skip to Main Content

Nesibaigianti Garliava 3…

Aušrinė Balčiūnė

2015 11 11

Tęsinys. Pradžia 2015 10 29

Kas valdo žiniasklaidą, tas valdo viską. Tokia paprasta ir visiems gerai žinoma tiesa. Žiniasklaida – puikiausias įrankis visuomenei suformuoti kokią nori tik nuomonę, nukreipti žmonių dėmesį nuo vienų dalykų prie kitų, įteigti vieną ar kitą mintį. O pastoviai kartojama ir nuolat brukama  „tiesa“ su laiku tampa ir paties žmogaus mintimi, nuomone. Ir kur ten jau beatrinkit ar tai sava, ar svetima.

Žiniasklaida gali žmogų išaukštinti. Gali ir išniekinti. Gali atskleisti tiesą, gali  ir suklastoti. Tik klastotės turi vieną bendrą bruožą – atrodo pigiai ir neretai juokingai. O jų netrūksta Garliavos bylose.

Kaip ir keistenybių, mistikos, kašpirovskių. Tarsi Garliava būtų ne Garliava, o kažkoks Tvin Pykso miestelis… tik ne paslaptingas, o kupinas absurdo.

Byla Nr. 4 (trečia instancija). Vaido Milinio šmeižto byla. 

Buvo teisiama kriminologė Rūta Gajauskaitė už straipsnius „Aidas ar Vaidas“ bei „Tik per griežtai?“ ir redaktorius Aurimas Drižius tuos straipsnius, įdėjęs į savo laikraštį „Laisvas laikraštis“. 

Nukentėję: Marija Milinienė ir du jos vaikai.

Ieškiniai: kiekvienam nukentėjusiam po 2 896 Eur. (10 000 Lt.). Vėliau teismas sumažino.

Rūta Gajauskaitė buvo nuteista pirmose dvejose instancijose. Teismas kriminologei priteisė nukentėjusiems sumokėti po 1 013 Eur. (3 500 Lt.) neturtinės žalos, 580 Eur. (2000 Lt.) bylinėjimosi išlaidų ir paskyrė 1506 Eur. (5200 Lt.) baudą. Moteris apskundė teismo sprendimą Aukščiausiam teismui, tačiau nesulaukusi bylos pabaigos, mirė. Aurimui Drižiui byla nutraukta.

Tik V. Milinio motinos M. Milinienės pastangų dėka šmeižto byla pasiekė teismą. Ikiteisminį tyrimą teisėsauga bandė kelis kartus nutraukti (greičiausiai dėl to kalta įtakingoji Neringa Venckienė,  ji dirbo teisėja, kaip sakant viena iš teisėjų klano), bet Marijos Milinienės atkaklumas vis dėlto davė savo vaisių. R.Gajauskaitė buvo nubausta už tai, kad savo straipsniuose Aidas ar Vaidas“ bei „Tik per griežtai?“ Alberto Milinio įsūnį pateikė kaip galimą pedofilijos bylos įtariamąjį. 

„Abiejuose straipsniuose teismo pirmininko sūnus Vaidas dėsningai ir nuosekliai pateikiamas kaip pedofilijos bylos įtariamasis“, – teigiama Vilniaus miesto apylinkės teismui atsiųstose specialisto išvadose.  „Straipsnio tikslas tikinti, kad Vaidas turi būti laikomas įtariamuoju bei, kad toks žingsnis padėtų užbaigti bylą ir pademonstruoti skaitytojams, kad pedofilijos byla yra platesnio masto negu teisinės institucijos nori pripažinti ir atskleisti“, – išvadose rašo semiotinį tyrimą atlikęs Andrius Grigorjevas (dienraštis „Lietuvos rytas“, Astos Kuznecovaitės straipsnis „R.Gajauskaitės teiginiai apie V.Milinį įvertinti bauda“ (http://lietuvosdiena.lrytas.lt/kriminalai/r-gajauskaites-teiginiai-apie-v-milini-ivertinti-bauda.htm). Tame pačiame straipsnyje rašoma: „Straipsnyje tendencingai kuriamas įspūdis, kad teismo pirmininko įsūnis Vaidas turėtų būti vienas iš pedofilijos bylos įtariamųjų ir ši informacija pateikiama kaip autoritetinga nuomonė, kuri yra skirta įtakoti skaitytojus“, – neabejoja išvadas pasirašęs specialistas“ ir t.t..

