skip to Main Content

Nesąžiningiems akcininkams tenka mokėti įmonės skolas

 Statistikos departamento duomenimis veikiančių uždarųjų akcinių bendrovių yra 65 236. Tai populiariausia juridinio asmens teisinė forma, kurią pasirenka steigėjai, kurdami verslą. Ir neatsitiktinai. Prieš steigdami įmonę, steigėjai įvertina, kokią atsakomybę teks prisiimti vykdant veiklą ir kokia galima rizika jų laukia.

 

Uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos atsakomybes juridinis asmuo. Tai reiškia, kad steigėjas už veiklą atsako tik įneštu į įmonę turtu: įmonės akcininko, kaip fizinio asmens, turtas ir įmonės turtas yra atskirti. Tik ar iš tiesų visais atvejais, pasirenkant uždarosios akcinės bendrovės teisinę formą, galima būti užtikrintiems, kad akcininko atsakomybė bus ribota?

 

Subsidiari akcininko atsakomybė

 

UAB „Teisės ir finansų sprendimai“ vadovė Laura Gavėnaitė-Čeberekė aiškina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 2.50 str. 1 ir 2 dalys nustato bendrą taisyklę, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytus atvejus.

 

Kad ir kaip patraukliai steigėjams skambėtų minėtos nuostatos, visgi CK 2.50 str. 3 dalis taip pat nustato nedaugeliui akcininkų žinomą išimtį dėl juridinio asmens ribotos atsakomybės. Šioje dalyje įtvirtinta, kad, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl akcininko nesąžiningų veiksmų, akcininkas atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai – kartu su juridiniu asmeniu.

 

Esant nustatytai subsidiariai atsakomybei, kreditorius gali pareikšti reikalavimą asmeniui, kuris atsako subsidiariai, jei jo nepatenkina pagrindinis skolininkas, t.y. įmonė. Šioje reikalavimų pareiškimo procedūroje reikėtų laikytis tam tikro veiksmų eiliškumo. CK 6.245 straipsnis nustato, kad kreditorius visų pirma turėtų pareikšti reikalavimą pagrindiniam skolininkui ir jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui.

 

Teismų praktikoje yra nurodoma, kad išieškojimas į subsidiaraus skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta.

 

Sąlygos akcininko atsakomybei atsirasti

 

Tam, kad juridinio asmens dalyviui atsirastų civilinė atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles, vadovaujantis CK 2.50 str., reikia nustatyti: juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolę;nesąžiningus akcininko veiksmus;priežastinį ryšį tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolės.

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę, todėl jau paties nesąžiningų veiksmų fakto nustatymas kartu reiškia ir juridinio asmens dalyvio kaltę.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad, įrodinėjant nesąžiningumo faktą, galioja juridinio asmens dalyvio sąžiningumo prezumpcija, todėl tol, kol kitas asmuo neįrodys akcininko nesąžiningumo priimant sprendimus, įmonės akcininkas bus laikomas sąžiningu. Akcininkas laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens sugebėjimą vykdyti savo prievoles.

 

CK 6.67 straipsnyje išvardinti atvejai, kada gali būti preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos.

 

Akcininkų atsakomybės atsiradimas išmokėjus dividendus

 

Kaip viena aktualesnių situacijų, kada bendrovės akcininkai gali susidurti su atsakomybe įmonės kreditoriams, yra neteisėtas dividendų išmokėjimas. Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei bendrovė yra nemoki ar, išmokėjusi dividendus, taptų nemoki. Todėl, jei įmonė turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai jau yra suėję, bendrovės akcininkai negali priimti sprendimo išsimokėti dividendų, jei po jų išsimokėjimo liktų neatsiskaityta su įmonės kreditoriais.

 

Tokiu atveju akcininkų sprendimas dėl dividendų išmokėjimo būtų pripažįstamas neteisėtu ir negaliojančiu, o juridinio asmens dalyviai įgytų prievolę atsakyti savo turtu ir atlyginti kreditoriui patirtus nuostolius.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: LAURA GAVĖNAITĖ-ČEBEREKĖ, UAB „TEISĖS IR FINANSŲ SPRENDIMAI“

Facebook komentarai
Back To Top