skip to Main Content

Nesitaikstęs su korupcija teisme ir pasakęs „Stop!“ teisėjai Rūtai Kazlauskienei, pilietis gavo 100€ baudą „už kenkimą teisinei sistemai“

 

 

Turiu naujienų apie tai, kad žmogaus teisių aktyvistas Zigmantas Šegžda be kompromisų tęsia paskelbtą karą teismuose įsišaknijusiai korupcijai. 2019-03-27 d. aktyvistas padavė skundą su faktine informacijaSpecialiųjų tyrimų tarnybai (STT) įtardamas, kad grupė teisėjų pataikavo Viešųjų pirkimų tarnybos eksdirektorės Sigitos Jurgelevičienės  turtiniams interesams: padėjo jai  piktnaudžiauti teise, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.  Tai – Vilniaus apygardos teismo teisėjos Laima Gerasičkinienė ir  Jelena Šiškina, Vilniaus regiono teismo pirmininkė Jolanta Bagdonienė, jos pavaduotoja teisėja Dalia Zeniauskaitė ir šio teismo teisėja Rūta Kazlauskienė.

 

Iš viešojoje erdvėje skelbiamos medžiagos matyti, kad nuo 2017-ųjų teismai sudarė išskirtines sąlygas Sigitai Jurgelevičienei, VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra prie finansų ministerijos“ specialistei, bylinėtis teisme ir reikšti turtinius reikalavimus nesumokėjus „stojimo į teismą mokesčio“. Turiu galvoje 3213 eurų dydžio žyminį mokestį. Dar 2018-11-29 d. Z.Šegžda padavė skundą Vilniaus apygardos teismui dėl S.Jurgelevičienės nesumokėto įspūdingo dydžio žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina 2019-02-05 nutartimi be jokių skrupulų ignoravo žyminio mokesčio klausimą: paliko 2018-11-29 Z.Šegždos skundą nenagrinėtu ir tuo pažeidė Civilinio proceso kodekso 100 str. 1 d., 115 str. 2 d., 135 str. 2  dalį.

 

Nepabūgęs teismo pirmininkės Jolantos Bagdonienės vadovaujamų teisėjų grasinimų jam skirti penkių tūkstančių eurų baudą, 2019-02-12 d. už lengvatinių sąlygų sudarymą S.Jurgelevičienei aktyvistas Z.Šegžda pareiškė teisėjai Rūtai Kazlauskienei antrąjį nušalinimą nuo bylos nagrinėjimo ir, netrukus, sulaukė atsakomųjų represijų.

 

Vilniaus apygardos teismo teisėjos Rūtos Petkuvienės (2019-03-14 nutartis) ir Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės Jolantos Bagdonienės (manau, kad dėl pastarosios nesuklydau) ypatingų pastangų dėka apylinkės teismas 2019-03-22 nutartimi atsisakė nušalinti teisėją R.Kazlauskienę nuo bylos ir skyrė kovotojui su korupcija „premiją“ –  100 Eur baudą. Anot teismo,  gindamas piliečių teisę į teisingą ir nekorumpuotą  teismą, aktyvistas kenkia teisinei sistemai, neleidžia teismui susikoncentruoti ties ginčo nagrinėjimu (ties aktyvisto nekilnojamo turto prievartavimu, – autorės pastaba). 

 

Dar teisėjai piktinosi, kad aktyvisto naudojimasis teisėjo nušalinimo teise neatitinka sąžiningo elgesio standartų.(!) Bet, savaime aišku, dvigubus standartus praktikuojantis teismas nė žodžiu neužsiminė apie tai, kad grupei aukščiau paminėtų teisėjų iš valstybės biudžeto mokami atlyginimai ir už tai, kad jie neklauso įstatymo – nesivadovauja sąžiningo elgesio standartais (teisės normomis), reglamentuojančiais žyminio mokesčio mokėjimą.

 

Jau anksčiau žiniasklaida skelbė, kad dėl žyminio mokesčio piktybiško neišreikalavimo iš S.Jurgelevičienės 2018-11-27 ir 2019-01-04 aktyvistas padavė skundus Teisėjų tarybos pirmininkui Algimantui Valantinui ir 2018-12-10 padavė skundą Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkui Aurelijui Gutauskui. Iki šios dienos A.Valantinas ir A.Gutauskas jokių priemonių dėl žyminio mokesčio sumokėjimo nesiėmė bei nesiteikė paaiškinti, kodėl jie nesustabdė išvardytų teisėjų galimos antikonstitucinės veiklos.

