skip to Main Content

Lietuvos Respublikos Seimo valdybai

 

DĖL SKUBAUS ĮSTATYMŲ KEITIMO IR PARALMENTINIO TYRIMO

2018 m. lapkričio 14 d. Vilnius

 

Viešoje erdvėje pasirodė informacija, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba negali pateikti statistinių duomenų apie per tam tikrą laikotarpį iš tėvų paimtų ir negrąžintų vaikų likimą. Buvęs tuometinis laikinasis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovas Jan Maciejevskij portalui tv3.lt paaiškino, kad iki tol tarnyba statistikos apie paimtus vaikus nekaupė ( https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/979109/matuko-reformos-spyga-seimoms-is-vienu-atima-kitiems-grazina?utm_source=susijeStr&utm_medium=susijeAktualijos&utm_campaign=naujiena&page=2 ,

http://www.ekspertai.eu/kodel-lietuvos-vaiko-teisiu-apsaugos-sistemoje-butinos-skubios-permainos96905/ ). 

Viešai skelbiama, kad liepos mėnesį iš tėvų paimta beveik 600 vaikų, rugpjūtį – beveik 500. Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, visuomenė turi teisę žinoti kaip rūpinamasi iš tėvų paimtais vaikais ir koks yra jų tolesnis likimas. svarbiausia suvokti, kad smurtas yra ne vienos šeimos, o visos bendruomenės problema (https://slaptai.lt/dalia-grybauskaite-svarbiausia-suvokti-kad-smurtas-yra-ne-vienos-seimos-o-visos-bendruomenes-problema/ ).

 

Yra pagrindas manyti, kad š.m. liepos 1 d. įsiteisėjus LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, šios įstatymo pataisos plačiu mastu naudojamos neteisėtoms ir galimai nusikalstamoms veikoms vykdyti, be įstatymu nustatyto pagrindo atiminėjant vaikus iš šeimų, juos perduodant nežinia kur ir kam. Viešai skelbiama, kad trūkstant globėjų paimti vaikai išvežami ir iš Lietuvos.

 

Teismai bylas dėl vaiko paėmimo nagrinėja rašytinio proceso tvarka, paprastai jau po vaiko paėmimo, tokiu būdu ir kitais būdais teismo procese neleidžiant ir trukdant dalyvauti vaikų atstovams pagal įstatymą – tėvams.

J. Maciejevskij, kaip buvęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovas vadovas, viešai deklaravo, anot jo, „nulinę tolerenciją bet kokiems vaiko teisių pažeidimams“ ( https://naujienos.alfa.lt/leidinys/sekunde/janas-maciejevskis-nuline-tolerancija-bet-kokiam-vaiko-teisiu-pazeidimui-tokia-yra-tarnybos-pozicija/ ). Tarnybos vadovas, deklaruojantis tarnybos pasiruošimą įstatymo vykdymui ir nežinantis, kiek jo vadovaujama tarnyba paėmė vaikų ir kur šie vaikai yra, pats patvirtino savo neveikimą.

 

Dėl Jan Macievskij, kaip laikinojo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovo, galimai nusikalstamo masinio tarnybinių pareigų neatlikimo ir galimo piktnaudžiavimo kreipėmės į prokuratūrą. Nepasiruošimą įstatymo vykdymui ir jo spragas, sudarytas sąlygas piktnaudžiavimui patvirtina ne tik atvejų vadybininkų ir grupių narių masinį piktnaudžiavimą tarnyba, savavaldžiavimą ir/ar neveikimą. To pasekoje prasidėjo net tėvų savižudybės.

Š.m. rugsėjo mėnesį Šilalės rajone mama buvo privesta prie savižudybės po jos mažametės 6 metų dukros paėmimo prieš rugsėjo 1-ąją (https://lietuvosdiena.lrytas.lt/nelaimes/2017/09/07/news/tragedija-silales-r-is-mamos-atemus-dukra-moteris-nusizude-2472920/?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy ).

Nurodytu atveju pati policija patvirtino, kad šis vaiko paėmimas įvykdytas, nesilaikant įstatymo reikalavimų.

Nurodytos aplinkybės ir masiškai vykstantys vaikų paėmimai, vykdomi pažeidžiant įstatymus, griauna Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą mūsų valstybės pagrindą – šeimą, niekas šeimoje ir artimoje aplinkoje nebesijaučia saugus.

