skip to Main Content

2011-01-08

Laisvas laikraštis

Juozas IVANAUSKAS

Vienas iš klaninės teisėsaugos apologetų, pasižymėjusių prezidentinės apkaltos metu, „valstybininkams“ verčiant iš posto Prezidentą R.Paksą, o šiuo metu, manyčiau, advokataujantis pedofilų klano įvykdytiems nusikaltimams Lietuvoje, socdemas Aloyzas Sakalas, neseniai sukurptame straipsnyje „Apie  „sovietinius“ teismus ir „garliavines“ bylas“, tvirtina esą prieš Lietuvos nepriklausomus teismus dabar pradėtas demokratinėse šalyse negirdėtas puolimas: „Nenuostabu, kad pastebimas tam tikras teisėjų pasimetimas. Ypač jis akivaizdus sprendžiant „garliavines“ bylas. Kiekvienam, kuris dar nesusipykęs su savo protu, aišku, jog mažos mergaitės ateitis yra tik pretekstas siekiant visai kitų tikslų, kurių svarbiausias – tai nenoras, kad atsirastų naujų aplinkybių, aiškinančių pedofilijos istoriją.

Kiekvienam aišku ir tai, kad vaikas turi augti kartu su savo mama, jei pastarajai nepareikšti jokie kaltinimai ar neapribotos jos motinystės teisės. Ir tai neturi priklausyti nuo motinos turimų materialinių sąlygų. Deja, teismai tik dabar pradėjo rodyti deramą operatyvumą ir ryžtingumą. O dėl to jau nukentėjo ir toliau kenčia tik nekalta mergaitė, kurios vaikystė ir taip jau sužalota

Tai supranta Vaiko teisių kontrolierė, kurios vos neatleido iš darbo Seimas, pasimetusios jo Pir­mininkės teikimu. Kad vaikas yra tik įrankis abejotinos doros žmonių rankose – supranta ir Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras, kuriam šis supratimas dar gali atsirūgti tarnyboje,“ – postringauja profesorius A.Sakalas.

 Apeliuodamas į Prezidentės D.Grybauskaitės „ryžtingą poziciją“ reiškiančių nepasitenkinimą klaninės teisėsaugos veiksmais atžvilgiu, šis garbaus amžiaus politinis veikėjas, matyt, nebe pagrindo tikisi šalies vadovės palaikymo: „Nenorėčiau tikėti, kad prasidėjęs totalinis teismų puolimas taip ir nesulauks tinkamo ir nedviprasmiško JE įvertinimo, nuo kurio atauštų kai kurių politikų galvos“.

Norom-nenorom, tenka pripažinti, jog panašaus pobūdžio naujametinėmis „įžvalgomis“-kliedesiais, kai klaninės teisėsaugos pareigūnus, dangstančius stambaus masto korupcinius-kriminalinius nusikaltimus bandoma pavaizduoti vos ne didvyriais, o aukas – nusikaltėliais, pastaruoju metu naudojamasi gesinant Kauno pedofilijos skandalą. Panevėžio miesto apylinkės teismui nutraukus pedofilijos bylą ir nepateikus įtarimų A.Ūso draugužei L.Stankūnaitei, faktiškai nebeliko teisinių kliūčių grąžinti  nuo pedofilų nukentėjusią mažametę mergaitę biologinei motinai – sąvadautojai.   

Teisėjai Neringai VENCKIENEI nepavykus sustabdyti vaiko gyvenamosios vietos nustatymą iki nebus ištirta pedofilijos byla, nepavykus nušalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo Kėdainių r. apylinkės teismo pirmininką V.Kondratjevą ir visą teismą, jau artimiausiu metu Kėdainiuose bus sprendžiamas nužudytojo D.Kedžio dukrelės likimas, neatsiklausiant pačios mergaitės nuomonės, su kuo ji norėtų gyventi: su teta N.Venckiene ar su biologine motina L.Stankūnaite?.. 