 

Prašau „Laisvo laikraščio“ redakciją paskelbti 2019-03-22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį. Nutartyje dramatiškai ir dinamiškai išdėstyta, už kokius nuopelnus paskirta „premija“ piliečiui, drąsiai ištarusiam „Stop!“ korupcijai teismuose.

 

Ugnė Kryžiutė

 

Civilinė byla Nr. e2-517-1014/2019

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01823-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.1

 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2019 m. kovo 22 d.

Vilnius

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkės pavaduotoja Dalia Zeniauskaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Zigmanto Šegždos pareiškimą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjos Rūtos Kazlauskienės nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-517-1014/2019 nagrinėjimo,

 

n u s t a t ė :

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-517-1014/2019 pagal ieškovo Zigmanto Šegždos ieškinį atsakovei Sigitai Jurgelevičienei ir atsakovės priešieškinį ieškovui.

Ieškovas Zigmantas Šegžda 2019 m. vasario 12 d. teismo posėdyje bylą nagrinėjančiai teisėjai Rūtai Kazlauskienei pareiškė rašytinį nušalinimą. Kaip nurodoma pareiškime dėl nušalinimo, proceso organizavimas ieškovui suteikia pakankamai rimtą pagrindą manyti, kad teisėjos Rūtos Kazlauskienės daromi sistemingi CPK įtvirtintų teisės normų pažeidimai bei neteisingas procesinės teisės normų išaiškinimas suvaržė ieškovo procesines teises ir teisėjos daromi pažeidimai kliudo teismui nešališkai išnagrinėti bylą. Ieškovo tvirtinimu, atsirado pakankama visuma naujų faktinių aplinkybių, kurios objektyviam ir protingam stebėtojui leistų abejoti teisėjos nešališkumu ir palankumu atsakovei.

Nušalinimas teisėjai grindžiamas trejopo pobūdžio aplinkybėmis:

  1. Dėl teisėjos elgesio 2019 m. sausio 2 d. teismo posėdžio metu

1.1. ieškovas nurodo, jog 32 teismo posėdžio minutę jis paprašė teismo, kad nutrauktų su byla nesusijusį atsakovės pasisakymą, kurio tikslas, ieškovo tvirtinimu, buvo apšmeižti ir įžeisti ieškovą. Į tai teisėja ieškovui atsakė: „Patylėkit dabar (ieškovo vertinimu, tai įžeidimas), „Sėskit, sėskit. Teismas įspėja jus dėl teismo posėdžio metu turite laikytis tvarkos. Ar jūs darote garso įrašą, nes teismas mato garso įrašymo įrangą ant stalo? Teismas įspėja dėl garso įrašo darymo“.

Ieškovo teigimu, posėdžio 33 minutę teisėja tęsia pasisakymą: „Teismas primena, kad prieš nušalinimo pareiškimą, teismas teiraujasi, ar jūs darėte garso įrašą nepranešęs apie tai teismui ?“ Ieškovas atsako: „Ne“. Teisėja užsipuola ieškovo advokatą Mindaugą Paukštę: „Advokate, jūs buvote suteikęs savo atstovaujamajam ieškovui iš Liteko teismo posėdžio įrašą garso? Ar jūs garso įrašą teikėte jam ? Penktadienį buvo nagrinėjama byla. Pirmadienį buvo (teisėjos nušalinimo pareiškimas) su išklotine kurią sekundę teisėja pasakė teismo posėdžio metu. Ieškovas teikia nušalinimą raštu. Ar įrašinėjot į diskelį teismo posėdžio metu buvo daryta Liteko ? Teismas įspėja ieškovą, jeigu tokie veiksmai yra atliekami, jūs privalote pranešti teismui. Supratote ? (ieškovo vertinimu, tai pažeminimas). Ir kalbėti tada, kai teismas jums leidžia. Atsakove, tęskite (ieškovo vertinimu, teisėja leidžia atsakovei toliau šmeižti ieškovą).“

Ieškovo tvirtinimu tai, kad tyrimo stadijoje teisėja priekaištauja ieškovui ir advokatui dėl garso įrašų darymo, įrodo, kad teisėja pyksta ant ieškovo dėl jai pareikšto nušalinimo ir iš keršto paskatų siekia jį nubausti dėl formalios priežasties – ieškovas pasinaudodamas garso įrašu nušalinime cituoja teisėjos žodžius. Be to, teisėjos išpuolis dėl garso įrašų nėra susijęs su bylos dalyku ir pagrindu, o tai įrodo jos atvirai demonstruojamą antipatiją ieškovui ir įrodo, jog teisėja pažeidė teisingumo ir nešališkumo principus. Be to, teisėja, užsipuolusi ieškovą už tai, kad jis prašė teismo nutraukti jo šmeižimą ir su byla nesusijusių aplinkybių dėstymą ir leisdama atsakovei tęsti šmeižimą, pažeidė padorumo principą, pažemino ieškovo orumą.

