skip to Main Content

 

Šiandien Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme buvo nagrinėjamas „Drąsos kelio“ lyderės Neringos Venckienės skundas dėl draudimo jai dalyvauti SEimo rinkimuose.

Vyriausioji rinkimų komisija atsisakė ją registruoti, remdamiesi Kontitucinio teismo pirmininko E.Kūrio išaiškinimu, kad neva apkaltos būdu iš politikos pašalintas žmogus daugiau niekada negali dalyvauti rinkimuose. Šito išaiškinimo valstybę jau 30 metų valdančiai sistemai mirtinai reikėjo, nes ji labai bijojo, kad prezidentas  R.Paksas gali grįžti į politiką rinkimų keliu.

Nors Konstitucijoje niekur nekalbama apie tai, kad po apkaltos Lietuvos pilietis nebegali dalyvauti rinkimuose, šio teismo pirmininkui E.Kūriui reikėjo išsišaukti Konstitucijos dvasią, kad išaiškinti priešingai, nei parašyta pagrindiniame šalies įstatyme.

Visa Lietuvos Respublika pastatyta žemyn galva jau daugiau nei 20 metų dėl tokių kūrių, kurie vardan karjeros padarys bet ką, netgi sugebės išsišaukti konstitucines dvasias.

Keista, kad niekas dar nesikreipė pas daktarus, kad tokiam dvasių aiškintojui būtų suteikta reikiama psichologinė pagalba, o dėl jo išaiškinimo sugriauta visa Lietuvos politinė sistema, ir rinkimuose negali dalyvauti šiai politinei sistemai nepriklausantys kandidatai, kaip Neringa Venckienė.

„Tas Konstitucinio teismo 2012 m. išaiškinimas yra visiška nesąmonė, nes jis ne tik prieštarauja Lietuvos Kosntitucijai, tačiau ir Europos žmogaus teisių teismo nutarimui dėl Pakso“, – teisme kalbėjo N.Venckienė.

Itin juokingai teisme atrodė VRK atstovas, kuris negalėjo atsakyti, kuris Konstitucijos straipsnis prieštarauja N.Venckienės dalyvavimui SEimo rinkimuose. „VRK veikė Konstitucinio teismo išaišškinimo šviesoje“, – kalbėjo šis žmogelis.

Nežinia, kaip teismui reikės suktis iš padėties, ar vėl išsišaukinėti dvasias, nes kolegijos pirmininkė pasakė, kad byla sudėtinga, tačiau sprendimas bus skelbiamas rytoj 14 val.

 

Psichiatrų dėmesiui – kas nori nustatyti, kas negerai su sveikata šio įspūdingo veikalo autoriui, gali ją paskaityti ir pasidalinti savo įžvalgomis

 

Konstitucijos dvasia

Egidijus Kūris

 

Santrauka

Straipsnis skirtas konstitucijos sampratai, kuri analizuojama remiantis normatyvinio ir deskriptyvinio metodų skirtumu, aptarti. Teigiama, jog „konstitucinį minumą“ sudaro konstituciškai išskiriami valdžių sandaros santykiai, tuo tarpu kiti, tegu ir visuotinai paplitę konstitucijų turinio elementai, įskaitant ir žmogaus teisių katalogą, išskiriami deskriptyviai. Tokia konstitucijos samprata, kai ir vienu, ir kitu metodu išskiriami konstitucijų požymiai įtraukiami į bendrąją konstitucijos sąvoką, atskleidžia konstituavimo ir konstitucionalizavimo skirtumo ignoravimą. Toks ignoravimas lemia tai, kad pastaraisiais dešimtmečiais išryškėjusi teisės konstitucionalizacijos tendencija suprantama kaip vienpusis procesas, reiškiantis vis didesnį konstitucijos skverbimąsi į ordinarinę teisę, tačiau nutylima, jog įvairių teisės šakų nuostatų eskalavimas iki konstitucinio lygmens reiškia, jog pati konstitucija yra teisės konstitucionalizacijos rezultatas. Ji yra pirmiausia fundamentalių principų kompleksas. Konstituciniai principai užtikrina abi konstitucijos „egzistencines sąlygas“ – jos stabilumą ir dinamiškumą. Konstitucinių principų plečiamasis aiškinimas leidžia įtvirtinti konstitucijos dvasios primatą prieš konstitucijos raidę, anaiptol nepaneigiant konstitucijos lingvistinio aiškinimo reikšmės.

Pilnas tekstas:

PDF

Facebook komentarai
Back To Top