 

Ar nemanote, jog panašaus pobūdžio ideologinė propaganda, skleidžiama žiniasklaidos kanalais, naudojama siekiant pateisinti sustabarėjusią teisinę sistemą bei klaninės teisėsaugos korumpuotų pareigūnų dangstomus nusikaltimus? Tokiais atvejais dažniausiai apsiribojama abstrakčiomis frazėmis, vengiant atidžiau pažvelgti į faktines įvykdyto nusikaltimo aplinkybes bei konkrečias detales, sukauptas vykdant ikiteisminį tyrimą visaip vilkinamose ir  niekaip neištiriamose rezonansinėse bylose. Matyt, jog panaši nusikaltimo dangstymo metodika taikoma ir Kauno pedofilijos byloje? 

– Nežinia dėl ko užmirštama, jog ikiteisminiame tyrime įtariamam pedofilui A.Ūsui buvo skirta kardomoji priemonė – uždrausta bendrauti su L.Stankūnaite ir daryti įtaką Drąsiaus Kedžio artimiesiems. Jeigu kardomoji priemonė buvo taikoma įtariamam pedofilui, tai kodėl niekas iš prokuratūros dabar apie tai net neužsimena? Visi tyli, lyg būtų vandens į burnas prisisėmę, nors gerai  žinoma, kad L.Stankūnaitė susitikdavo su A.Ūsu advokatės L.Kraujutaitienės kontoroje ir jos namuose. 

Grubiai pažeidžiama kardomoji priemonė, tačiau nei prokuratūra, nei teismai į tai nereaguoja. Žiniasklaidoje šis faktas irgi ignoruojamas. Žurnalistas V.Gaivenis, rengdamas laidas „Abipus sienos“, ne tik klaidino visuomenę, bet ir mielai padėjo įtariamam pedofilui A.Ūsui pažeisti kardomąją priemonę. Tai apie ką čia kalbėti?.. Akivaizdu, jog Kauno pedofilijos byloje taikomi dvigubi standartai. Kalbant apskritai, tokių dvigubų standartų klaninės teisėsaugos darbe yra begalės. 

Gal galėtumėte konkretizuoti šią itin opią dvigubų standartų taikymo problemą, atskleisti tikrąsias nusikaltimų dangstymo priežastis  klaninės teisėsaugos sistemoje? 

– Štai, pažiūrėkit, įtariamasis pedofilas Andrius Ūsas turėjo galimybę susipažinti su jam iškelta byla 2008 metais, vos tik prasidėjo ikiteisminis tyrimas.  O tuo tarpu mano brolis Drąsius Kedys, ilgus metus kantriai ieškojęs, bet taip ir neradęs teisybės,  niekada neturėjo galimybės susipažinti su šia byla. Aš su savo vyru, advokatu Aidu Venckumi Kauno pedofilijos bylą pamačiau tik 2010 metais, vasario mėn. pradžioje. Įsivaizduojate, kokia absurdiška situacija: nukentėjusieji bylos negali pamatyti, o įtariamasis A.Ūsas pats pirmasis turi atsišvietęs visą bylą! Argi tai būtų įmanoma normalioje teisinėje valstybėje?.. 

Šiuo atveju visiškai neaišku, kam dirba prokuratūra. Ar jie nukentėjusiuosius gina? Žinoma, kad ne. Jie dirba priešingai pusei. Prokurorai R.Jancevičius ir R.Šileika visais įmanomais būdais stengėsi nušalinti mano vyrą, advokatą A.Venckų nuo bylos, kad tik jis negalėtų atstovauti Drąsiaus mergaitės interesų. O toje pačioje byloje A.Ūso gynėja L.Kraujutaitienė civilinėse bylose yra ir L.Stankūnaitės atstovė. 