1.2. Teismo posėdžio 32 minutę ieškovas užduoda klausimą atsakovei: „Ar ketinate parduoti turtą?“. Ieškovo tvirtinimu, teisėja neleidžia atsakyti į klausimą ir kalba taip: „Dabar teismas primena apie bylą. Byla yra apie tai, kad jūs prašote nustatyti turto naudojimosi tvarką. Dabar mes kalbame apie jūsų ieškinį. Klauskite tuomet pagal jūsų ieškinį.“ Ieškovas užduoda klausimą ir, jo vertinimu, teismas neleidžia atsakovei atsakyti į klausimą (tuo daro pauzę, kad atsakovė galėtų apgalvoti atsakymą) ir jį perfrazuoja į visai kitą klausimą: „Teismas perfrazuos klausimą. Teismas prašo paaiškinti, ar jūs svarstėte klausimą apie sau priklausančios dalies pardavimą apskritai ?“.

Ieškovo tvirtinimu, teisėja, neleisdama atsakovei atsakyti į klausimus, psichologiškai spausdama ieškovą užduoti atsakovei palankesnius klausimus, perfrazuodama ieškovo klausimą į visai kitą klausimą, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekiant paveikti ieškovo sprendimus, tuo pažeidė sąžiningumo, teisingumo ir nešališkumo principus.

1.3. Teismo posėdžio 46 minutę ieškovas uždavė klausimą: „Kokius konkrečius žingsnius padarėte, kad parduotumėte savo gyvenamojo namo dalį ?“. Teisėja, ieškovo tvirtinimu, neleidžia atsakyti į šį klausimą ir atsako į jį už atsakovę: „Teismas nuima šitą klausimą. Galite neatsakinėti, nes atsakovė jums paaiškino, kad jinai svarstė šį klausimą ir nusprendė, kad tai daryti netikslinga, atsižvelgiant į tai, kad jūs esate bendrasavininkas.“ Teismo posėdžio 2 val. 33 minutę ieškovas uždavė klausimą liudytojai, į ką teisėja, anot ieškovo, reagavo taip: „Teismas šalina klausimą !“ Kai ieškovas uždavė klausimą liudytojai, buvo teisėjos nutrauktas sakinio viduryje. Tuomet teisėja atsakė už liudytoją į nespėtą užduoti klausimą: „Liudytoja atsakė, kad šiuo metu negali paskolinti. Dabar neprašė jos paskolinti. Neprašė, nesvarstė tokio klausimo šiuo metu. Kitas klausimas !“.

Šalindama su byla susijusį klausimą, neleisdama atsakovei ir liudytojai atsakyti į klausimus, pataikaudama atsakovės turtiniams interesams, pasisakydama už atsakovę ir liudytoją, teisėja, anot ieškovo, pažeidė nešališkumo ir sąžiningumo principus.

1.4. Teismo posėdžio 49 minutę ieškovas uždavė klausimą. Teisėja, ieškovo tvirtinimu, neleido atsakyti į klausimą sakydama: „Teismas primena. Arčiau bylos. Ar jūs dabar įrodinėjate, kad atsakovė negeba pasirūpinti turtu, taip?! (bando ieškovo klausimą pakeisti atsakovei naudingu klausimu). Tai ką teigiate? Ką jūs norite šitais klausimais įrodyti?!“. Ieškovui atsakant į šiuos teisėjos klausimus, teisėja, ieškovo teigimu, jį šiurkščiai nutraukia: „Teismas prašytų jus nusiraminti! (ieškovo vertinimu, tai įžeidimas). Teismas paaiškina, kad byla apie tai, kad jūs prašote nustatyti naudojimosi tvarką bendru turtu. Dabar prašome užduoti klausimus susijusius su dalyku šituo. Suprantate? Taip?! (ieškovo vertinimu, tai įžeidimas).“ Be to, ieškovas teigia, jog teisėja savo pareigas atliko neprofesionaliai – teismo posėdžio metu ji rodė akivaizdų susierzinimą, nekantrumą ir pyktį („Teismas prašytų jus nusiraminti!“; „Suprantate? Taip?!“), dėl to minėtais žodžiais užgauliai įžeidė pareiškėją, sumenkino jo orumą.

