skip to Main Content

Nenori būti plakamas – prisiplak. 

Zenovas Volkovas

Z.Volkovo nuotraukoje iš kairės į dešinę; A.Rudys, besislapstantis D.Varkalis, Z.Šličytė.

 

2016 m. birželio 29 d.gavau  žinutę: „Birželio 30 d. (ketvirtadienį) kviečiame į diskusiją „Kaip išgyventi Tautai“ su Tautininkų sąjungos pirmininku Audriumi Rudžiu, susitikimas vyks svečių namuose „Aismarės“ Tilžės g. 9, Klaipėda, konferencijų salėje nuo 17 iki 20 val. su kavos pertraukėle. M.Šileika.“

      Kadangi manau esantis padoriai išauklėtas, visur stengiuosi nemeluoti ir nevėluoti, atėjau anksčiau nurodyto laiko, visi jau buvo susirinkę ir diskutavo savo rūpimais klausimais. Kaip ir buvo planuota, perėjo prie minėtos diskusijos. Diskusijos metu retkarčiais sklido telefono skambučio garsas. Pirmininkas A.Rudys pasisakymo metu informavo, kad nekreiptumėm dėmesio, nes tai skamba jo telefonas. Kad reikia perjungti į begarsę, niekas neišdrįso pasakyti, nes ir patys dalyviai ne visi buvo išsijungę. Suskambus labai svarbus visuomenės veikėjo Dionizo Varkalio telefonui, pastarasis išėjo iš salės. Kadangi Varkalis sėdėjo priekyje manęs,  grįžęs atsisukęs pasakė, kad ruoščiausi 20 000, nes medžiaga jau paruošta teismui. Kaip supratau, tiek man bus priteista teismo. Deja aiškiariagis nepasakė už ką. Todėl kilo mintis pasidalinti savo nuojautomis, kurias galimai esu kažkur jau išsakęs, nuo ko Dionizui Varkaliui nepagydomai yra suplyšusi aureolė. Pradėsiu I.Simonaitytės romano pavadinimu, „O buvo taip“:

        Atgimimo laikotarpiu dirbant Klaipėdos m. vykdomojo komiteto, gamybinės butų ūkio valdybos Nr. 1, (toliau GBŪV) juriskonsulu, įkūriau Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. Jos nariais užsirašė: Alminauskienė O., Anužis E., Baniukaitienė Z., Jucevičiūtė D., Markulevičius B., Mažeikienė I., Keruckaitė E., Petraitienė B., Skėrys A., Šilerienė J., Vaišvilienė D., Volkovas Z. Paskutinysis buvo išrinktas grupės įgaliotiniu. GBŪV koridoriuje įrengiau skelbimų lentą su pavadinimu SĄJŪDIS.  Ten pradėjau rašyti apie GBŪV negeroves pvz.: vykdomojo komiteto butų ūkio valdybos vairuotojas pas mus dirba 0,5 etato, nors faktiškai iš vis nieko nedirbo ir niekas jo nebuvo matęs, slėptuvių bunkerių apsaugos viršininko pareigas ėjo vadinamas „Čiornyj palkovnik“. Kas nepamena priminsiu, kad tuo laikmečiu darbuotojams buvo dalijami talonai deficitinėms prekėms isigyti. Valdybos nariui atsiimant talonus iš Vietinės pramonės ir komunalinių-buitinių įmonių darbininkų profsąjungos miesto komiteto, iškart buvo nurodoma, kam konkrečiai turi atitekti vienas ar kitas talonas. Taip 1989 m. ne į tas rankas pateko: siuvimo mašina, virtuvės baldų komplektas „Žemaitija“, sekcija, moteriška avalynė. 

        Kartą ryte atėjęs į darbą, radau vietoje užrašo „SĄJŪDIS“ – „JUDIS“. GBŪV viršininko  A.Vaičiulio nurodymu, jo klapčiukai pastoviai pradėjo mane atvirai kompromituoti. Kaip pvz. paskelbia susirinkimą teisiniais klausimai , pranešėjas aš. Po pranešimo prasideda „kadravikės“ I.Zelmikaitytės provokuojantys klausimai. Deja į visus gauna atsakymus ir susilaukia kontrargumentų, kaip ji galinti dirbti savo pareigose jeigu uždavinėja tokius klausimus, kuriuos privalu jai žinoti kaip „tėve mūsu“.  Gavusi „antausį“ atstojo. Toliau pajutęs, kad mano reikalai klostosi ne mano naudai, sąjūdžio iniciativinės gupės nariai bijo aktyviai dalyvauti veikloje, kreipiausi į miesto Sąjūdžio tarybos narį D.Varkalį. Pastarąjį atsivedžiau į GBŪV patalpas ir pasikalbėję mano kabinete,  pasiūliau kartu užeiti pas viršininką A.Vaičiulį. Deja D.Varkalis buvo kategoriškas ir pas viršininką nuėjo vienas. Sekančią dieną A.Vaičiulio iniciatyva, buvo įkurta nauja komunistų Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Iš mano grupės,  kurie buvo tik užsirašę, bet nedalyvavo steigiamąjame susirinkime, perėjo į komunistų grupę Vaišvilienė D. ir Petraitienė B. Be jų nedalyvavo veikloje ir susirinkime Anužis E. Ir Skėrys A. Kadangi naujoji grupė nebepripažino mūsų, 1989 m. lapkričio 22 d. sukviečiau naują susirinkimą į kurį pakviečiau LPS  narį,  Klaipėdos m. tarybos narį Eugenijų Gentvilą. Paskelbiau spaudoje. Taip mūsų grupė išsilaikė. Slaptas D.Varkalio ir kolaboracionisto A.Vaičiulio sąmokslas buvo sužlugdytas. Kodėl A.Vaičiulį vadinu kolaboracionistu? Todėl, kad 1990 m. pavasarį iššifravau SSSR KGB slaptųjų tarnybų padalinį, kuris slėpėsi po pavadinimu „Pabaltijo žemės darbų tyrinėjimo valdyba“ ir priklausė „Zonalnoje opytno – issledovatelskoe biuro objedinienii „Osobo stroj SSSR“. Apie tai 1990 metų gegužės 23 d. „Mažojoje Lietuvoje“ Nr.20  „Ragų ir kanopų kontora Klaipėdoje“ parašė bendramintis „Mažosios Lietuvos“ žurnalistas Alvydas Ziabkus.  

