skip to Main Content

Nesibaigianti Garliava 2…

Aušrinė Balčiūnė

2015 1104

Tęsinys. Pradžia 2015 10 29

 

Pratęsiant mistinių „atsitiktinumų“ sąrašą, atrenkant teisėjus Garliavos byloms (apie juos rašiau straipsnyje „Nesibaigianti Garliava“), reiktų papildyti dar keliomis teisėjų pavardėmis – Bronius Varsackis, Aurelijus Rauckis ir Stasys Lemežis.

Teisėjas Bronius Varsackis gerai žinomas trijose bylose:  

– Šiuo metu  teisia 17 asmenų, kurie rašė užgaulius komentarus Marijos Milinienės ir jos šeimos narių atžvilgiu; 

– Priėmė neskundžiamą sprendimą skubos tvarka Deimantę Kedytę gražinti jos motinai; 

– Nuteisė administracinėse bylose Klonio gatvės šturmo liudininkus – esą šie „nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Sąvokos „teisėti policijos pareigūnų reikalavimai“ esmę bandoma išsiaiškinti baudžiamojoje byloje dėl „trukdymo antstolio veiklai“. Šis klausimas buvo užduotas praktiškai visiems pareigūnams, tačiau nei vienas taip ir nesugebėjo išsamiai paaiškinti, kas tai yra. Teisėją Bronių Varsackį vienoje  iš administracinių bylų buvo bandoma nušalinti. Užsidaręs kambarėlyje jis pasitarė pats su savimi, ir grįžęs neskundžiama nutartimi paskelbė: „Teismas nenusišalina“. Suprask, teismas – tai jis. Toks tvirtas požiūris į savo darbą jam padėjo padaryti  greitą ir stulbinamą karjerą. 

Teisėjas Stasys Lemežis antroje instancijoje dar kartą bandys išaiškinti dėl Laimutės Bloznelytė-Plėšnienės „šmeižto“. Tas pats  teisėjas – S. Lemežis kartu su V. Švediene (kuri antroje instancijoje irgi teisia L.Bloznelytę Plėšnienę) – yra įnešę svarų indėlį į teisingą ir nešališką pagrindinės Garliavos bylos išsprendimą. Būtent jie, S. Lemežis ir V. Švedienė, kartu su A. Pažarskiu, iš karto kitą dieną po Garliavos operacijos, N.Venckienei netekus globėjos statuso, savo sprendimu patvirtino N.Venckienės pašalinimą iš proceso (kaip Deimantės įstatyminės atstovės) ir paskyrė tam reikalui Vilniaus VTAS, nors šio skyriaus atstovės iš anksto įspėjo teismą, kad „toks atstovavimas būtų išimtinai formalus, prieštaraujantis mažametės interesams ir pagrindiniams baudžiamojo proceso principams“. 

Teisėjas Aurelijus Rauckis jau nubaudė kelis  „chuliganus“ piniginėmis baudomis Garliavos šturmo administracinėse bylose „Dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo 2012 05 17 d.“, taip pat dalyvavo vienoje byloje, kai nuotoliniu būdu buvo apklausiama D. Kedytė.

Garliavos bylose mėgsta „suktis“  tie patys prokurorai. Pavyzdžiui, prokuroras Egidijus Motiejūnas. Jis  palaikė kaltinimą Andriui Ūsui pedofilijos byloje,  bet bylos eigoje, kaip ir M.Kuprevičius, V.Keršis, A. Kuznecovaitė, L. Lavastė, R.Janutienė vieną dieną „viską suprato“ ir iš valstybės kaltintojo tapo Andriaus Ūso advokatu: rėžė prakalbas teisme apie pastarojo nekaltumą ir gynė jį kartu su teisiamojo advokatu A.L.. Šis prokuroras taip pat kaltino Vytautą Kedį, kad šis esą matė Andrių  Ūsą su  „triusikais“, kitaip sakant, melavo, kad matė. Ir nors Vytauto Kedžio parodymai buvo prieš Stankūnų parodymus, o daugiau kitokių įrodymų nebuvo, to pakako D.Kedytės senelį nuteisti.  Prokuroras E.Motiejūnas taip pat iškėlė bylą  Laimutei Bloznelytei – Plėšnienei dėl esą jos melagingų jos parodymų, tačiau nubausti tuo pagrindu profesorės nepavyko dėl to, kad ji pasiliko vieno procento klaidos tikimybę. Tačiau tuo viskas nesibaigė – garsiajai onkologei tada buvo iškelta dar viena byla dėl „šmeižto ir mirusiojo atminimo paniekinimo“, kurioje  atkaklusis prokuroras Egidijus Motiejūnas jau tapo liudininku.