 

 

Vadovaujantis įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat ir signatarų statuso įstatymu, prašome:  

 

A. Skubos tvarka priimti šias įstatymų pataisas:

A1.  LR CIVILINIO PROCESO KODEKSO PAKEITIMAI:

 

A1.1 Dėl rašytinio proceso: 582 straipsnio 1 dalies pakeitimas.

 

Dabar yra:

1. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos dėl teismo leidimo pratęsti asmens priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio eiga nefiksuojama.

 

Siūloma:

 

1. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus bylas dėl teismo leidimo paimti vaikus iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo bei kitus atvejus, kai pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos dėl teismo leidimo pratęsti asmens priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio eiga nefiksuojama.

 

 

2. Dėl tėvų, kurių vaiko paėmimo klausimas sprendžiamas bei vaikų privalomo atstovavimo: 582 straipsnio 5 dalies pakeitimas

 

Dabar yra:

5. Teismui nagrinėjant bylą dėl teismo leidimo pratęsti asmens priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą arba bylą dėl teismo leidimo pratęsti asmens būtinąjį hospitalizavimą ir (ar) būtinąjį izoliavimą, būtina, kad asmeniui, kurio priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą arba būtinąjį hospitalizavimą ir (ar) būtinąjį izoliavimą prašoma pratęsti, atstovautų advokatas.

 

Siūloma:

5. Teismui nagrinėjant bylą dėl teismo leidimo pratęsti asmens priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą arba bylą dėl teismo leidimo pratęsti asmens būtinąjį hospitalizavimą ir (ar) būtinąjį izoliavimą, taip pat bylas dėl teismo leidimo paimti vaikus iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą išdavimo būtina, kad asmeniui, kurio priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą arba būtinąjį hospitalizavimą ir (ar) būtinąjį izoliavimą prašoma pratęsti, taip pat tėvus ar kitus atstovus pagal įstatymą (arba bent vieną iš vaiko tėvų arba atstovų pagal įstatymą), kurių vaiko paėmimo klausimas sprendžiamas, o taip pat vaiką, kurio paėmimo klausimas sprendžiamas, atstovautų advokatas.

 

CPK 51 str. 3 d. numatyta: “Šio Kodekso bei Civilinio kodekso nustatytais atvejais asmuo privalo turėti byloje advokatą”. Todėl nustačius anksčiau minėtus CPK straipsnių pakeitimus, toks specialus privalomo atstovavimo atvejis būtų įtvirtintas.

 

 

A2. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas:

 

A2.1 Papildyti 43 straipsnį (Vaiko laikinas apgyvendinimas) 4. dalimi:

„4. Šio įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais vaikas, paimtas iš jam nesaugios aplinkos, kuris negali būti grąžintas tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, gali būti perduoti laikinam apgyvendinimui saugioje aplinkoje Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatyta prioriteto tvarka pas Civilinio kodekso 3.264 straipsnio 5 dalies 4–7 punktuose nurodytus asmenis, jeigu jie įtraukti į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, tik teismo sprendimu, patikrinus šių asmenų gyvenimo sąlygas ir jų pasiruošimą.“

 

B. Iš LR Vyriausybės, savivaldybių ir Teisėjų tarybos skubiai išreikalauti šią informaciją:

 

1) Pateikti duomenis kiek vaikų buvo paimta iš tėvų 2015, 2016, 2017 metais bei iki 2018 metų lapkričio 1 d., taip pat pateikti jų tautybes.

2) Kiek iš atitinkamais metais paimtų vaikų buvo grąžinti tėvams (nurodant tais metais paimtų vaikų grąžinimo laikotarpį – ar vaikai grąžinti tais pačiais metais ar vėliau)?

3) Kiek iš kiekvienais metais paimtų ir tėvams negrąžintų vaikų buvo patalpinti į valstybines globos įstaigas, šeimynas, perduoti globėjams ir įvaikinti?

4) Kiek iš atitinkamais metais paimtų ir vėliau įvaikintų vaikų yra įvaikinti Lietuvos piliečių; kiek iš jų yra įvaikinti užsienio valstybių piliečių; taip pat prašome nurodyti užsienio valstybių piliečių statistinius duomenis pagal jų pilietybės valstybes (kiek atitinkamais metais iš tėvų paimtų vaikų buvo vėliau įvaikinti vienos ar kitos valstybės piliečių)?