Daugelyje lietuvos rytų, delfių ir 15-ose minučių straipsniuose Drąsius Kedys dėsningai ir nuosekliai pateikiamas kaip žmogžudysčių bylų įtariamasis – galima drąsiai teigti. Straipsnių tikslas įtikinti, kad Drąsius Kedys turi būti laikomas įtariamuoju…. Straipsniuose apie  Garliavą tendencingai kuriamas įspūdis, kad Vytauto ir Laimutės Kedžių sūnus yra pagrindinis  Kauno žudynių bylos įtariamasis  ir  ši informacija pateikiama kaip autoritetinga nuomonė, kuri skirta įtakoti skaitytojus, – tuo  neabejoju aš ir daugelis. 

Tas pačias išvadas,  kurias surašė specialistas A. Grigorjevas, tyręs R.Gajauskaitės straipsnius apie V.Milinį,  galima pritaikyti ir D.Kedytės tėčio atžvilgiu. Žiniasklaida tendencingai diena iš dienos kuria to žmogaus kaip įtariamojo paveikslą, kuris esą iš niekur nieko ėmė ir nušovė du žmones. Tik kažkodėl visai ne tuos, kuriuos tiesiogiai kaltino savo dukros nelaime.

Maža to. 

2015 spalio 20 d. dienraštis 15 min.  viešai paskelbė, kad Drąsius Kedys jau yra net ne įtariamasis:  „2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas J.Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta V. Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes įvykdė D.Kedys….“.(„Drąsiaus Kedžio surengtų žudynių byloje prireikė naujos Mindaugo Žalimo apklausos“http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/drasiaus-kedzio-surengtu-zudyniu-byloje-prireike-naujos-mindaugo-zalimo-apklausos-59-535354?psl=2). 

??????????

Pasirodo Lietuvoje nebeegzistuoja nekaltumo prezumpcija, o Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnis: „Žmogus yra nekaltas kol teismas neįrodė jo kaltės“ neteko galios.  Žiniasklaidai dzin – išskirtinai D.Kedžio atžvilgiu nesilaikoma nei etikos, nei moralės, nei teisės principų. Kaip lengva, pasinaudojus žiniasklaidos priemonėmis, formuoti visuomenės nuomonę esą žmogus yra nusikaltėlis, kai miręs žmogus negali pats apsiginti. Savo sūnaus nebepajėgia apginti  ir žiniasklaidos nukankinti, nuvargę, daugybę netekčių patyrę, nuolat skausme gyvenantys jo tėvai, – jie patys tampomi po teismus. Jei tik dienraščių straipsniuose ar per TV žinias kalbama apie Vytautą ir Laimutę Kedžius, visuomet nepamirštama pabrėžti, kad jie yra įtariamojo žmogžudystėmis žmogaus tėvai, jei tik kalbama apie Neringą Venckienę, pabrėžiama, kad ji –  įtariamojo žmogžudystėmis sesuo. Bet juk  įtarimai Drąsiui Kedžiui niekada nebuvo pareikšti, tuo labiau jis niekada nebuvo nuteistas už jam inkriminuojamus nusikaltimus.

Jei už mirusio asmens atminimo paniekinimą ir šmeižtą yra teisiami profesorė Laimutė Bloznelytė – Plėšnienė, septyniolika Marijai Milinienei į nagus pakliuvusių komentatorių, nuteista Rūta Gajauskaitė,  tai pagal tuos pačius straipsnius prieš teismą turėtų stoti  ir tie  žurnalistai, kurie keli metai iš eilės savo straipsniuose įvardina D. Kedį kaip pagrindinį įtariamąjį ar net žudiką. O dienraščiai, nuolat spausdinantys tokį šmeižtą, niekinantys mirusio žmogaus atminimą ir formuojantys visuomenei tendencingą nuomonę, turėtų  prisiimti atsakomybę –  viešai atsiprašyti Drąsiaus Kedžio tėvų ir atlyginti jiems neturtinę žalą. Kurią jie tikrai patyrė… Ir didžiulę.

Be gal vis dėlto  aš klystu? Gal vis dėlto D. Kedžiui įtarimai buvo pareikšti? Gal vis dėlto atvyko  prie nužudytojo kapo koks nors prokuroras kliunka ar motiejūnas ir vis dėlto  pranešė jam apie įtarimus?

Jei taip, tai bent raštelį galėjo palikti. 

 

Byla Nr. 5 (pirma instancija). Olgos Girdauskienės byla „Dėl poveikio vaikui darymo“.

Teisiama pagal  BK 233 str. 1 d. (Tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį……baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.). 

Teisėjas Rimantas Sipavičius, prokurorė Lina Gudonienė.

Nukentėję: D.Kedytė.

Ieškiniai: mergaitės atstovas  Gintaras Černiauskas mergaitės naudai siekia prisiteisti 30 000 Eur. (100 000 Lt.). 

Kardomosios priemonės: O. Girdauskienės turto areštas.