Jeigu prokuratūra domėjosi ikiteisminio tyrimo eiga, tai aiškiai matė (V.Gaivenio laidos tai ne kartą parodė), kad advokatė L.Kraujutaitienė yra dviejų advokatė – įtariamo pedofilo A.Ūso ir tvirkintos mergaitės biologinės mamos L.Stankūnaitės. Ilgą laiką niekas net nebandė spręsti tokios absurdiškos situacijos. Ir tik tada, kai mano mama parašė skundą, tai Advokatų taryba atkreipė dėmesį, kad taip negali būti. Tada advokatė L.Kraujutaitienė lyg ir pasitraukė iš tos bylos, bet aš manau, jog tai tik fiktyvus pasitraukimas. Visi paskutiniai L.Stankūnaitės skundai parašyti analogiškai, jų stilius labai panašūs į ankstesnius L.Kraujutaitienės skundus. Manau, jog ir šiuo metu ta pati  advokatė rašo L.Stankūnaitės skundus. 

Kaip žinote, prokurorai net nebandė nušalinti advokatės L.Kraujutaitienės nuo A.Ūso ir L.Stankūnaitės gynybos. Antra vertus, mano vyrą, advokatą A.Venckų jie bandė nušalinti nuo bylos, esą jis negali ginti Drąsiaus mergaitės. 

Dar vienas grubus pažeidimas – neteisėtas D.Kedžio mergaitės patalpinimas į Vaiko raidos centrą. Jūs tik pažiūrėkite, protinga, sveika, penkių metukų mergaitė apklausiama net penkis kartus, pasakoja psichologams apie iškrypėlius ir išvežama į psichiatrinę ligoninę. Tai kodėl antroji mergaitė, kurios motina V.Naruševičienė randama negyva, nebuvo vežama į Vaiko raidos centrą? Ir net jeigu būtų taikomos vienodos prevencinės sąlygos, tai reiškia, jog abi mergaites reikėjo vežti į psichiatrinę ligoninę. Kodėl mažesnioji mergaitė, kurios parodymai nuoseklūs, išvežama, kai tuo tarpu kita mergaitė, kuri buvo apklausta tik vieną kartą, jos motinai V.Naruševičienei stebint, nevežama į ligoninę? Tai argi čia normali situacija, ar tai ne dvigubi standartai? 

Arba štai kitas pavyzdys. Mano brolis Drąsius Kedys randamas negyvas, nužudytas ir tą pačią dieną pareiškiama, kad jo dukrelei apsauga nereikalinga. Ir tik vėliau per teismus aš pasiekiau, kad mažametė mergaitė būtų saugoma. Bet, sakykite, nuo ko saugoma L.Stankūnaitė?.. Buvo teigiama neva jai grėsmę kėlė D.Kedys. Bet kai Drąsius randamas negyvas, tai nuo ko toliau saugoma L.Stankūnaitė? Kodėl jos apsaugai švaistomos valstybės lėšos? Gal dėl to, kad ji visko neišplepėtų?.. 

Tai matote, kokia čia absurdiška situacija. Atseit, mažametės mergaitės saugoti nereikia, o L.Stankūnaitę būtina saugoti net ir po to, kai Drąsius jau seniai palaidotas. Tai dar gerai, jog man pavyko teisinėmis priemonėmis pasiekti, kad mergaitė būtų saugoma. 

Na ir pagaliau, kalbant apie pačią apsaugą, skirtą Drąsiaus mergaitei saugoti. Nežinau kodėl pareigūnai užsigeidė budėti mūsų namo viduje ir užimti visą pirmą aukštą. Tokiu atveju mes su vaikais galime būti tik antrame gyvenamo namo aukšte, kur įrengti miegamieji. 

Teisėjas B.Varsackis 2010 m. kovo mėnesį priėmė nutartį, kad pasimatymų su L.Stankūnaite metu mergaitei apsaugos nereikia. Reiškia, tame kambaryje, kur susitinka mama ir mergaitė, jokios apsaugos nėra. Vaikų darželyje apsauga yra tame kambaryje, kuris šalia virtuvės, ten mergaitė nesaugoma. Tai kaip tada suprasti, kodėl mūsų namuose apsaugininkai turi būti šalia mergaitės, o jau pasimatymų su L.Stankūnaite metu jos saugoti nereikia?.. 

