skip to Main Content

COVID-19 pasekmių mažinimo fondas dėkoja visiems aukotojams

Trečiadienis, birželio 17 d. (Vilnius). Finansų ministro Viliaus Šapokos įsteigtas COVID-19 pasekmių mažinimo fondas, kurio tarybai vadovavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, stabdo aktyvią veiklą.

Nuo kovo 19 d., kai finansų ir sveikatos apsaugos ministrai pasirašė įsakymą dėl sąskaitos koronaviruso padariniams mažinti, joje buvo surinkta beveik 822 tūkst. eurų. Iš jų panaudota bei pasirašyta sutarčių už apie 790 tūkst. eurų. Dar apie 31 tūkst. eurų yra rezervuoti, atsižvelgiant į jau suplanuotas išlaidas.

Kaip žinia, minėtas Dalios Grybauskaitės vadovaujamas fondas net nebuvo registruotas Registrų centre ir visą laiką veikė neteisėtai. Apie tai buvo kalbėta birželio 17 d.  Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijoje Seime „Nesusikalbėjimas su prokuratūra  vyksta ir teismuose“. Dalyvavo buvęs LR Seimo narys Audrius Nakas. 

Spaudos konferencijoje dalyvauti buvo kviečiami ir finansų ministras Vilius Šapoka, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga arba jų įgalioti atstovai, nes šių dviejų ministerijų bendru 2020-03-19 įsakymu sąskaita banke paskelbta esanti „COVID-19 pasekmių mažinimo fondu“.

2020 m. balandžio 15  d. signataras Zigmas Vaišvila ir buvęs Seimo narys Audrius Nakas kreipėsi į FNTT dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl veiklos neįregistruoto „COVID-19 pasekmių mažinimo fondo“ vardu. FNTT tyrėjas Tomas Naruševičius atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą paaiškinęs pareiškėjams, kad šis fondas – tai sąskaita banke. 

Šį FNTT tyrėjo nusikalbėjimą pridengė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Austėja Abromaitienė, paaiškinusi, kad fondas įsteigtas teisėtai, nes Vyriausybė ekstremalioje situacijoje nutarė, kad reikia jį įsteigti, o finansų ir sveikatos apsaugos ministrai esą taip ir padarė. Tačiau Lietuvso įstatymai aiškiai ir vienareikšmiškai nustato, kad fondas, kaip ir kiekvienas juridinis asmuo, veikti gali tik jį įregistravus Juridinių asmenų registre.

Skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui nurodyta, kad Z. Vaišvila ir A. Nakas kreipėsi ne dėl fondo įsteigimo teisėtumo – jis išvis neįsteigtas. Kreiptasi dėl to, kad ši neteisėta veikla vykdoma neįsteigto fondo vardu, t.y. atvirai nusikalstamai. 

  1. Vaišvila ir A. Nakas tikėjosi, kad teismas turi profesinę savigarbą ir pasisakys bent dėl to, dėl ko kreiptasi. Bet teisėja Auksė Balkaitienė, nagrinėjusi jų skundą, taip pat „nepastebėjo“, kad kreiptasi dėl nusikalstamos veiklos neįregistruoto fondo vardu – teismo nutartis skirta išvedžiojimams, kad fondas įsteigtas teisėtai. 

Kol kas Z. Vaišvila ir A. Nakas dar atsimena, dėl ko jie kreipėsi į teisėsaugą – dėl veiklos neįregistruoto fondo vardu. Todėl jų skundas Vilniaus apygardos teismui yra išskirtinio trumpumo – nėra ką skųsti , nes teisėja A. Balkaitienė pasisakė dėl to, ko nebuvo skunde. Prokurorės A. Abromaitienės ir teisėjos A. Balkaitienės išvedžiojimai, kad fondas įregistruotas – jau atgrąsūs. Tikrai nesitikėta, kad net teismo vardu bus pasakyta, jog fondas įregistruotas, jei jis neįregistruotas. Tai patvirtina ne tik Juridinių asmenų registro duomenys, bet ir FNTT tyrėjas T. Naruševičius. Nors ir sunku diskutuoti ir apie jo teisinį išsilavinimą, nes fondu, t.y. juridiniu asmeniu, jis pavadino nežinia kieno sąskaitą banke.

Absurdo spektaklis tęsiamas, savo žodį valstybės vardu tars Vilniaus apygardos teismas.

Kadangi šis  absurdo spektaklis visiškai diskredituoja teisėsaugą, todėl Z. Vaišvila ir A. Nakas pasiūlė šiai gelbėjimosi ratą – kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami kreiptis į teismą civiline tvarka, nes Civilinio kodekso 2.114 str. 5 dalis įpareigoja prokuratūrą kreiptis į teismą, ginant viešą interesą dėl neteisėtos veiklos neįsteigto juridinio asmens vardu, net be pareiškėjų kreipimosi.

 

 

Prezidentė Dalė Grybauskaitė dėkoja visiems, kurie atsiliepė į kvietimą aukoti fondui ir kurie kasdien jo sąskaitą papildydavo įvairaus dydžio sumomis. Tarp aukotojų buvo ir Lietuvos gyventojai, ir tautiečiai iš užsienio – Tautos fondas. 133 šalies verslo įmonės skyrė kovai su koronavirusu beveik 533 tūkst. eurų. LRT muzikinio projekto „Dainuokim kartu“ žiūrovai, kiekvieną šeštadienį balsuodami už pamėgtus atlikėjus, savo skambučiais į COVID-19 fondui surinko beveik 49 tūkst. eurų.

Fondo veiklos pradžioje daugiausia pirkinių buvo skirti apsaugoti medikams – toms priemonėms, kurių labiausiai trūko. Buvo perkamas dezinfekcinis skystis, vinilinės pirštinės, respiratoriai, daugkartinio naudojimo apsauginių  kostiumų dezinfekcijai. Apsauginių skydų nupirkta ir nevyriausybinėms organizacijoms, įsitraukusioms į kovą su pandemija.

Už fondui paaukotas lėšas nupirkta įvairių gydymui skirtų priemonių, kurios pasiekė Lietuvos ligonines. Tai – plaučių ventiliavimo aparatai, plaučių ultragarsinės diagnostikos įranga ir mobilus ilgalaikės ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos sistemos valdymo įrenginys (EKMO), mobilūs plaučių echoskopai, gyvybinių funkcijų stebėjimo monitoriai, automatinės infuzinės švirkštinės pompos, C-MAC Pocket video laringoskopų komplektai, reanimacijai skirtos elektrinės funkcinės lovos, dinaminiai čiužiniai pragulų profilaktikai.

Visą informaciją apie lėšų panaudojimą galima rasti https://covid19fondas.lt/wp-content/uploads/2020/06/200611-Fondo-lesu-panaudojimas.pdf

Visas Finansų ministerijos sutartis, sudarytas raštiškai (su vertėmis, tiekėjais ir t.t.) galima rasti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ( http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_vptpublic&task=sutartys&Itemid=109&filter_show=1&filter_limit=10&vpt_unite=Finans%C5%B3+ministerija&limitstart=0 ).

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: GODA BACENSKIENĖ, LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO KANCELIARIJA
Back To Top