1.5. Teismo posėdžio 51 minutę ieškovas uždavė klausimą: „Kadangi jūs ruošiatės parduoti turtą, todėl jūs neinvestuojate į namo pagerinimą taip?“ Teisėja neleidžia atsakyti į klausimą sakydama: „Menamas klausimas! Ar jūs ruošiatės parduoti turtą?“ Ieškovas atsako: „Čia ne baudžiamoji byla! Baudžiamojoje byloje menantys klausimai galioja.“ Teisėja: „Nusiraminkite, ieškove! (ieškovo vertinimu, tai pažeminimas). Nes būsite pašalintas iš posėdžio salės! Ar supratote?! (ieškovo vertinimu, tai pažeminimas)“. Neleisdama ieškovui užduoti klausimą, bandydama pasinaudoti kito asmens (ieškovo) nežinojimu, manydama, kad ieškovas neišmano CPK nuostatų dėl atsakymą menančių klausimų, teisėja pasielgė nesąžiningai ir pažeidė padorumo principą.

1.6. Teismo posėdžio 1 val. 9 minutę ieškovas uždavė klausimą: „Ar esate pasiruošusi padaryti šeimai, sau padaryti 87 tūkstančių eurų žalą?“ Teisėja neleidžia atsakyti, pertraukdama: „Teismas primena apie pareigą formuluoti klausimą. Jūs galite trumpai, gebate suformuluoti klausimą, ieškove? Jeigu gebate, suformuluokite jį! (teisėja, ieškovo vertinimu, užgauliai žemina ieškovą, atvirai tyčiojasi iš ieškovo, norėdama jį sutrikdyti).“

Teismo posėdžio 1 val. 50 minutę ieškovas uždavė klausimą: „Ar parduosite šitą turtą ar ne? Koks jūsų planas?“. Teisėja neleidžia atsakyti į klausimą pertraukdama: „teismas leidžia neatsakyti į šitą klausimą. Kitas klausimas.“ Teisėja neleido atsakyti į klausimą, ieškovo vertinimu, užgauliai žemino ji ir atvirai tyčiojosi iš ieškovo, todėl pažeidė pavyzdingumo ir padorumo principus.

1.7. Teismo posėdžio 1 val. 55 minutę į ieškovo klausimą atsakovė ieškovą užgauliai įžeidė šiais žodžiais: „Ar Jūs galvojate, kad aš galvoju, kad jūs protingas?“. Išgirdusi ieškovą įžeidusį klausimą teisėja prapliupo juoktis. Iš ieškovo pašaipiai juokėsi ir atsakovė bei jos advokatė. Posėdžio 1 val. 56 minutę teisėja, anot ieškovo, sarkastiškai juokdamasi iš ieškovo, pasakė: „Atsakovė suprato neteisingai jūsų klausimą cha-cha-cha!“. Pašaipiu juoku pritardama tam, kad atsakovė užgauliai įžeidė ieškovą posėdžio metu nebūdama oficiali, kantri ir mandagi, teisėja pažemino pareiškėjo orumą, pavyzdingumo ir padorumo principus.

1.8. Teismo posėdžio 1 val. 59 minutę ieškovas pareiškė: „Jau yra užsakymas mane nuteisti. Aš manau, kad teisėjas Rinaldas Adamonis yra korumpuotas. Aš manau, kas jisai yra korumpuotas. KGB sūnus, jisai dirba prieš Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką. Aš manau, kad jis yra korumpuotas. Aš žinau, kad būsiu nuteistas.“ Posėdžio 2 val. 3 minutę ieškovas pateikė vertinimą: „Mano nuomone korumpuotas teisėjas Rinaldas Adamonis, mano giliu įsitikinimu, jisai priėmęs tokį milžinišką kyšį, kad jisai nenumušamas – trys metai mane terorizuoja. Mano nuomone, teisėjas Rinaldas Adamonis mane terorizuoja. Mano nuomone jis yra korumpuotas, jisai yra priėmęs kyšį.“

Ieškovą itin nemaloniai nustebino teisėjos Rūtos Kazlauskienės reakcijos nebuvimas į tai, kas buvo pasisakyta apie jos kolegą teisėją R. Adamonį. Šį teisėjos elgesį galima vertinti taip, kad teisėja, nenutraukdama ieškovo pasisakymo apie su byla nesusijusį teisėją, savo konkliudentiniais veiksmais parodė sutinkanti su nuomone ir mananti, kad tai yra normalu, jog jos kolega pagal profesiją yra galimai korumpuotas – įtariamas „priėmęs tokį milžinišką kyšį“.