Todėl aš kategoriškai nesutikau ir jokių sutarčių nepasirašiau, kad privalau apsaugininkus apgyvendinti savo namuose. Teismas patvirtino, kad aš neprivalau rūpintis apsaugos apgyvendinimu, tačiau jie virš mėnesio nevykdė teismo sprendimo, kuris buvo priimtas 2009 liepos 23 dieną. Tada aš, netekusi kantrybės, padaviau apsaugos tarnybą į teismą dėl priteisimo neturtinės žalos 10 tūkstančių litų. Faktiškai tokiu būdu siekiau, kad būtų vykdomas teismo sprendimas. Ir tik tada, kai per žiniasklaidą nuvilnijo žinia, kad aš kreipiausi į teismą, jie tą pačią dieną atvyko į Garliavą ir pradėjo saugoti Drąsiaus mergaitę. Pasirodo, tiktai mano kreipimasis į teismą privertė juos formaliai vykdyti teismo nutartį. 

Betgi, pamenate, ką kalbėjo Šedbaras, teisingumo ministras Šimašius, Kūris, Nekrošius. Visi jie rėkė, piktinosi, kodėl nevykdoma teisėjo B.Varsackio nutartis. O dėl ko jie nekalba, kad ilgiau nei mėnuo nebuvo vykdomas teismo sprendimas dėl mano globojamos Drąsiaus mergaitės apsaugos?.. 

Negana to, kad toks sprendimas buvo priimtas, jis nebuvo vykdomas. Juk įstatymas numato, kad nuo tada, kai aš pateikiau skundą, nuo tada jis privalėjo būti vykdomas. 

O tą skundą aš pateikiau po brolio laidotuvių ir jie iš kart privalėjo saugoti mergaitę. Deja, niekas į tai net nereagavo. Tai kaip gali būti taikomi tokie skirtingi veiksmai standartinėse situacijose?.. 

Nevykdoma 2009 metų spalio 6 dienos Vilniaus apygardos teismo nutartis, kad L.Stankūnaitei būtų pareikšti įtarimai, o niekas iš atsakingų teisėsaugos pareigūnų apie tai net nekalba. Nors įsiteisėja teismo sprendimas dėl mergaitės apsaugos, deja, jis metus nevykdomas ir niekas apie tai nekalba. Bet kai teisėjas B.Varsackis priima nutartį skubiai perduoti mergaitę L.Stankūnaitei, tai visi ima šaukti, kad mergaitė turi būti atiduota biologinei motinai. Tai argi čia nėra dvigubi standartai, taikomi vienodose situacijose?..

Pedofilijos byla patvirtina, jog buvo klausomasi mano brolio D.Kedžio telefoninių pokalbių. Drąsius – nukentėjusios mergaitės tėvas ir jo pokalbių klausomasi. Mergaitės tėvas kreipiasi į teisėsaugos institucijas pagalbos, rašo pareiškimus, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą J.Furmanavičiui, V.Naruševičienei, bet kažkodėl šių asmenų pokalbių nesiklausoma. Oficialiai prašoma generalinio prokuroro pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau kaltinamų nusikalstama veika pokalbiai niekam nerūpi, bet priimamas nutarimas klausytis mergaitės tėvo D.Kedžio pokalbių. Įsivaizduojate, kokie absurdiški sprendimai galimi mūsų teisėsaugos sistemoje!..

Prokuroras K.Betingis neteisėtai paviešino mano asmeninio darbo kompiuterio duomenis. Aš, kaip teisėja, juk galėjau iš viso jokių duomenų neduoti, bet daviau juos tik dėl to, kad jokio ryšio su nužudymais pedofilijos byloje neturiu. Niekada jo ir neturėjau. Prašau, tikrinkite!.. 

Stebina tai, kad mano kompiuterio duomenis namuose, darbo kabinete, jie patikrino tuo pat metu, kaip J.Furmanavičiaus ir A.Ūso. Betgi byla pradėta 2008 metais, o dviguba žmogžudystė įvykdyta 2009 metų spalio 5 dieną. Tai kodėl N.Venckienės,  J.Furmanavičiaus ir A.Ūso kompiuterių duomenys, faktiškai, paimami tuo pačiu metu? Kaip reikėtų tai suprasti?.. Kur anksčiau buvo A.Ūso ir J.Furmanavičiaus kompiuteriai, kodėl jų niekas netikrino?.. Pagaliau, ką jų kompiuteriuose galima rasti po metų laiko?