O štai prokurorė Rita Poškienė kaip vijurkas sukasi dviejose Garliavos bylose – kaltinimus palaiko banditės Audronės Skučienės gaujai ir 17- ai komentatorių, kurie įsijautę blogai komentavo apie ponios Marijos Milinienės šeimą. Atrodo ji surašė kardomąją priemonę dėl Neringos Venckienės suėmimo ir  paskelbė jos tarptautinę paiešką. 

Tęsiant pirmąjį straipsnį „Nesibaigianti Garliava“, reikėtų apžvelgti ir visas šiuo metu vykstančias Garliavos bylas: kas kuo yra kaltinami, kokie ieškiniai, kas nukentėję, ir kas baisūs nusikaltėliai. Kad visuomenei būtų aišku, kas tie geriečiai ir, kas tie blogiečiai. Kitaip tariant sudėti visus taškus ant i.

Pradėsiu nuo pačių nebaisiausių bylų…

 

Byla Nr. 1 (Pirma instancija). Garliavos šturmo liudininkų byla. 

Joje teisiami 17 žmonių, kurie kaltinami 2012 05 17 adresu Klonio gatvė, Teleičių kaimas, trukdę antstolio veiklai, prieš ją naudojo smurtą ir prievartą (231 str. 2 d. (2 dalis – tai veikimas organizuotoje gaujoje)), o tokia pilietė G.K. net  pagal du straipsnius (231 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. (Įžeidimas)). Beje, šis straipsnis nuo 2015 10 28 neteko galios. 

Teisėjas  Gintautas Kaulakis, prokuroras Ričardas Gailevičius.

Nukentėję: antstolė Sonata Vaicekauskienė ir „Lietuvos ryto“ žurnalistas Nerijus Povilaitis.

Ieškinių nėra. Bet gal dar bus.

Kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Duodama parodymus teismui antstolė Sonata Vaicekauskienė pasakė, kad perduodant-perimant vaiką „jai niekas netrukdė“, o teismui pateikta pažyma apie minėtos ponios sužalojimus yra beveik savaitės senumo po įvykio (Kas dabar gali įrodyti, kad kelios mėlynės ant jos kūno atsirado būtent 2012 05 17 6:00-7:00 val. ryte, o ne , tarkim 14:00 val. popiet, 18 val. vakare ar 2015 05 18, 19, 20 dienomis?). Šioje byloje ne vieno policijos pareigūno parodymai prieštaravo jų pačių duotiems parodymams ikiteisminiame tyrime, advokatai sau prieštaraujančius pareigūnus greitai pagavo (mano nuomone, tiesa yra nuosekli ir neužsimiršta), tačiau teisėjui G. Kaulakiui ir prokurorui R. Gailevičiui tai visai nekliuvo. Byla eina į pabaigą, baigiami apklausti pareigūnai, per kuriuos pats bylos procesas labai užsitęsė (tai vieno nėra, tai kito, tai išvykęs į Ukrainą,  tai gyvenamoji vieta nežinoma). Rudenį keletas posėdžių buvo atidėta dėl teisiamųjų ligų, kas labai suerzino prokurorą ir teisėją. Suerzino taip, kad buvo nuspręsta sergančiam kaltinamajam V.P. skirti baudą. Tačiau per sekantį posėdį  susirgo ir pats teisėjas Gintautas Kaulakis. Susirgo taip, kad net prisireikė reabilitacijos. Beje, teisėjas G.K. bylos eigoje buvo apskųstas Lietuvos Teismų administracijai dėl nepagarbaus elgesio su teisiamaisiais. Skundas  buvo ištirtas, jame išdėstyti faktai pripažinti, teisėjas turėjo rašyti pasiaiškinimą, o Kaišiadorių teismo pirmininkė įpareigota užtikrinti, kad ateityje tokie faktai nebepasikartotų. Panašu, kad teisėjas „ant šios bylos“ bando darytis karjerą, kalbama, kad jis buvo padavęs dokumentus pereiti į Kauno apylinkės teismą.