Ieškovo vertinimu, teisėja neišlaikė jai specialiai pritaikyto ir pateikto lojalumo valstybei testo ir pažeidė lojalumo, pagarbos valstybei ir nepriklausomumo principus.

1.9. Teismo posėdžio 2 val. 4 minutę teisėja pertraukė ieškovui nepabaigus užduoti klausimo. Ieškovui klausiant: „Aš esu patyręs šitą siaubą, ir ar jūs galvojate, kad dabar, netgi eidamas koregavimo programą…“, teisėja pertraukia ieškovą klausimo viduryje, susierzinusi pakeltu balsu žemindama pareiškėjo orumą sako: „Ar jūs galite suformuluoti šioj byloj klausimą?“. Teismo posėdžio 2 val. 11 minutę teisėja užkirto ieškovo pateiktą klausimą ir pasakė pakeltu tonu: „Užduokit klausimą!“. Teismo posėdžio 2 val. 12 minutę 38 sekundę ieškovui dar nespėjus pilnai užduoti klausimą, teisėja jį pertraukė susierzinusi, pakeltu tonu, kuris virto į šaukimą, šiais žodžiais: „Teismas primena, kad dabar yra klausimų stadija jau penktą kartą! Būsite šalinamas iš posėdžio salės!“. Teismo posėdžio metu rodydama susierzinimą, pyktį, nevengdama vengti balso pakėlimo, pažemindama ieškovo orumą, teisėja pažeidė pavyzdingumo ir pagarbos žmogui principus.

1.10. Jau į antrą teismo posėdį teisėja kviečiasi policijos pareigūnus tam, kad savo dalyvavimu šie darytų psichologinį spaudimą ieškovui. Todėl, ieškovo manymu, teisėja yra šališka, akivaizdžiai keršija ieškovui už tai, kad šis ją efektyviai skundžia teisminei valdžiai ir LR Prezidentūrai, apie teisėjos netinkamą veiklą pateikiama internetinėje žiniasklaidoje ir Youtube.

  1. Dėl teisėjos 2019 m. sausio 24 d. žodinių nutarčių

2019 m. sausio 24 d. posėdžio metu teisėja žodine nutartimi nusprendė tenkinti atsakovės 2018 m. sausio 23 d. prašymą prijungti prie bylos 24 dokumentus. Atsakovė ieškinį teismui padavė dar 2017 m. balandžio mėnesį, per tą laiką teikė 4 patikslintus priešieškinius. Kartu su ieškiniu ir priešieškiniais atsakovė minėtų 24 dokumentų nepateikė. Teisėja pažeidė CPK 177 str. 2 d. įtvirtintą procesinės teisės normą, kadangi dokumentai gauti ir pateikti teismui pažeidžiant įstatymus. Teisėja, ieškovo teigimu, neužkirto kelio procesui vilkinti, tenkindama atsakovės prašymą užvilkino procesą – paskutinėje proceso stadijoje priėmė pateiktų dokumentų gausą iš atsakovės.

  1. Dėl teisėjos 2019 m. vasario 6 d. nutarties

2019 m. vasario 6 d. nutartimi teisėja atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą, kuriuo jis prašė panaikinti 2019 m. sausio 24 d. žodines nutartis kaip nepagrįstas ir priimti naują sprendimą: atmesti atsakovės prašymą prijungti prie bylos 24 dokumentus; tenkinti ieškovo prašymą prijungti prie bylos įrodymus; panaikinti teismo žodinę nutartį, kuria teismas nusprendė apklausti teismo ekspertą. Minėtoje nutartyje nepagrįstai kaltindama ieškovą, esą šis teikdamas atskirąjį skundą sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą (dėl atskirojo skundo padavimo teismo posėdis nebuvo atidėtas), grasindama dėl pateikto atskirojo skundo padavimo ieškovui skirti iki penkių tūkstančių eurų baudą, teisėja parodė, kad tuo išreiškė nepasitenkinimą, pasipiktinimą dėl atskirojo skundo teisinės argumentacijos, išreiškė ieškovui išankstinį priešiškumą, suvaržė ieškovo procesines teises reikalauti patikrinti apeliacinės instancijos teisme pirmosios instancijos teismo nutarčių pagrįstumą ir teisėtumą, suvaržė ieškovo teisę laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, suvaržė ieškovo konstitucinę teisę skųsti neteisėtus valstybės tarnautojų veiksmus. Išvardyti pažeidimai kliudo teismui nešališkai išnagrinėti bylą.

