras svarbiau nei vaikas. Taip liko iki šios dienos“, tvirtina moteris.

O mano galva, šitas atvejis vėliau bus pateikiamas, „demaskuojant“ Gražiną, ir parodant, kad ji nėra tobula būtybė: tokiu būdu lietuviškas vaikų pardavinėjimo biznis diskredituos visas mamas.

„Ne visos, iš kurių atiminėja, vertos to. Apie Aistę klausiat? Jai Barnevernet buvo suteikę butą, mokymus,surado darbą, su sąlyga – tik kad negrįžtų pas smurtaujantį vyrą. Jie labai kovoja su smurtu šeimoje, nes laiko, kad tai vaiko traumacija. Tai ką ji padarė? „Labai jį myliu, grįžtu pas jį“. Todėl jai atėmė tą vaiką.“

„Pati vertėjavau tada, ir aš negalėjau per daug komentuoti, bet aš buvau pakraupusi, kad taip akivaizdžiai – spjovė į sistemą, iš kurios sėmė resursus, o vėliau kuri parodė savo veidą.“

„Tai jūs manote, kad „Barnevernet“ atsikeršijo?“

„Nežinau, bet jiems turėjo būti pikta. Štai kodėl mano atvejis kitas, iš manęs niekas neatiminėja vaikų, tiesiog jie šiuo metu gyvena pas tėvus, dėl tam tikrų aplinkybių, bet jos pasibaigė jau, ir vaikai grįžta pas mane. Mano buvę vyrai sutinka, kad vaikai abiejų, ir mes gražiai sutariam. Būna kartais aplinkybės, tai tada vaikai pabūna pas kitą pusę, ir tiek. O čia – aš turiu savo nuomonę.“

(Kristina Sulikienė). Sakykite, o tai jus įskaudino, kas atsitiko, kodėl šitiek kovojusios, jūs netgi nebendraujat?

(Norvegijos lietuvė) Žinot, Kristina, aš suvokiau, jog tai, ką sakiau viskas tiesa – tai labai didelis vaikų prekybos verslas. Jis atsiradęs dėl šios tautos genetinių išsigimimų, nes jie maišėsi tarpusavyje, tuokėsi giminės. Tai visus žodžius galiu patvirtinti, ir tai yra Vyriausybės duomenys, jie, aišku, pusiau slapti. Bet uždara tauta – pati pagalvokit,- jie maišosi. Jiems reikia genofondą atnaujinti. Jie priėmė tą vaikų gerovės įstatymą tais pačiais metais, kai buvo nustatytas labai didelis apsigimimo Downo sindromu ir kitomis genetinėmis ligomis skaičius. Dar aš esu pasibaisėjusi, kokių pasitaiko ištvirkusių, iškrypusių žmonių, ir tikrai patikėčiau, kad vaikai jiems reikalingi ištvirkavimui, pedofilijai.

(K.S.)Sakykit, prašau, o tiesa, kad Gabrielius esą „keliauja iš šeimos į šeimą“ ir tokiu būdu traumuojamas?

(N.L.)Deja, tai netiesa. Traumuojamas, manau, n perkraustymo, o labiau to fakto, jog jo globėjos yra dvi moterys – tai lesbiečių pora. Ir šio fakto nei viena žiniasklaidos priemonė kažkodėl neparašė. Aistės Jonuką augina lesbietės, ir štai Gabrielių „auklėja“ lesbietės. Gal norvegams tai normalu, bet Lietuvos valdžia turėtų kalbėti. Paulikė dirba ministro patarėja?? Iš viso patyliu. Tada jau aišku, kad kai „pinigai skamba, protas tyli“…

– (K.S.) O ką Paulikė? Aš jau prieš 3 metus pamačiau, kad tai aktyvi vaikų prekybos linijos dalyvė, tik apsimetanti kovotoja…

 (N.L.)Mes čia visos aktyvistės gaudavome nuo jos „instrukcijas“ apie jus, Kristina, bet kiek suprantu, jūs viena pati plikom rankom prieš vaikų prekybos mafiją nugalėjot?

(K.S.)Taip. Kai Kristina Paulikė jums siuntinėjo „instrukcijas“, tuo metu Prancūzijose teisme buvo pradėta slapta, mums už akių, Deimilės Rimantės Apanavičiūtės „išvaikinimo“ byla, o Paulikė baisiausiai visur mane apkalbinėjo, ir dar skleidė melagingas paskalas, jog esą vaiko motina kovoja dėl vaiko. Byla buvo pradėta kaip „palikimo be priežiūros“, arba „abandonement“, kas yra pusiau baudžiamoji byla. Išsigandusi baudžiamosios atsakomybės, mano svainė atskrido iš kitos šalies, pripažino vaiką, jai suteikti pasimatymai. Laikoma, jog prieš atimant vaiką, reikėtų pabandyti surasti vaiką palikusią mamą, ir suteikti paskutinį šansą. Mes su vyru kreipėmės su ieškiniu, ir mūsų ieškinio pagrindu viskas ir įvyko. Aš išgelbėjau vaiką nuo įvaikinimo kažkokiems svetimiems (jeigu būtų vaikas pripažintas beglobiu), tačiau Kristina Paulikė ir kiti „gelbėtojai“ juk skleidė priešingus gandus.

