skip to Main Content
… daugybė niekuo nekaltų ir prievartai nesipriešinusių žmonių buvo žiauriai sumušti, suluošinti ir išgabenti į policijos nuovadas, o mažametė mergaitė grubiai išplėšta iš jos artimųjų rankų ir visam laikui paslėpta nuo visuomenės.
Tuo metu sudaryta laikinoji Seimo komisija Garliavos įvykiams tirti skubėdama darė viena kitai prieštaraujančias išvadas, o teismai skelbė prieštaringus sprendimus baudžiamosiose ir administracinėse bylose dėl neva neteisėto civilių žmonių pasipriešinimo ginkluotiems specialiųjų pajėgų būriams privataus namo kieme. Tikroji šių sprendimų paskirtis buvo užglaistyti perteklinę valstybės prievartą prieš beginklius žmones ir pateisinti antikonstitucinius valdžios veiksmus, susidorojant su savo piliečiais. Dar daugiau, specialiųjų policijos pajėgų akcija Garliavoje savo esme buvo parodomoji ir ja siekta pabrėžti žmonėms sovietinio okupacinio režimo tęstinumą bei šio režimo įtvirtintus vergovės principais gristus valstybės ir piliečio santykius. Tokią išvadą patvirtina aplinkybė, kad dėl perteklinės tą dieną panaudotos specialiųjų policijos dalinių prievartos valstybės valdžia niekada visuomenės neatsiprašė. O iškilus visuomenės abejonėms dėl atimtos mažametės mergaitės likimo, valdžios atstovai netgi nesiteikė viešai patikinti, jog D. Kedytė vis dar gyva ir sveika.
Atsakyti į nuolat kartojamus visuomenės klausimus, koks gi likimas ištiko mažametę D. Kedytę, nenorėjo (o gal ir negalėjo) nei tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė, nei dabartinis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, abu tarsi patvirtindami, jog teismai ir Lietuvos teisėtvarkos institucijos šalyje veikia nepriklausomai nuo atstovaujamosios valdžios valios, nors ir selektyviai taikydamos tik sau priimtinus įstatymus.
Nacionalinis susivienijimas
Nuotraukoje gali būti: vienas ar daugiau žmonių ir lauko
Facebook komentarai
Back To Top
});}(jQuery));