Dabar pažvelkime į susiklosčiusią situaciją Kauno apygardos teisme. 

Teisėjai Mitkus, Koriaginas ir Jachimavičius atsisakė su manimi dirbti, kai jų draugas J.Furmanavičius buvo rastas negyvas. Bet jų niekas nesvarsto ir drausmės bylų jiems nekelia, o mane svarsto, vos tiktai gauna L.Stankūnaitės skundą. Du kartus bandė daryti man spaudimą. Pirmą kartą, kai į Kauną atvyko Teismų administravimo komisija, G.Kryževičius paklausė manęs, kaip aš toliau galėsiu dirbti Kauno apygardos teisme. O po to Vilniuje, Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje buvau svarstoma, kamantinėjama. 

Nejau Kauno apygardos teismas – kelių draugų įsteigtas UAB’as, privati organizacija, jeigu jie užsimano ir gali atsisakyti dirbti su manimi? O jeigu, vis dėlto, teismas yra valdiška įstaiga, tai kodėl niekas nesvarsto teisėjų, atsisakančių dirbti? Ar tik todėl, kad šie teisėjai yra nužudytojo J.Furmanavičiaus draugai, jų nereikia svarstyti?.. O dėl to, kad nužudytas išprievartautos mergaitės tėvas – mano brolis, tai mane, pasirodo, reikia svarstyti, netgi kelti man drausmės ir baudžiamąją bylas?.. Taip tikrai nebus. Aš nesiruošiu taikstytis su tokiais dvigubais standartais ir tylėti. Tegul jie sau galvoja ir daro, ką tik nori!..

Įsivaizduokite, mažametė Drąsiaus mergaitė, mums nedalyvaujant, psichologų apklausiama net penkis kartus. O tuo tarpu vyresnioji, V.Naruševičienės dukra, daug geriau viską atsimenanti, psichologų apklausiama tik vieną kartą motinos akivaizdoje. Tai kaip tokią situaciją galima vertinti? Vyresnioji nukentėjusi mergaitė apklausiama tik vieną kartą, jos motinai V.Naruševičienei stebint, o penkių metukų Drąsiaus mergaitę, net penkis kartus viena apklausinėjama tvirtina tą patį. Jiems niekaip nepavyko išgauti kitokių mergaitės parodymų, nes tokia yra teisybė!..

Mano brolis D.Kedys buvusiai Teisėjų tarybos pirmininkei L.Garnelienei išsiuntė prašymą ir filmuotą medžiagą, kur mergaitė pasakoja apie patirtą seksualinę prievartą. Į tai L.Garnelienė jam atsakė, kad ji esą nieko negalinti padaryti, nes negali kištis į šį reikalą. Bet vos tik ponia L.Garnelienė gavo teisėjo V.Krikščiūno raštelį, kad neva aš šmeižiu teismus, tada jau ji galėjo kištis ir surašė teikimą Teisėjų tarybai, kad apsvarstytų mano elgesį. Dėl viešai kaltinamo pedofilija teisėjo J.Furmanavičiaus, pati būdama Teisėjų tarybos pirmininke, L.Garnelienė negalėjo kištis, kai gavo D.Kedžio prašymą, o dėl nebūtais dalykais kaltinamos teisėjos N.Venckienės, pasirodo, ji jau gali kištis ir netgi labai operatyviai tai daro. Tai argi čia ne dvigubi standartai?!.. 

Neseniai namuose specialiai pasitikrinau, todėl galiu teigti, kad mano brolis Drąsius tikrai siuntė raštą Teisėjų tarybos pirmininkei L.Garnelienei dėl teisėjo J.Furmanavičiaus (to rašto kopija yra likusi). 