(N.L.)Aš iš viso nebesuvokiu, kas dedasi šitai tautai. Dabar tas laikymas vaikų pas lesbietes, arba nutautinimas. Tai kur žiūri mūsų valdžia? Dabar pranešė žmonės, jog iš Žemaitijos vienų globos namų 4 vaikai buvo atvežti į Oslą, ir jie čia tiesiog dingo, nes Lietuva atseit neturi teisinės pagalbos sutarties, ir nebegali domėtis tais vaikais. Tai kaip čia pavadinti?

(K.S.) Kaip pavadinti? Tai seniai vaikų prekybos linija eina per Norvegiją. Iš čia paskirstoma į Ameriką, Prancūziją, Italiją. Nežinojot?

(N.L.)Aš tik tiek noriu pasakyti: nieko ta Gražina nepasikeitusi, nesusitvarkiusi, kovoja ten tik jos mama, ta gydytoja, ir pas mane jos neleido į svečius, nes aš būčiau papasakojusi teisybę. Tai nereikia iš prastos mamos daryti šventenybės. Ir ne visos mamos tokios. Pas mane vaikai neatimti, jie tik svečiuojasi pas tėvus, o pas mane kiekvieną dieną ataskaitos skaitomos apie vaikų pažymius, aš važiuoju juos lankyti, gaminu jiems pietus. Kokios čia aplinkybės aš nepasakosiu, tiktai noriu pasakyti, kad nebūtinai taip drastiškai, kad jau viskas, jau ieškomi globėjai. Kažką tikrai daro ne taip, kad vaiko negrąžina. Vaikas, tenka pripažinti, labai gerai prižiūrėtas, deja, jis ir jaučiasi labai gerai, pasižiūrėkit, koks švytintis, jis eina su naujais batais, nebėra nuskurdęs. Tas skurdas irgi buvo problema. 

(K.S.)Tai ar gintumėte vėl Gabrielių?

Vaikus būtina ginti. Aš nesuprantu lietuvių požiūrio. Dabar ims kažkokius norvegų milijonus. Tai vieniems sulenda į vieną vietą, kitiems. Kažkokie kaip skurdžiai. O po to svetimus vaikus atidavinėja, tuo „nematau, negirdžiu“.  Nes kažkam nubyra.

(K.S.)Linas Linkevičius atsakingas už užsienyje „įstrigusius“ vaikus dažniau pastebimas Donbase, o ne tarkime, Norvegijoje.

Tai va. Noriu pasakyti, jog Lietuvoje spaudos priemonės melagingai nušviečia Gražinos situaciją. Jokių naujų aplinkybių nėra. Ji visiškai nesistengia. Ji nesistengia net norvegų kalbą išmokti, nes namie bendrauja rusiškai. Jos kalba labai skurdi. Ir tai vėlgi bus nurodoma kaip kliūtis, nes vaikas šiuo metu auginamas norvegiškai, ir jau jinai atseit turi taikytis prie šios situacijos. O ji nenori nieko gyvenime keisti.Nereikia jos atvejo pateikti kaip tipiško. Jos atvejis būtent netipiškas, kaip ir Aistės.

(K.S.)Tai jūs manot, jog jos abi vaikų neatgaus?

Niekada negali žinoti. Tačiau jos abi turi panašumų, nes atsisakė keisti savo elgesį. Ir tai susiję su morale. Keistai skamba, bet „Barnevernet“ žiūri ir moralės. Tai yra, kokie tavo draugai, ir su kuo tu susitikinėji. Moteris, kuri siekia atgauti vaikus, turi juos statyti į pirmą vieną. Jeigu jai svarbiau vakarėliai, pasimatymai, ar nauja santuoka, dėl kurios palikusi vaiką skrenda į svetimą šalį, tokia moteris vaiko greičiausiai nebeatgaus. Visiškai nesvarbu, kad aš nepritariu tokiai sistemai, aš tik konstatuoju faktą, jog Lietuvos spauda melagingai nušviečia situaciją ir daro tai tendencingai. Nei jie čia buvo, nei jie matė. Paklaustų manęs. Bet ne. Jie rašo taip, kaip Gražina sufantazuoja.

(K.S.)Ką manote dėl pasimatymo metu atlikto vaizdo įrašo?

(N.L.)Mamoms galima filmuoti. Tačiau atkreipkite dėmesį, kokia skurdi Gražinos norvegų kalba, ir vaikas kartais nesuvokia, ką ji nori pasakyti. Jai jau reikia eiti į kursus, lavinti gebėjimus. Ar ji tą darys?

(K.S.)Dėkui už pokalbį.

 

Facebook komentarai
Back To Top