skip to Main Content
NE TOKIOMIS KATEGORIJOMIS TURI BŪTI MATUOJAMA TEISĖJŲ VEIKLA
Tą dieną, kai teismas paskelbė, kad atmetė mano sūnaus Karolio Venckaus prašymą pasimatyti su pussesere Deimante Kedyte, teismų internetiniame puslapyje buvo paskelbtas Gintaro Kryževičiaus, buvusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, šiuo metu – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko interviu.
G. Kryževičiaus interviu pavadintas „ Tikiu mūsų sėkmės istorija“.
Iš G. Kryževičiaus interviu: „… Man sėkmė – pasiekti tikslą, generuosiantį teismų sistemos dinamišką darbą ilgalaikėje perspektyvoje. Gal tai lemia būdo savybės, bet man labai nepatinka veiklų imitavimas. Tam tikrais laikotarpiais Teisėjų tarybos veikloje buvo galima pastebėti būtent tokias tendencijas. Vis dėlto, nors ir nebūdamas idealistas, tikiu mūsų sėkmės istorija.”
Apie kokią sėkmę kalba G. Kryževičius?
Sėkmė jam? Ašaros byloje dalyvaujančiajam?
Ne tokiomis kategorijomis turi būti matuojama teisėjų veikla.
Pagrindinis teismų veiklos principas yra teisingumo vykdymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 str.).
Byloje dalyvaujantiems asmenims, proceso dalyviams dalyvavimas teismuose susijęs su nukentėjimu, turtine ir neturtine žala, neteisingu apkaltinimu, skausmu, gėda … Bet niekada niekada žmogui procesas teisme nėra sėkmė.
Negali sėkmės kategorija būti matuojamas teismų ar Teisėjų tarybos darbas.
Ar sėkme galima laikyti teisėjų veiklą, kai imant kyšius, jie išvengia baudžiamosios atsakomybės arba pagauti su kyšiu – visada išvengia realios laisvės atėmimo bausmės? Ar įvykdžius korupcinius nusikaltimus, gauna lyg niekur nieko valstybinę pensiją?
Tikriausiai tai – tikra sėkmė?
O kaip vadinti tokią situaciją, kai teisėjas vienoje kolegijoje su savo meiluže nagrinėja bylas? Ir į tai nekreipia dėmesio nei Teisėjų taryba, nei STT, nei žiniasklaida…
Tikriausiai tai yra sėkmių sėkmė?
Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));