5) Kiek ir kokiu įstatymo pagrindu nurodytais laikotarpiais paimtų vaikų išvežti iš Lietuvos, ar šie vaikų išvežimai kompetetingų Lietuvos institucijų fiksuoti kaip Lietuvos Respublikos piliečio išvykimas iš Lietuvos valstybės? Prašome pateikti šių duomenų statistiką.

6) Kiek šiuo metu yra vaikų globėjo statusą turinčių asmenų, po kokių ir kiek trunkančių patikrinimų bei apmokymų, jų gyvenimo sąlygų patikrinimo jiems suteikiamas šis statusas?

7) Ar Lietuvos Respublika yra suteikusi vaikų globėjų statusą užsienio piliečiams ar Lietuvos piliečiams, gyvenantiems užsienyje, kiek tokių vienų ir kitų yra, ar jiems jau buvo perduoti paimti Lietuvos piliečių vaikai?

8) Po kiek vaikų vidutiniškai vienas šių naujai atsiradusių globėjų yra priėmę globai?

9) Kiek Lietuvos valstybė ir savivaldybės moka vaikų globėjams kiekvieną mėnesį už vieno vaiko globą ir kiek už jo išlaikymą?

10) Kiek Lietuvos valstybė ir savivaldybės moka šeimoms kiekvieną mėnesį už vieno vaiko globą ir kiek už jo išlaikymą?

11) Kiek vaikų paėmimų iš šeimų nurodytu laikotarpiu įvyko pirmiau, nei teismas priėmė sprendimus dėl tokio paėmimo sankcionavimo?

12) Kiek vaikų paimta nurodytais laikotarpiais be teismo sprendimų dėl paėmimo?

13) Kiek teismo posėdžių dėl vaiko paėmimo nurodytais laikotarpiais vyko rašytinio proceso tvarka, kiek jų vyko žodinio proceso tvarka?

14) Kiek teismo posėdžių dėl vaiko paėmimo nurodytu laikotarpiu įvyko nepranešus apie tai tėvams, kokiu būdu teismas pranešdavo apie teismo posėdį tėvams?

15) Savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjų ataskaitas apie visų vaikų paėmimo atvejų vadybininkų veiksmus nuo š.m. liepos 1 d. paimant iš šeimos vaikus, atstovaujant teisme ir perduodant apimtus vaikus laikinam apgyvendinimui saugioje aplinkoje.

 

 

Susidariusi padėtis, š.m. liepos 1 d. įsiteisėjus LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, šios įstatymo pataisos plačiu mastu naudojamos neteisėtoms ir galimai nusikalstamoms veikoms vykdyti, be įstatymu nustatyto pagrindo atiminėjant vaikus iš šeimų, juos perduodant nežinia kur ir kam, taip pat viešai skelbiant, kad trūkstant globėjų paimti vaikai išvežami ir iš Lietuvos, taip pat tai, kad viešai skelbiama, jog šiam įstatymui įgyvendinti skirta tik 22 mln. EUR, nors privaloma buvo skirti 300 mln. EUR, vertintina  kaip GRĖSMĖ NACIONALINIAM SAUGUMUI.

Nurodytos aplinkybės ir masiškai vykstantys vaikų paėmimai, vykdomi pažeidžiant įstatymus, griauna Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą mūsų valstybės pagrindą – šeimą. 

 

NIEKAS ŠEIMOJE IR ARTIMOJE APLINKOJE NEBESIJAUČIA SAUGUS.

 

 

Todėl prašome LR Seimą, Tautos atstovybę, skubiai sudaryti laikinąją Seimo komisiją šiai grėsmei ištirti ir pateikti rekomendacijas Seimui dėl vykdomo valstybės pamato – šeimos – griovimo.

Būtina ištirti kiekvieną vaiko – Lietuvos Respublikos piliečio – paėmimo iš šeimų pagrindus ir likimą,  įvertinti atsakingų pareigūnų veiksmus.

.

 

 

 

 

 

Lietuvos Visuomenės Tarybos Steigimo grupės atstovai:

 

Lietuvos Nepriklausomybės Akto      

signataras Zigmas Vaišvila Kęstutis Eiva Tauras Jakelaitis

 

 

 

adresas korespondencijai: 

Facebook komentarai
Back To Top