Teisėja Rūta Kazlauskienė pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jai nėra žinomos jokios aplinkybės, kurios būtų pagrindas nušalinti ją nuo bylos nagrinėjimo. Ieškovo pareiškimą dėl nušalinimo teisėja vertina kaip siekį vilkinti bylos nagrinėjimą ir sąlygotą nepasitenkinimu priimtais procesiniais sprendimais byloje.

 

Pareiškimas netenkintinas.

 

Nagrinėjant ieškovo Zigmanto Šegždos pareiškimą dėl teisėjos Rūtos Kazlauskienės nušalinimo pažymėtina, jog pareiškimas yra didelės apimties (8 lapų), jame nurodomos ir aplinkybės, kurios nėra susiję su galimu teisėjos nešališkumu. Todėl, nutartyje pateikiamos ir vertinamos tik tos aplinkybės, kurios galėtų sudaryti nušalinimo pagrindą.

Susipažinus su civiline byla, ieškovo pareiškimu bei teisėjos rašytiniu paaiškinimu, nėra pagrindo išvadai, kad teisėja gali turėti išankstinį nusistatymą šioje byloje bei būti neobjektyvi ieškovo atžvilgiu arba gali būti asmeniškai, tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi.

CPK 68 straipsnio 2 dalis nustato, kad nušalinimas turi būti ne tik motyvuotas, bet ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau.

Teismo pirmininkės pavaduotoja, tirdama ieškovo pareiškime nurodytas aplinkybes, išklausė 2019 m. sausio 2 d., 2019 m. sausio 24 d. bei 2019 m. vasario 12 d. teismo posėdžių civilinėje byloje Nr. e2-517-1014/2019 garso įrašus.

 

Dėl teisėjos elgesio 2019 m. sausio 2 d. teismo posėdžio metu (1.1. – 1.9. punktuose ieškovo nurodomos aplinkybės)

Ieškovo tvirtinimu, teisėja Rūta Kazlauskienė 2019 m. sausio 2 d. teismo posėdyje siekė pažeminti ieškovą, įžeisti jį ir išprovokuoti ieškovo pyktį, nepagrįstai ir ne pagal situaciją sistemingai naudodama asmens orumą žeminančias frazes: „Patylėkit dabar! Sėskit, sėskit!“, „Teismas įspėja… Supratote?“, „Teismas prašytų jus nusiraminti!“, „Suprantate? Taip?!“, „Nusiraminkite, ieškove! (…) Ar supratote?!“, „Jūs galite trumpai, gebate suformuluoti klausimą, ieškove? Jeigu gebate, suformuluokite jį!“, „Atsakovė suprato neteisingai jūsų klausimą, cha-cha-cha!“, „ Ar jūs galite suformuluoti šioj byloj klausimą?“, „(…) jau penktą kartą!“, „Būsite šalinamas iš posėdžio salės“. Atsižvelgiant į teisėjos pavartotas frazes, anot ieškovo, teisėja Rūta Kazlauskienė negali vykdyti teisingumo šioje civilinėje byloje.

Perklausius 2019 m. sausio 2 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, jog teisėja Rūta Kazlauskienė vartojo ieškovo minimas frazes, tačiau jokių teisėjo etikos pažeidimų ar ieškovą žeminančių, įžeidžiančių ar provokuojančių veiksmų teisėjos elgesyje neįžvelgiama. Priešingai, teisėja teismo posėdį veda ramiai, yra oficiali, kantri, mandagi ir pagarbi visiems proceso dalyviams.

Nagrinėjamu atveju tai, kad teisėja Rūta Kazlauskienė neleido proceso dalyviams atsakyti į tam tikrus klausimus, nutraukė pasisakymus, jokiu būdu nėra tos aplinkybės, kurios galėtų būti vertinamos kaip teisėjos šališkumas ar palankumas kažkuriam proceso dalyviui. Perklausius visus šios civilinės bylos teismo posėdžių garso įrašus nustatyta, jog teisėja Rūta Kazlauskienė vadovaujasi minėtomis CPK nuostatomis, naudojasi jose nustatytomis teismo posėdžio pirmininko teisėmis ir vykdo jose nurodytas pareigas tinkamai.