Bet ar nemanote, kad nuo tyrimo pradžios dvigubi standartai klaninės teisėsaugos sistemoje yra taikomi sąmoningai, apgalvotai, siekiant užspausti Kauno pedofilijos bylą? Akivaizdu, jog vengiama pateikti kaltinimus tikriesiems nusikaltėliams, o kaltinami būtent tie, kurie kelia šią problemą į viešumą… 

– Aš tuo net neabejoju. Manau, kad iškrypėlių klanas yra baisus ir, deja, jis veikia net aukščiausiuose valdžios sluoksniuose!.. Kauno pedofilijos bylos tyrimas akivaizdžiai parodė, jog teisingumas įvykdžius sunkų nusikaltimą blokuojamas visais įmanomais būdais. 

Jūs tik pažiūrėkite, ką dabar kalba buvęs Seimo laikinosios komisijos, tyrusios Drąsiaus Kedžio skundus, pirmininkas S.Šedbaras. Jis viešai stebisi, kodėl nukentėjusieji nenori atiduoti mergaitės. O kam mes turime ją grąžinti? Ar biologinei motinai L.Stankūnaitei, įtariamo pedofilo A.Ūso draugei?.. Gal S.Šedbaras galėtų paaiškinti, kur nuo pedofilų nukentėjusią mergaitę mums reikia grąžinti – ar į pragarą?!.. 

Tai kodėl S.Šedbaras dabar apie tai nieko nekalba, kodėl jis tyli? Juk Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadose aiškiai pasakyta, kad Kauno pedofilijos byla buvo tirta aplaidžiai, nekvalifikuotai, nekompetentingai. Tačiau kaltieji iki šiol oficialiai nenustatyti ir yra dangstomi klaninės teisėsaugos pareigūnų!..

 O juk per tą laiką, kai buvo konstatuota, jog Kauno pedofilijos byla buvo tiriama nekvalifikuotai, aplaidžiai, tragiškai, dar buvo galima atlikti daugybę procesinių veiksmų. Tai dabar Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S.Šedbaras galėtų bent pasižiūrėti, ar kokie nors veiksmai buvo padaryti. 

Kur dingo įtariamųjų pokalbių išklotinės, kurios tikrai buvo paimtos? Kodėl V.Naruševičienės, J.Furmanavičiaus, A.Ūso, L.Stankūnaitės telefoninių pokalbių išklotinės iki šiol slepiamos ir vengiama jas paviešinti? Dėl kokių priežasčių šių asmenų telefoninių  pokalbių išklotinės nėra įtraukiamos į pedofilijos bylą?.. 

Manau, S.Šedbaras turėtų tuo pasidomėti ir atsakyti mums į šį klausimą. Kodėl niekas taip ir nenuvežė Drąsiaus mergaitės į butą, kur ji būdavo tvirkinama, ir nepatikrino jos parodymų įvykio vietoje?.. Visa tai jau seniai buvo galima patikrinti, išsiaiškinti, papildant ikiteisminio tyrimo medžiagą svariais įrodymais bei įkalčiais, demaskuojančiais nusikalstamą pedofilų veiklą. Deja, S.Šedbaras apie tai nekalba, tik stebisi mūsų nenoru grąžinti mergaitę įtariamo pedofilo A.Ūso draugužei L.Stankūnaitei.

Nors kai kurių veiksmų jau nebegalima atlikti, bet po Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų dėl aplaidaus tyrimo dar šį tą galima būtų atlikti, siekiant išsiaiškinti kai kurias aplinkybes pedofilijos byloje. Manau, teisėsaugos pareigūnams, kurie neatliko, ką privalėjo atlikti, turėtų būti keliamos baudžiamos bylos, tačiau S.Šedbaras apie tai net neužsimena. 

Man tiesiog trūksta žodžių, kai bandau nušviesti visą teisinio nihilizmo absurdą, kurį patyrė mano brolis Drąsius Kedys ir jo artimieji. Nesuprantu, kaip S.Šedbaras drįsta kalbėti tokius niekus? Kieno interesus jisai gina?.. 

