skip to Main Content

Niujorko arbitražo teisme „Snoro“ administratorius Freakley turės atskleisti tiesą, kas jam liepė plėšti banką

 

 

 

 

Rusijos investuotojų užsienyje teisių gynimo tarybos pirmininkas Jaroslavas Bogdanovas pranešė, kad pajudėjo banko „Snoras“ nacionalizacijos byla Niujorko arbitražo teisme.

 

Kaip žinia, šio banko savininkai Antonovas ir R.Baranauskas pateikė ieškinį dėl daugiau nei 1 mlrd. Eurų kompensacijos iš Lietuvos vyriausybės dėl iš dar 2011 m. savininkų atimto banko.

 

Portalas eer.ru mano, kad Lietuvos pusės bandymai išvengti šios žalos atlyginimo atrodo labai apgailėtinai.

 

Fondo atstovų pasamdyti advokatai kreipėsi į Niujorko teismą, kad šis įpareigotų buvusį „Snoro“ banko administratorių Saimoną Freakley ir jo naują bendrovę

„AlixPartners“ (buvusios Freakley įmonės „Zolfo Cooper Europe“ teisių perėmėjos) pateikti dokumentus apie tai, kad banke „Snoras“ trūko kapitalo tuo metu, kai jis buvo nacionalizuotas ir eksproprijuotas.

 

Lietuvos prokurorai visą laiką teigė, kad banko akcininkai patys apvogė savo banką, ir pervedė milijardus į Šveicarijos bankus.

 

A.Kubiliaus vyriausybė teigė, kad kai „Snoras“ buvo nacionalizuojamas, jame trūko apie 0,5 mlrd. Litų įsipareigojimams padengti.

 

Tačiau Antonovas ir Baranauskas tai neigia, ir reikalauja, kad Niujorko teismas įpareigotų pateigti Freaklye dokumentus apie „Snoro“ kapitalo trūkumą.

 

Kaip žinia, Seimo sudaryta laikinoji komisija „Snoro“ reikalams ištirti prašė šių dokumentų iš Freakley, tačiau šis atsisakė juos pateikti. Todėl komisija taip ir parašė savo išvadose – įrodymų apie kapitalo trūkumą pateikta nebuvo.

 Anot komisijos pirmininko V.Mazuronio, komisija negavo dokumentų, patvirtinančių galimą „Snoro“ turto sumažėjimą, dėl kurio bankas buvo nacionalizuotas. „Dokumentų, patvirtinančių šituos skaičius, komisija negavo, neturi. Komisija mano, (…) kad LB veiksmai, ypatingai perimant akcijas visuomenės interesams ir skelbiant bankrotą, buvo ir skuboti, ir nepakankamai motyvuoti. (…) Žmonės, kurie priiminėjo sprendimus, vadovavosi medžiaga arba informacija, kuri, mūsų nuomone, nebuvo pakankama. Arba bent jau nebuvo pateikta komisijai“, – tęsė V. Mazuronis. Jo nuomone, LB prieš „Snoro“ nacionalizavimą neįvertino visų galimų variantų ir „neturėjo informacijos, pakankamai įrodančios vienus ar kitus veiksmus“. „Mūsų žiniomis, visi sprendimai buvo priiminėjami, tiek Lietuvos banke, tiek Vyriausybėje, neturint tos informacijos“, – aiškino V. Mazuronis.

 

 

Lietuvos prokurorai iškėlė bylas buvusiems „Snoro“ akcininkams dėl pinigų pasisavinimo, tačiau Vilniaus apygardos teismas atsisakė ją nagrinėti. Galiausiai apeliacinis teismas nutarė, kad Vilniaus apygardos teismas privalo ją nagrinėti, ir byla buvo perduota garsiam bylų klastotojui teisėjui Gintarui Dzedulioniui.

 

Todėl prokuratūra kreipėsi ir į Niujorko teismą, prašydama, kad teismas atmestų „Snoro“ savininkų prašymą. Teismas atsisakė tai padaryti.

 

Dabar Freakley karjerai iškilo didžiulė grėsmė – atsisakęs pateikti teismo reikalaujamus dokumentus reikštų, kad Freakley pripažįsta savo kaltę.

 

Todėl jis galėtų išsigelbėti tik paliudijęs teisme, kad  veikė pagal Lietuvos banko nurodymus.

 

Niujorko teisme „Snoro“ byla bus nagrinėjama jau kovo mėnesį

 

Portalas praneša, kad Lietuvos vyriausybė dar 2011 m. užgrobė gerai veikiantį banką ir jį tiesiog apiplėšė.

 

Oficialiai paskelbta, kad banke trūksta 470 mln. dolerių, tačiau Seimo komisijai jokie įrodymai nebuvo pateikti.

 

Prezidentė Dalė Grybauskaitė pareiškė, kad „Snoras“ buvo „rusų bankas“, ir todėl jį reikėjo atimti.

 

Ll šaltiniai jau prieš kelis metus sakė, kad per Saimoną Freakley buvo finansuojama D.Grybauskaitės 2015 m. prezidento rinkimų kampaniją  – pinigai už pagrobtą banko turtą buvo pervedinėjami neva už Grybauskaitės reklamą.

 

Todėl prokuratūra ir netyrė nė vieno šio nusikaltimo – visur buvo Grybayskaitės „stogas“.

 

http://eer.ru/article/biznes/u79/2020/01/11/1467

 

This Post Has 0 Comments

Parašykite komentarą

Back To Top