Labiausiai šioje byloje nukentėjęs – „Lietuvos ryto“ žurnalistas Nerijus Povilaitis. Pasirodo, tokia tūla pilietė  G.K.2012 05 17 po Garliavos šturmo norėjo  jį sumušti, sudaužyti kamerą ir labai negražiai ant jo kalbėjo (pasak prokuroro – užgauliai pažemino). Taip negražiai kalbėjo, kad net teisme šis gero auklėjimo jaunuolis nesugebėjo atkartoti tų baisių jos žodžių. Galbūt jis teiks civilinį ieškinį dėl patirtos dvasinės traumos.

 

Byla Nr. 2 (pirma instancija). Mažai kam žinoma dar viena byla, kurioje teisiami privataus kaltinimo tvarka berods taip pat 17 žmonių dėl komentarų apie M. Milinienės šeimą pagal šiuos straipsnius: 313 str. 2 d. (mirusiojo atminimo paniekinimas); 155 str. 1 d. (įžeidimas), 154 str. 2 d. (šmeižimas), 170 str. 3 d. (kurstymas…). Turbūt kyla klausimas kuo ši byla susijusi su Garliava? Ogi tuo, kad kažkokiu tai mistiniu būdu A.Milinienės sūnaus mirtį bandoma „pritempti“ prie Garliavos istorijos.

Teisėjas Bronius Varsackis, prokurorė Rita Poškienė.

Nukentėję: M. Milinienė, A. Milinis.

Ieškiniai: 17-ai kaltinamųjų nukentėję pateikti ieškiniai po 2896 Eur. (10000 Lt.) kiekvienam neturtinei žalai atlyginti. Tiesa, kai kuriems kaltinamiems ieškinys mažesnis  – 1448,10 Eur. (5000 Lt.)

2015 m. rugsėjo mėn. liudydama teismo posėdyje nukentėjusioji verkė, alpo, negalėjo pastovėti ant kojų, nes teisiamųjų komentarai sugadino jos gyvenimą,  padarė žalą jai ir jos šeimai. Tuo pačiu facebooke ponia pozuoja gražiausiose vietose, demonstruoja kelionių nuotraukas, kuriose spindi akinančia šypsena, atrodo labai gražiai, visai nepanaši į daug ašarų dėl komentarų išliejusią kankinę. A.Milinis teismui skundėsi, kad komentarai labai pakenkė jo sveikatai. Bet šioje byloje žmonės teisiami ir dėl tokių komentarų: „Geriau mamai patylėti tokiu momentu, matyt labai galinga esanti, kad dar gali ieškoti su savo gėda…“ (po Neringos Venckienės straipsniu). Dėl tokio komentaro ne tik nualpti, bet ir numirti galima. Į posėdį buvo iškviestas  Teo specialistas, kuris turėjo atsakyti į teismo klausimą ar įmanoma prie daugiabučio namo interneto stotelės prisijungti visai svetimiems žmonėms ir parašyti komentarą su svetimu IP. Pasirodo, galima. Tikėkimės, kad šio specialisto profesionalus liudijimas nenusimes, bus įrašytas posėdžio protokole ir teismas, priimant nutartį,  į tai atsižvelgs. Komentarai dauguma rašyti 2012 m. ir kyla klausimas ar kartais pagal kai kuriuos straipsnius nesuėjo senatis? Didžioji dalis teisiamųjų – nepasiturintys žmonės, neturi advokatų, todėl nelabai žino įstatymus ir savo teises – kas jiems padės apsiginti?  Sekantis posėdis Kauno apylinkės teisme 2015 11 16 d. 14:00 val. 357 salė.

