skip to Main Content

Neringa Venckienė : „Už tai, kad norėjau išgelbėti mažą mergaitę, dabar esu kalėjime“

 

Rašau šį skundą norėdama sužinoti, ar galima mane paleisti į laisvę už užstatą. Jau praėjo du mėnesiai, kai jūs priėmėte sprendimą perduoti mane Lietuvai, ir aš iki šiol negaliu būti su savo sūnumi. Noriu, kad jūs žinotumėte, kad aš atvykau į JAV ne slapstytis, o gintis nuo melagingų Lietuvos vyriausybės kaltinimų ir politinio persekiojimo. Mano gyvenimas dabar yra JAV , ir čia aš turiu socialinės apsaugos numerį, leidimą dirbti, Ilinojaus vairuotojo teises, namą, automobilį, gėlių parduotuvę, banko sąskaitą, kredito korteles, ir aš niekada nesislapsčiau. Visi gali mane rasti darbe, namuose, koledže arba telefonu.  Aš pati pasidaviau teismo pareigūnams.

Mano sūnus Karolis baigė vidurinę mokyklą JAV ir dabar yra koledžo studentas.  Jam tik 18 metų, ir jis dabar gyvena vienas, jam sunku apmokėti visas pragyvenimo sąskaitas ir mokslus.

Aš esu išduodama Lietuvai už tariamus nusikaltimus, kurių nepadariau. Lietuvos vyriausybės kaltinimai yra melagingi – šis melas buvo perduotas JAV vyriausybei.

Aš netrukdžiau antstolės darbui,  nes aš :  nerakinau durų ir nebarikadavau praėjimo. Jūs galite tai pamatyti ir išgirsti vaizdo įraše – aš kelis kartus sakau, kad „atrakinkite duris“. 

Aš nespyriau Stankūnaitei – tai melagingi kaltinimai, Lietuvos vyriausybei perduoti JAV

Lietuvos vyriausybė nuslėpė faktą, Lietuvos policijos pareigūnai pirma mane sužeidė, aš negalėjau eiti į darbą 12 dienų. Mano dešinys petys ir ranka buvo sužaloti

 

Teismo sprendimo nebuvo galima įvykdyti, nes mano brolio dukra, maža mergaitė, buvo seksualiai išnaudojama su jos motinos žinia (tai paliudijo pati mergaitė), ir todėl mergaitė atsisakė eiti gyventi su savo motina. Aš pasiūliau atsakingoms institucijoms, kad motina galėtų susitikinėti su motina, ir galėtų pasiimti dukra. Stankūnaitė daug kartų buvo atvažiavusi į mano namus, tačiau mergaitė nesutiko su ja eiti. Noriu pabrėžti, kad mano namuose Stankūnaitė susitikdavo su savo dukra be manęs ir mano tėvų, jos buvo vienos. Noriu pabrėžti, kad teismo sprendime buvo parašyta, kad prieš mergaitę negalima naudoti jėgos. Tačiau fizinė jėga prieš mergaitę buvo panaudota, o antstolė ir policijos pareigūnai stebėjo, kaip ji velkama žeme. Ant mergaitės galvos buvo užmesta antklodė, kuri buvo apipurkšta kažkokia chemine medžiaga. Tuo metu, kai mano buvo pateikti minėti keturi kaltinimai, aš buvau apygardos teismo teisėja. O išvykdama iš Lietuvos aš buvau parlamento nare.

Lietuvos aukščiausiojo teismo pirmininkas Kryževičius mane viešai pavadino „visos teismų sistemos pūliniu“ – tai įrodo, kad jokio sąžiningo teismo Lietuvoje aš negaliu tikėtis.

Aš tik norėjau išgelbėti mažą mergaitę, o dabar už tai esu kalėjime

Prašau paleisti mane į laisvę už užstatą

 

 

 

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top