„Pagrindiniai liudytojai Marius Kuprevičius, Vitalijus Keršis teisme papasakojo, kad 2010–2011 metais O. Girdauskienė buvo lyg prilipusi prie L.Stankūnaitės dukters, vadindavo mergaitę geriausia savo drauge ir nė per žingsnį neatsitraukdavo nuo jos, filmuodavo kiekvieną jos žingsnį. Jie taip pat ne kartą matė, kaip striukę sau ir mergaitei ant galvos užmetusi O. Girdauskienė kažką kuždėdavo jai į ausį. “ – rašoma „Lietuvos ryto“ straipsnyje „Teismo suole – dar viena N. Venckienės bendražygė“. 

„Paaiškėjo, kad O.Girdauskienė mergaitės nepaleisdavo iš akiračio, o kartais surengdavo ir pedofilijos istorijos kūrimo pamokėles – pasistačiusi mergaitę prieš save liepdavo jai pasakoti išmoktą istoriją apie tris pedofilus, o mergaitei suklydus pataisydavo: „Prisimink, taip turi pasakoti.“ – rašoma tame pačiame Astos Kuznecovaitės straipsnyje (http://lietuvosdiena.lrytas.lt/kriminalai/teismo-suole-dar-viena-n-venckienes-bendrazyge.htm).

„Mėginimai įteigti, ko nebuvo, man priminė ekstrasenso Anatolijaus Kašpirovskio metodus“, – pasakoja advokatas E.Grigaravičius“ – „Lietuvos ryto“  straipsnis „Pedofilijos skandalo kurstytoja palyginta su A.Kašpirovskiu“ (http://lietuvosdiena.lrytas.lt/kriminalai/pedofilijos-skandalo-kurstytoja-palyginta-su-a-kaspirovskiu.htm). O štai to paties dienraščio sekančiame straipsnyje „Kedžių kaimynės byloje – skandalingi liudijimai“ atskleidžiama ir dar viena svarbi detalė,: „Liudytojai atskleidžia, kad kaimynės pokalbiai su mergaite net primindavo parapsichologijos seansus.“ (http://tv.lrytas.lt/?id=14325636391431368243).

Tai štai. Pasirodo Olga Girdauskienė, V. ir L. Kedžių kaimynė, visai ne paprasta mažo miestelio eilinė gyventoja, o parapsichologė.  Hipnozės meistrė.  A.Kašpirovskio  mokinė, jo metodus naudojanti blogiems tikslams. Taip ne tik liudijama teisme, bet ir skelbiama viešai. Keistai, aišku, atrodo, kad turėdama tokius ypatingus gebėjimus, kaip pats A. Kašpirovkis, Olga Girdauskienė visą gyvenimą dirbo bibliotekininke už mažą algą, ir vietoj to, kad būtų dariusi grandiozinius šou pasaulyje (na, gerai jau – Lietuvoje) ir uždirbusi krūvą pinigų,  ji savo galias kažkodėl panaudojo tik vienam žmogui įteigti nebūtas istorijas. Vaikui! Kaip baisu! Gal į senatvę ji visai nukvako?  Na, bet liudytojai pasakoja, vadinasi matė, girdėjo, žino, turi įrodymų. Teismas, savaime aišku liudytojais patikės, nes tokie dalykai kaip hipnozės, parapsichologijos seansai mūsų gyvenimuose yra kasdienybė ir savaime suprantamas dalykas. Kaip ir ištrinta ir vėl iš naujo įrašyta atmintis vaikui, pasak teisėjo Andriaus Cinino,  pedofilijos byloje.

Jei  jau ta Olga Girdauskienė yra tokia stipri ekstrasensė,  kad sugebėjo vaikui įteigti tai, ko nebuvo, tai gal ji savo galias naudojo ir kitiems blogiems tikslams? Pavyzdžiui, kitiems žmonėms hipnotizuoti. Kad tie patikėtų išgalvota pedofilijos istorija. O kaip kitaip paaiškinti, kad  daugybė žmonių iki šiol  tiki ta istorija, nepaisant visų pastangų įtikinti, kad „pedofilijos nebuvo“.  Matote? Ir aš netikiu. Tai turbūt dėl hipnozės viskas.  Sėdėdavo turbūt sau O. Girdauskienė prie lango ir hipnotizuodavo visus, kas tik kas atvykdavo į Klonio gatvę. O ką, jai tą daryti tikrai labai patogu  – jos namas prie pat Klonio gatvelės,  kurioje ir vyko pagrindinis veiksmas. Atvyko žmogus – dozė hipnozės, atvyko žmogus – dozė hipnozės…ir tiki visi…

