skip to Main Content

Knygos „Kalės istorija“ autorė Laima Lavaste yra banali melagė – prieš kelis metus ji paskelbė interviu su vienu šaltiniu, kurį pristatė kaip teisėją, ir kuris neva sakė, kad teisėjų postai Lietuvoje parduodami už pinigus. Vėliau paaiškėjo, kad tą interviu L.Lavaste davė teisininkė Daiva Guobienė, o ne kažkoks išgalvotas teisėjas

 

Kristina Sulikienė

Neringa Venckienė 2009 10 05 buvo teisėjų seminare: tačiau kodėl „Kalės istorijoje“ įrodinėjama, jog ji susijusi su žudynėmis?

 Fantastinis šmeižtų romanas „Kalės istorija“ jau pasiekė finišo tiesiąją, ir neseniai atspausdino visus turėjusią sukrėsti knygos dalį „Kur buvo Neringa Venckienė per žudynes“.

Skaitytojas kvapą užgniaužęs laukė, jog paaiškės, kad kur nors senamiestyje, o gal pas Furmanavičių bute. Ar kieme. Už kampo piktoji Neringa pasislėpusi gal laukė. 

Deja.

Baisiausias „kaltinimas“, jog iš Garliavos pašto išsiuntė brolio laiškus, apie 8 valandą ryto. Tai neva įrodo, jog ji yra žudynių bendrininkė.

Nes pagal KGB mąstyseną, kovojimas teisinėmis priemonėmis – pareiškimais – yra „žudymas“.

Taigi, 8 ryto laiškais „nužudė“ ar pasikėsino nužudyti Ūsą, Furmanavičių, ir Stankūnaitę (taip reikia suprasti, nes žudynių dieną pats svarbiausias – laiškų išsiuntimo – epizodas), tada atvyko į teismą, iš kur su kolegomis išvyko į teisėjų seminarą.

Visi kolegos teisėjai paliudijo, jog Neringa Venckienė buvo teisme, ir vėliau vyko su jais į seminarą.

Kur čia intriga – proto nepraradęs skaitytojas nesuvokia.

Niekaip tik neaišku, kodėl jeigu taip aišku, kad žudė vienas Drąsius Kedys, už kampo per navigaciją patarinėjant aklam snaiperiui Ivanauskui – kodėl kaip sausio 13-osios byloje, visuomenei neatskleidžikama teisėjo J. Furmanavičiaus lavono ekspertizė, bei balistinė – trasologinė ekspertizė, nepristatoma rastojo ginklo (juk turėjo rasti – nes visą laiką rėkė, jog žudikas – Kedys?) analizė?

Juk pirmoje instancijoje „žudynių bylos bendrininkavimas“ išnagrinėtas.

2009 10 05 žudynėse nukentėjo ir baloje prigėręs Andrius Ūsas – kokiu būdu, teismas neišaiškino, gal kad turėjo baimę, ir vėliau neva ta baimė ir lėmė prigėrimą baloje. Ūso giminėms irgi priteista pinigų. Nors Ūsas mirė 2010 06 13 nelaimingo atsitikimo metu. Nutarimo nekelti baudžiamosios bylos Ūso tėvai ir žmona neskundė.

Bet kur pirminiai faktai: iš kokio ginklo, kokiu atstumu ir KADA nušautas teisėjas J. Furmanavičius – neatsakoma, ir nuo visuomenės slepiama.

Tuomet belieka kurti „Kalės istorijas“, ir pasakoti totalias fantazijas, pridedant kažkokius „nukentėjusiųjų“ „atsiminimus“, kaip jie neva išsigandę tą rytą.

Bet jeigu buvo tokie nekaltučiai, kaip baltas pavasario sniegas – ko gi bijoti?

Tačiau bijojo, net apsaugą turėjo. O jos atsisakęs Ūsas ir mirė, kaip teigė prokurorai Kokoškin ir Palaima – nelaimingo atsitikimo metu.

Sklando kažkokie gandai, jog neva prigėrimas baloje dabar jau kaip nusikaltimas traktuojamas. „Kalės istorijos“ ta dalis taip ir baigiama – jog dabar reikia išaiškinti Ūso žudiką (nors priminsiu Kokoškin su Palaima teigė, jog nusikaltimo sudėties nėra. Todėl ir aiškintis nėra ką. O jau jeigu aiškinsis, tai paskutinis bendravęs, tiksliau, važiavęs iš paskos, Šimašius bus. Vėl negerai. Ir įtarimai gali ant jo, Vilniaus mero kristi. )

Buvau Palaimos ir Kokoškino spaudos konferencijoje. Kaip kirviu nukirto, jog viskas ištirta, jog nėra jokios nusikalstamos veikos.

Jeigu jie abudu blogai dirbo, turėjo būti atleisti iš darbo.

Kaip ir labai blogai pedofilijos bylą ištyręs prokuroas Šileikis – juk jis parašė, kad nėra jokių abejonių, jog Ūsas kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu – tvirkinimu. Ir perdavė bylą į teismą.

Jam jokios bylos nėra. Tikėti prokuroru, kuris yra valstybės pareigūnas, pasirodo, vykdyti jo nurodymus būti apklausiamam, atvesti mažametę į apklausas – šiandien jau nusikaltimas.

Logikos šioje raizgalynėje nėra.

Yra tik sudžiūvusi rašytoja, rėkianti už visas sudžiūvusias ir nesudžiūvusias romanistes, bei tas, kurios „Lietuvoje paliko dukters kapą“.

P.S. Dar kvapą gniaužiančioje „Kalės istorijos“ dalyje rašoma, jog 2009 10 05 Aidas Venckus buvo Šventojoje, nes išvyko ten iš vakaro,  ryšium su Klaipėdoje turima byla. „Kalės istorijoje“ tai nurodoma kaip įrodymas, jog ir Venckus yra bendrininkas – nes matote, išvyko dirbti, vadinasi, viską žinojo apie būsimas žudynes. Šitoks rašymas yra vientisas kliedesys, ir kyla klausimas, ar tuos kliedesius eksplikuojantys romanistai bent suvokia, kaip kvailai jie atrodo?

 

Facebook komentarai
Back To Top