skip to Main Content

DU SKIRTINGI IR TUO PAČIU TURINTYS KAŽKĄ BENDRO ATVEJAI

I ATVEJIS
1997 m. Valdas Adamkus buvo susidūręs su kliūtimi, kai panoro siekti Respublikos Prezidento posto, nes pirminiu vertinimu neatitiko Konstitucijos 78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, numatančio, kad Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje. Aiškinantis ar Valdas Adamkus iki rinkimų trejus metus gyveno Šiauliuose, ginčo nagrinėjimas persikėlė į Vilniaus apygardos teismą, kuris priėmė būsimajam šalies vadovui palankų sprendimą, pažymėdamas, jog pastarasis buvo priregistruotas Šiauliuose, o tai laikytina pakankama aplinkybe, konstatuoti, jog iki Respublikos Prezidento rinkimų Valdas Adamkus Lietuvoje gyveno ne mažiau kaip trejus metus. Liaudyje, ši eilinė istorija buvo praminta – „Valdo Adamkaus šlepečių byla“.

II ATVEJIS
2020 m. Neringa Venckienė susidūrė su kliūtimi, kai panoro dalyvauti Seimo rinkimuose, kadangi Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimu, kuriuo pripažinta, kad Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostata „jeigu nuo sprendimo pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą įsigaliojimo dienos nepraėjo ketveri metai“ prieštarauja GALYBEI Konstitucijos straipsnių ir konstituciniam teisinės valstybės principui, neregistravo Neringos Venckienės kandidate į Seimo narius. Šiuo atveju, ginčo nagrinėjimui persikėlus į Vyriausiąjį administracinį teismą, teismas sustabdė bylos nagrinėjimą ir pirmą kartą Lietuvos teismų istorijoje nutarė kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) išaiškinimo ar Lietuva, neužtikrindama iš nacionalinės teisės ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencija) nuostatų kylančių tarptautinių įsipareigojimų suderinamumo, dėl ko asmeniui, pašalintam iš Seimo nario pareigų apkaltos proceso tvarka, 6 metus užkertamas kelias įgyvendinti „pasyviąją“ rinkimų teisę, peržengia Konvencijos suteikiamą nuožiūros laisvę.
Sunku tikėtis greito EŽTT išaiškinimo, todėl tikėtina, jog Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas sustabdyti bylos nagrinėjimą, tuo pačiu tampa ir paslėptu sprendimu neleisti Neringai Venckienei būti renkamai 2020 m. į Seimą.
Tačiau, vertinant visumą, negalima praleisti pro akis ir to, kad Konstitucinis Teismas ne kartą savo teisės aktuose yra konstatavęs, jog neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai yra TEISINIS AIŠKUMAS ir TEISINIS TIKRUMAS, todėl nekviečiu Konstitucijoje surasti bent vieną normą, kurioje būtų įtvirtinta AIŠKI (NENUGINČIJAMA) nuostata, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą (jau nekalbant apie tai, kad to negalima būtų daryti tam tikrą laiko tarpą), nes to nepavykus padaryti, gali tekti suabejoti ar Konstitucinio Teismo nutarimai, kurių pagrindu užkertamas kelias Neringai Venckienei dalyvauti Seimo rinkimuose, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Tuo tarpu Vyriausiojo administracinio teismo sustabdytą bylą siūlau pavadinti – „Neringos susirėmimo su sunkiai nuspėjamomis konstitucinėmis dvasiomis byla“.

IŠVADA
Abu aukščiau aptarti atvejai iš pirmo žvilgsnio labai skirtingi, bet tuo pačiu turintys kažką stipriai vienijančio, paremto dideliu „dvasingumu“.

Facebook komentarai
Back To Top