Net neabejoju,  kad trys svarbieji daugelio Garliavos istorijos bylų liudytojai teismui pateiks ir kitų svarbių įrodymų: nuotraukų, kuriose Olga užmetusi D.Kedytei ant galvos „undaroką“  užsiima hipnoze,  ar filmuotą medžiagą, kurioje  parapsichologė pasisodinusi mergaitę jai įteiginėja: „ata… ata… ata…“ . Pilietiški žmonės  labai dažnai  visuomenėje vykstančius negerus dalykus užfiksuoja (ačiū šiuolaikinėms  technologijoms). Ne tik užfiksuoja, bet ir neretai surenka įrodymus, kas palengvina teisėsaugos darbą, po to juos paviešina ar net kreipiasi į prokurorus.  O šie liudytojai tikrai pilietiški – vos prabuvę savaitę Klonio gatvėje spėjo sparčiai apsisukti ir pamatyti daugybę paslapčių, kurios akylai buvo slepiamos nuo visuomenės akių. Būdami sąžiningi ir dori jie iš karto suprato (ne taip kaip tie kiti keli šimtai ir daugiau), kad ten dedasi „nešvarūs“ dalykai ir pasistengė „sužinoti“ kuo daugiau teisėsaugai svarbios informacijos apie vykdomus, ketinamus  vykdyti ar po dvejų metų vyksiančius „nusikaltimus“, surinko duomenis apie „gaujos“ organizavimą, veiklą net hierarchiją. Tad manau,  įrodymų turbūt tikrai nepritruks. O kaip kitaip.

Tik man įdomu,  kokios gi O. Girdauskienė galėjo turėti naudos iš savo nešvarios veiklos? Neretai nusikaltimo motyvu tampa asmeninės naudos siekis, tad kokios gi bibliotekininkė galėjo iš to turėti naudos? Koks motyvas? Prokurorai visuomet ieško motyvo. Na, o  motyvo kaip ir nėra. Tik kažkoks baisiai keistai atrodantis pagyvenusios moters nelabai sveikas pasismaginimas ir bandymai su vaiku. Ir kam jai viso to reikėjo? Juk vaikas tai svetimas. Gal būt ji tokiu būdu norėjo tapti žinoma? Bet tuomet galėjo kartu su A.Kašpirovskiu rengti grandiozinius šou ir taptų tikrai žinoma. Ir iš gerosios pusės.

Kad ir kaip ten bebūtų, vis dėlto teismas turėtų objektyviai įvertinti liudytojų parodymus  ir  pareikalauti, kad Olgos Girdauskienės  ekstrasensiniai  gebėjimai būtų ištirti. Turi būti nustatyta ar iš tiesų ji sugeba įteigti žmogui savo valią ar ne. Nes jei teisme nebus įrodyta, kad moteris visų pirma  tuos ekstrasensorinius gebėjimus turi,  antra, kad tuos gebėjimus panaudojo mergaitei įtikinti, kad ji buvo tvirkinama trijų dėdžių, o trečia,  kad būtent tai ji tą informaciją įteigė, o ne D.Kedys (juk jis irgi esą kažką vaikui įteigė, taip rašo žiniasklaida), tai liks tik plikas faktas, kad moteris prie vaiko viso labo tik negražiai kalbėjo.  O tai jau  kitos,  taip pat Olgai Girdauskienei iškeltos bylos esmė „Intelektualinis tvirkinimas“.  „Tai yra verbalinės formos tvirkinimas, kuris teisės istorijoje vadinamas intelektiniu, intelektualiniu tvirkinimu. Tokio pobūdžio veiksmai. Ne kažkokie fiziniai, bet pasisakymai“  – sako prokuroras Tomas Stelionis, duodamas viešą interviu „Lietuvos rytui“ (http://tv.lrytas.lt/?id=14461150201444670672).

Jei teisme nebus įrodytos moters parapsichologinės galios, O. Girdauskienė bus teisiama dviejose bylose už tą patį nusikaltimą „Intelektualinis tvirkinimas“  du kartus. Bet juk du kartus už tą patį nusikaltimą niekas negali būti teisiamas. Toks įstatymas. 

Absurdas?  

Be abejo. Kaip ir liudytojų parodymai apie parapsichologizmus,  hipnozes, kašpirovskius ir dar bala žino kas, kaip ir ieškinių dydis (pagal teismų praktiką fiziškai prievartautam ne vieną kartą vaikui priteisiama neturtinė žala 5000-10 000  eurų, o čia net keliasdešimt tūkstančių), kaip pati bylos esmė.

Na, bet mes kažkodėl  nori nenori esame verčiami tuo tikėti.  

O nuteistas bus paprastas, doras ir geraširdis žmogus, tik norėjęs vaikui gero….

P.S.

Bus daugiau…

 

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));