Galima suprasti ponią  M.Milinienę, komentarai skaudina, bet jai vis dėlto labai pasisekė. Dėl ko? Ogi dėl to, kad komentarai apie jos šeimą, net visai paprasti, yra tiriami, teisėsauga neriasi iš kailio, parenkamas profesionalus teisėjas B.Varsackis. Žmonės greičiausiai bus nuteisti ir turės Milinių šeimai sumokėti neturtinę žalą, susimokėti baudas. O štai komentarų apie Neringą Venckienę (daugybė, daugybė komentarų su grasinimais  ją  užmušti, nušauti, paskersti, pasodinti ant kuolo, padegti, išlupti akis,  nuimti skalpą, o jos visą šeimą, vaiką, artimuosius sunaikinti, išžudyti, kad ji pedofilė, miegojo su broliu, abu tvirkindami mergaitę, kad ji  žudike, nekalbu apie komentarus kai kurių asmenų socialiniuose tinkluose, kuriuose tiesiog linksminamasi ir lenktyniaujama, kas šlykščiau apie ją pakomentuos)  Lietuvos teisėsaugininkai  nenori tirti. Arba sako, kad jie yra visiškai normalūs ir visai nieko čia nusikalstamo nėra. Labai įdomu kodėl?

 

Byla Nr. 3 (antra instancija).Teisiamoji –  gydytoja onkologė, šešių vaikų mama Laimutė Bloznelytė Plėšnienė. 

Ji kaltinama pagal BK du straipsnius 313 str. 2 d. (Mirusiojo atminimo paniekinimas) ir 154 str. 1 ir 2 dalis (šmeižimas) arba kitaip – Andriaus Ūso vyndėmės byla.

Pirmos instancijos teisėja – Danutė Mickevičienė, kaltinimą teisme palaikė Iveta Vaivadienė. Antros instancijos teisėjai: Stasys Lemežis, Virginija Pakalnytė- Tamošiūnienė, Virginija Švedienė

Nukentėję: Aldona Ūsienė, Aleksandras Ūsas, Guoda Sakalinskaitė-Ūsienė, Stasys Stankūnas, Tatjana Stankūnienė, Laimutė Stankūnaitė.

Liudytojai: prokuroras Egidijus Motiejūnas, Rūta Janutienė, Ūso šeimos nariai.

Ieškiniai: Teisėja Danutė Mickevičienė priteisė Aldonai Ūsienei,  Aleksandrui Ūsui, Guodai Sakalinskaitei -Ūsienei, Stasiui Stankūnui, Tatjanai Stankūnienei po 3000 Eur. (10358,40 Lt.); Laimutei Stankūnaitei – 10000 Eur. (34528 Lt.).

Be priteistų ieškinių Laimutė B.P. turės sumokėti ir 3700 Eur. (12775,36 Lt.) baudą, bei 2300 Eur. (7941,44 Lt.) advokato išlaidų. Viso bendra suma tik 31000 Eur. (107036 Lt.)

Bylos turinys yra žinomas iš dienraščio „Lietuvos rytas“ ir plačiai aprašytas šio dienraščio žurnalistės drąsiosios Astos Kuznecovaitės (manau, kad ateityje ji bus nominuota mažiausiai Vytauto Didžiojo ordino kryžiaus apdovanojimui už nuopelnus Lietuvai, tiriant Garliavos bylas ir padėjus teisėsaugai paviešinti „analogų neturinčių recidyvistų nusikaltimus“). Priimta nutartis buvo apskųsta aukštesniajam teismui. „Atsitiktine tvarka“ paskirtas teisėjas A.Cininas nuo bylos nusišalino.

Pasak L. Bloznelytės – Plėšnienės, ji interviu žurnalistams yra davusi ne vieną kartą ir žino, kad po interviu teksto turinys yra derinamas  ir po juo pasirašoma. Tačiau, po Rūtos Janutienės (tos pačios, kuri irgi vieną dieną „viską staigiai suprato“) laidos filmavimo, jos turinys nebuvo nei derinamas, nei po juo pasirašoma. Laida eterį pasiekė labai greitai – nederinta, netikrinta, bet sukėlė sensaciją ir pasibaigė baudžiamąja byla, o Rūta Janutienė viską pamiršo kas, kur, kada ir kaip buvo..