Matyt, kito kelio šioje kovoje nėra: būtina politinė valia, kuri priverstų aplaidžiai dirbančius teisėsaugos ir teisėtvarkos šedbarus pasitraukti iš užimamų pareigų, idant Lietuvoje būtų vykdomas teisingumas ir ginami nukentėjusieji? Ar ne tokie šedbarai šiuo metu sudaro ydingos klaninės teisėsaugos sistemos stuburą oligarchinėje, korupcijos vėžio pakirstoje valstybėje? 

– Pats S.Šedbaras pripažino, kad Kauno pedofilijos byla buvo tirta tragiškai. Natūraliai kyla klausimas: ar po tokių Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų nors kažkas buvo daroma, kad būtų ištaisytos padarytos klaidos ir atkurtas teisingumas? Manau, galėtų būti dar kartą sudaryta tyrimo komisija, kuri nesunkiai nustatytų, ar per tą laiką, nuo 2009 spalio, kol byla buvo nagrinėjama teisme ir kažką dar buvo atlikti, ar tai padaryta. Bet kodėl dabar niekas apie tai nekalba, o tik norima kuo skubiau grąžinti mergaitę biologinei motinai?..

Turbūt  todėl ir tylima, kad klaninė teisėsauga dirba tik viena kryptimi: siekiama kuo greičiau perduoti mergaitę motinai-sąvadautojai, palaidoti neištirtą pedofilijos bylą ir susidoroti su dora, sąžininga teisėja Neringa Venckiene?    

– Esant tokiai gan absurdiškai situacijai aš visai nenustebčiau, jeigu L.Stankūnaitė būtų paskirta į E.Žiobienės vietą ginti vaiko teisių, o A.Ūsas, jeigu jis būtų gyvas, Generalinės prokuratūros kovos su pedofilija skyriaus viršininku. Gyvenant teisinio nihilizmo valstybėje manęs jau niekas nebestebina. Ir jeigu jie dabar drįsta E.Žiobienę paskelbti Metų moterimi, tai net aršiausiais tarybiniais laikais to tikrai nebūtų!.. Argi tai ne pasityčiojimas iš teisingumo? Tikras anekdotas!..

Ką gi? Regis, belieka tik ištverti šiuos daugumą slegiančius netiesos sakymo, melo ir korupcijos laikus, tikintis sulaukti šiokių tokių prošvaisčių Lietuvoje? 

– Pernai aš jau ne tai išgyvenau, todėl tikiu, jog ištversiu ir naujus likimo man skirtus iššūkius. Aišku, po brolio Drąsiaus laidotuvių nesijaučiu labai gerai. Dabar dar tik pradedu atsigauti. Tikrai netylėsiu ir niekas manęs neužtildys. 

Nepaisant visko, ryžto ir vidinės dvasinės stiprybės šioje, atrodytų, visai beviltiškoje kovoje jums užteks? 

– Tos stiprybės man tikrai užteks. Paprasčiausiai, dabar reikia kiek atidžiau atsirinkti žmones, su kuriais drauge galima kovoti. Pats matote, kas čia pas mus darosi. Jeigu net apie 115 tūkstančių žmonių anksčiau dirbo visokiais agentais, infiltruotais į kolektyvus bei organizacijas, tai, be abejo, ir šiais laikais jų yra pakankamai. Manau, tokių infiltruotų veikėjų ne vienas yra ir Garliavoje. Jie, kurstomi savanaudiškų ambicijų, bando pasinaudoti mūsų nelaime ir sukompromituoti „Drąsiaus kelio“ judėjimą. Paprasčiausiai, reikia mokėti laiku atsirinkti, kuo galima pasitikėti, o kuo jau ne, kad vėliau dar baisiau nebūtų. Turbūt skaudžiausia yra tai, kai tenka nusivilti žmonėmis, kuriuos dar vakar laikėme savais, vertais pasitikėjimo!.. 

„Laisvo laikraščio“ skaitytojų vardu belieka palinkėti gerbiamai teisėjai Neringai Venckienei bei jos artimiesiems, „Drąsiaus kelio“ judėjimo nariams, budrumo, įžvalgumo, geros sveikatos, teisingo pasirinkimo ir tvirto apsisprendimo Naujaisiais!..

Facebook komentarai
Back To Top