Vadovaujantis CPK 9 straipsnio 5 dalimi, teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti teismas gali naudoti bet kurias technines priemones. Dalyvaujantys byloje asmenys viešame teismo posėdyje gali daryti garso įrašą ir jį naudoti tik savo procesinių teisių įgyvendinimo tikslais. Apie daromą garso įrašą dalyvaujantys byloje asmenys privalo informuoti posėdžio pirmininką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas teismo posėdžio garso įrašą darė neįspėjęs teisėjos, todėl teisėja pagrįstai ieškovą įspėjo apie jo pareigą informuoti teismą apie daromą garso įrašą ir ši aplinkybė nėra pagrindas teisėjai nušalinti.

 

Dėl policijos pareigūnų kvietimo į teismo posėdžius (1.10. punkte ieškovo nurodomos aplinkybės)

LITEKO duomenimis, 2018 m. gruodžio 21 d. ir 2019 m. sausio 2 d. teismo posėdžiai prasidėjo vėliau dėl policijos pareigūnų iškvietimo (teko laukti jų atvykstant į teismo patalpas). Nustatyta, jog jų buvimas teismo posėdžio salėje reikalingas, atsižvelgiant į ieškovo nederamą elgesį teismo patalpose kitų proceso dalyvių atžvilgiu, taip pat į tai, kad ieškovui paskirta kardomoji priemonė baudžiamojoje byloje, kurioje jis yra kaltinamasis, o atsakovė – nukentėjusioji, su įpareigojimu nesiartinti prie atsakovės šioje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai, jog policijos pareigūnai kviečiami tam, kad savo dalyvavimu darytų psichologinį spaudimą ieškovui.

Nagrinėjant pareiškimą ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad ieškovas Zigmantas Šegžda 2019 m. sausio 24 d. teismo posėdyje su teismo sudėtimi sutiko. Pažymėtina, jog ieškovui apie jo pareiškimo (ir aukščiau šioje nutartyje nurodytuose) 1.1. – 1.9. punktuose nurodomas aplinkybes, kuriomis jis grindžia nušalinimą teisėjai, buvo žinoma dar iki 2019 m. sausio 24 d. teismo posėdžio, tačiau nušalinimo teisėjai jis nereiškė. Nušalinimas teisėjai dėl jos elgesio 2019 m. sausio 2 d. teismo posėdyje reiškiamas tik 2019 m. vasario 12 d. Toks ieškovo elgesys, kuomet 2019 m. sausio 24 d. teismo posėdyje nušalinimas teisėjai nereiškiamas, o vėliau – 2019 m. vasario 12 d. – nušalinimas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, atsiradusiomis 2019 m. sausio 2 d. teismo posėdžio metu, leidžia įžvelgti ieškovo piktnaudžiavimą nušalinimo teise, nes minėtuose pareiškimo punktuose nurodomais pagrindais nušalinimą teisėjai jis turėjo teisę pareikšti tik iki 2019 m. sausio 24 d. teismo posėdžio, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, jog analogiškas ieškovo elgesys buvo konstatuotas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi. Teismo pirmininkės pavaduotojos vertinimu, įžvelgiamas nebe pirmas ieškovo sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pažymėtina, jog 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovas jau buvo įspėtas, kad vadovaujantis CPK 69 straipsnio 5 dalimi, 95 straipsnio 2 dalimi, piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise asmeniui gali būti skiriama iki penkių tūkstančių eurų bauda.

 

Dėl teisėjos priimtų nutarčių

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019 m. vasario 4 d. teisme gautas ieškovo atskirasis skundas dėl teisėjos Rūtos Kazlauskienės 2019 m. sausio 24 d. nutarčių, kuriuo ieškovas prašė panaikinti žodines nutartis kaip nepagrįstas ir priimti naują sprendimą. Teisėja Rūta Kazlauskienė 2019 m. vasario 6 d. nutartimi atsisakydama priimti ieškovo atskirąjį skundą, pažymėjo, jog ieškovui teismo nutartyse jau ne kartą buvo išaiškinta, jog pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) kodekso (CPK) numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