Bet juk ne kas kitas, o pati Rūta Janutienė prisidėjo prie šios informacijos paviešinimo visuomenei, – jeigu ne ji,  Laimutės Bloznelytės – Plėšnienės parodymai taip ir būtų likę tik pedofilijos byloje. Ir niekas nieko nebūtų iki šiol sužinojęs. Jeigu, Rūta Janutienė prisidėjo prie esą šmeižikiškos informacijos paskleidimo, tai kodėl dabar teisiama tik Bloznelytė? Ir kodėl tik ji turi susimokėti baudas ir neturtinę žalą? Manau, visiškai teisinga būtų visas gydytojai priteistas sumas dalinti ant dviejų – jai ir Rūtai Janutienei. Tai pirma.

Antra protu nesuvokiama, kodėl žymiai gydytojai prisireikė nei iš šio, nei iš to apšmeižti asmenis, kurių visai nepažįsta? Koks motyvas? Koks tikslas? Į šį klausimą gali padėti atsakyti minėtos gydytojos duoti parodymai pedofilijos byloje prokurorui Egidijui Motiejūnui. Jie tokie patys, kaip ir pasakyti laidoje. Tai rodo, kad žmogaus tikslas buvo visai ne tas – ateiti į eterį ir prisigalvojus nesąmonių nei iš šio nei iš to apšmeižti nepažįstamus žmones (šmeižikės įvaizdį bando suformuoti „Lietuvos rytas“), o,  akivaizdu, tas, kad moteris tikėjosi, jog jos pateikta informacija gali būti reikšminga teisėsaugai, tiriančiai visuomenėje rezonansą sukėlusią bylą.  Tai rodo, kad moteris tikslas buvo – ne apšmeižti, o siekis bendradarbiauti su teisėsauga ir jos padaryta veika visai nebuvo tiesioginė tyča.

Trečia, panašu, kad pirmos instancijos teisėja D. Mickevičienė visiškai nesigilino  į bylos esmę, moters elgesio motyvus ir tikslus. Kaip sakant, apibilietavo baudomis ir byla užversta. Priteistų ieškinių ir baudų dydis rodo, kad teismas visiškai nevertino šios moters ilgamečio indėlio Lietuvos visuomenei, gydant žmones nuo sunkių onkologinių ligų, gelbstint jų gyvybes, nevertino, kad moteris turės ir toliau išlaikyti savo 6 nepilnamečius vaikus, kad niekada nėra teista, puikiai charakterizuojama ne tik kolegų, bet ir pačios visuomenės. 

Kyla natūralus klausimas: „Kokia vis dėlto žala padaryta S.Stankūnui? T.Stankūnienei“ ir kitiems nukentėjusiems. Kokiais gi įrodymais yra pagrįstas jiems padarytos  žalos dydis? Jei žalos dydis matuojamas viena vieša laida, tai kokią tada žalą patyrė, patiria ir patirs Vytautas ir Laima Kedžiai, kurių pavardes nuo 2010 m. iki dabar, nuo ryto iki vakaro viešai eskaluoja visokie delfiai, lietuvos rytai ir dienraščiai 15 min. skelbdami, kad jie yra įtariamojo žmogžudystėmis Drąsiaus Kedžio tėvai, nors įtarimai jų sūnui niekada nebuvo pareikšti ir  jis niekada nebuvo nuteistas. Kokią moralinę žalą turėjo patirti turėjo Drąsiaus Kedžio tėvai, kai 2015 10 29 dienraštis „15 minučių“  2015 10 20 viešai paskelbė,  kad pasirodo jų sūnus ne tik įtariamas žmogžudystėmis, bet, pasirodo, iš tiesų ir nužudė teisėją J. Furmanavičių?

Kas apgins šių žmonių orumą ir garbę, kuri kiekvieną dieną trypiama viešose erdvėse? Kas jiems padės apsiginti nuo siautėjančios žiniasklaidos? 

Bet matomai, Lietuvoje dar negimė nei vienas bebaimis komisaras Katanis (aktorius Michele Placido legendiniame filme „Aštuonkojis“, rež. Damiano Damianis), o  orūs, teisingi ir drąsūs prokurorai būna tik filmuose. 

 

P.S.

Bus daugiau….

 

Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));