skip to Main Content

Neringa Venckienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus mintys iki Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanojimo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi

 

G.Kryževičius: N.Venckienė – visos valstybės bėda ir pūlinys  

(4037) Dainius Sinkevičius 2012 m. balandžio 2 d. 12:45

Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė – pūlinys ne tik teisinėje, bet ir politinėje sistemoje.

Taip mano Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius, pažymėjęs, kad N. Venckienės istorijos kontekste teismų sistema yra „suspardyta“.

Gintaras Kryževičius© DELFI / Tomas Vinickas „N. Venckienė nėra pūlinys tik teisinėje sistemoje, tai yra pūlinys ir politinėje sistemoje – tai visos mūsų valstybės bėda, kiek neatsakingai yra pasisakoma dėl visų situacijų. Ar apskritai įmanoma dėl įvairaus suinteresuotumo ir siekio būti populiariais žaisti pasisakymais“, – pirmadienį atsakydamas į DELFI skaitytojų klausimus pareiškė G. Kryževičius. Jis sakė esąs priverstas pripažinti, kad N. Venckienės istorijos kontekste teismų sistema yra „suspardyta“.

„Ir šį pavojų aš jau skelbiau prieš porą mėnesių, bet ir pati visuomenė, dalis žmonių, kurie niekada nebuvo teismų sistemos simpatikai, tai šiandien ir tarp tų asmenų jau matau mąstysenos pokyčių“, – sakė G. Kryževičius. „Manau, kad mes po visos šios Laimutės Stankūnaitės ir N. Venckienės istorijos baigties suvoksime, kokia klaida yra niekinti tai, kas valstybėje yra laikoma pagrindais ir kad pačios teismų sistemos vystymasis yra neišvengiamas, čia labai svarbus atsakingas ir visuomenės dalyvavimas kad ir tokiose bylose, kaip ši, kad visuomenė pasisakytų tokiose bylose per tarėjus, turinčius balsą ir veiksmingą atstovavimą“, – teigė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Pasak jo, Teisėjų taryba, matydama, jog N. Venckienė savo viešais pasisakymais ragina vykdyti savo teisingumą, kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją. „Kiek emociškai bebūtų sunku N. Venckienei, negali būti taip, kad teisėjas, valstybei prisiekęs visomis išgalėmis ginti konstitucines vertybes, savo pasisakymais prisidėtų prie tų vertybių griovimo arba jų neigimo“, – jis pažymėjo, kad teisėją iš pareigų gali atleisti tik šalies vadovas. Jis stebėjosi, kaip Seimo darbotvarkėje atsirado klausimas dėl mažametės mergaitės atidavimo L. Stankūnaitei. Tiesa, vėliau jis buvo išbrauktas iš Seimo darbotvarkės. „Tai buvo pirmas geras ženklas, rodantis, kad sveikas teisinis protas ima viršų, – sakė G. Kryževičius. – Aš labai norėčiau, kad politikai labai laikytųsi neutralumo. Politikų pasisakymai yra įtakoti jų politinės veiklos, ir kas bebūtų sakoma, teismai turės vykdyti sprendimą – pagal Konstituciją ir įstatymus“. G. Kryževičius taip pat sulaukė klausimo ir apie teismo procesą, kuriuo po mirties bus siekiama reabilituoti mažametės mergaitės tvirkinimu apkaltintą kaunietį Andrių Ūsą. „Dėl priimtų sprendimų teisti mirusį A. Ūsą ar D. Kedį, svarbiausias yra argumentas reputacijos atkūrimas arba pripažinimas, kad asmens veikose būta nusikalstamų veikų požymių, – sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. – Tačiau aš kaip teisininkas matau ir problemų šiame procese – kaip mus įvertins žmogaus teisių apsaugos požiūriu dėl šių procesinių sprendimų, tai lieka atviras klausimas“.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/archive/gkryzevicius-nvenckiene-visos-valstybes-beda-ir-pulinys.d?id=57624861&fbclid=IwAR34bUZ0xB6bY_s7ItFJgPs9ysvDsWZm8UXnF7EF4YVYYN7T4pyINDy4UDU

Facebook komentarai
Back To Top