Nors ieškovas daro išvadą, kad teisėja nesiėmė priemonių užkirsti kelią proceso vilkinimui, tačiau bylos aplinkybės leidžia padaryti priešingą išvadą – bylos proceso trukmę iš esmės lemia ieškovo veiksmai: reiškiami nušalinimai, prašymai, naudojimasis atskirųjų skundų pateikimo teise, kas buvo konstatuota ir 2018 m. lapkričio 23 d. nutartyje. Tokie ieškovo veiksmai sąlygoja bylos nagrinėjimo trukmės pailgėjimą. Ištyrus bylos aplinkybes, nenustatyta požymių, jog teisėja Rūta Kazlauskienė sąmoningai vilkintų bylos nagrinėjimą ir nebūtų suinteresuota greitu jos išnagrinėjimu.

Teismo pirmininkės pavaduotoja konstatuoja, kad iš pareikšto pareiškimo turinio matyti, jog teisėjai pareikšto nušalinimo argumentai yra subjektyvios asmeninės nuomonės išreiškimas, tiesiogiai susijęs su teisėjos atliktais procesiniais veiksmais. Išklausius teismo posėdžių įrašus, nenustatyta, jog teisėja Rūta Kazlauskienė būtų pažeidusi Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso nuostatas.

Konstatuotina, kad bylos aplinkybės galimų teisėjos nušalinimo pagrindų pagal CPK 65-66 straipsnių nuostatas nepatvirtina. Teisėjos nušalinimo argumentai iš esmės nebe pirmą kartą yra nukreipti į bylą nagrinėjančios teisėjos priimtų tarpinių procesinių sprendimų turinio formalią kritiką bei paremti asmeniniu bylos proceso vertinimu.

Teismo pirmininkės pavaduotoja teisėjos Rūtos Kazlauskienės nešališkumo prezumpcijos paneigimo faktų nenustatė. Taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, leidžiančių objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti šios teisėjos nešališkumu, todėl ieškovo pareiškimas dėl teisėjos Rūtos Kazlauskienės nušalinimo netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ieškovui jau ne kartą buvo išaiškintos galimos piktnaudžiavimo nušalinimo teise pasekmės, numatytos CPK 69 straipsnio 5 dalyje. Ieškovo veiksmai leidžia konstatuoti jį veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ne pirmą kartą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio teisėjų nušalinimo pareiškimų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos.

Šiuo atveju aplinkybės, kad ieškovo pareiškimai dėl teisėjos nušalinimo motyvuojami iš esmės analogiškais pagrindais, nesudarančiais nušalinimo pagrindo (tai, kad nušalinimas negali būti grindžiamas procesiniais pagrindais buvo ieškovui akcentuotas ne kartą), bei tai, kad ieškovas nušalinimo teise naudojasi ne laiku (dėl viename teismo posėdyje nurodomų aplinkybių pareiškimai dėl nušalinimo jau antrą kartą reiškiami trečiame, o ne antrame teismo posėdyje), leidžia manyti, kad Zigmantas Šegžda įstatymu jam suteiktomis teisėmis naudojasi ne pagal paskirtį, jomis piktnaudžiauja, neleidžia teismui susikoncentruoti ties ginčo nagrinėjimu, veikia prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą. Ieškovo naudojimasis nušalinimo teise ne pagal paskirtį kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų, trikdo normalią proceso eigą. Toks ieškovo elgesys nebegali būti toleruojamas, todėl jam už nebe pirmą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirtina 100 Eur bauda. Teismo nuomone, pakankamas poveikis ieškovui bus padarytas nurodytą baudą paskiriant sumokėti valstybės naudai, dalies jos neskiriant kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

Asmeniui, kuriam paskirta bauda, išaiškintina teisė prašyti teismo, paskyrusio baudą, ją panaikinti ar sumažinti (CPK 107 straipsnis).

Teismo pirmininkės pavaduotoja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65, 66 ir 69 straipsniais,

 

n u t a r i a:

 

ieškovo Zigmanto Šegždos pareiškimo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjos Rūtos Kazlauskienės nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-517-1014/2019 nagrinėjimo netenkinti.

Paskirti ieškovui Zigmantui Šegždai už piktnaudžiavimą nušalinimo teise 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą, kuri turi būti sumokėta į valstybės biudžetą.

Išaiškinti, jog Zigmantas Šegžda per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teismo pirmininkės pavaduotoja                                                                             Dalia Zeniauskaitė

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top