       2014 10 4 d. dienraštyje „Klaipėda“ galite paskaityti Astos Dykovienės straipsnį „KGB letena slėgė visus“ . 

       Kadangi lietuvio A.Vaičiulio vaikai lankė rusų mokyklą, į jo tolimesnius ižpuolius prisiėjo panaudoti kitą strategiją.  Per spaudą informavau visuomenę, kad jis yra prisidėjęs prie Lietuvos nutautinimo. Atsidūrus teisme (bylą nagrinėjo pati teismo pirmininkė Stefa N.), bylą pralošiau. Laikraščio „Lietuvos darbininkas“ redaktorius J.Sinkevičius gavo A.Vaičiulio atsiprašyti ir paneigti faktą, kad A.Vaičiulis yra prisidėjęs prie nutautinimo. Teisme, taip pat buvo bandoma nagrinėti mano kilmę, deja aš iš karto prisipažinau, kad esu rusas, bet du vaikus leidžiu į lietuvių mokyklą, o A.Vaičiulis atvirkščiai. Net posėdyje dalivavusi jų užsakyta akredituota žurnalistė J.Bačiliūnaitė, apie tai nedrįso rašyti.

      Kova tęsėsi. Atvyko pas mane Neringos Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Kurie bandė mane auklėti, oficialiai įrašinėjo mūsų pokalbius. Deja pamatę, kad aš nieko neslepiu ir mano įrašytas pokalbis A.Vaičiuliui tik pakenks, susirinkę savo „manatkes“ išsinėždino. 

       Man įrodžius per spaudą, kad GBŪV yra miesto Butų ūkio dubliuojanti valdyba, buvo panaikinta. A.Vaičiulis patapo Neringos meru, aš ilgai ir nuobodžiai ieškančiu dabo. Nepasitvirtinus jo sugebėjimais buvo pakeistas.  Atsivertus „Neringos merai“ internetinį puslapį, A.Vaičiulio tarp Neringos merų  sąrašuose neradau. Todėl bijau klysti, kada A.Vaičiulis buvo Klaipėdos m. valstybinio banko valdytoju. Prieš Neringą ar po.

       Nors ir nekuklu, bet noriu pasigirti, kad būdamas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įgaliotiniu į Klaipėdos miesto tarybą deputatu iškėliau buvusį GBŪV butų ūkio tarnybos, A.Vaičiulio užguitą inžinierių Audrių Paužą. Tuo metu su šeima gyvenusiu bendrabutyje. Kandidatą užregistravau. Pradėjau agitacinį darbą. Miesto sąjūdistai be galo norėjo, kad vietoje jo iškelčiau kandidatu  A.Vaičiulį. Viena A.Vaičiulio pavaldinė, man pasiūlė netgi Klaipėdos m . senamiestyje Taikos pr. Nr. 3, pirmame aukšte, 1 kambario butą. Pakišos atsisakiau. Klaipėdos m. tarybos nariu tapo mano iškeltas kandidatas Audrius Pauža.

       Tuometinis mano iškeltas kandidatas ir klaipėdiečių išrinktas į Klaipėdos miesto tarybos narius Audrius Pauža pažangiai eilę metų vadovauja Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai KLASCO.  O A. Vaičiulis sėdi kaltinamųjų suole, kur kaltinime teigiama, kad nusikaltimai vykdyti penkerius metus. Klaipėdos apygardos teismas jau praėjusiais metais ėmėsi nagrinėti didžiulės apimties baudžiamąją bylą. Kurioje narpliojma per 20 mln eur. žalos bendrovei „Klaipėdos nafta“ padarymo raizgalyne. Išvengta sumokėti per 2 mln.eurų pelno mokesčio. Manu, kad A. Vaičiuliui padėti nebegalės ir buvęs bendrapartietis Seimo nacionalinio ir saugumo ginybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. Na nebent dar vienas išsigelbėjimas būtų Dionizas Varkalis, per tarkim „Henriką“, Z.Šličytę t. ir t. ir pan. Deja manau šio „mitriuko“ (dėl jo lakstančių akių) galios jau baigėsi.

      Dėl savo pasirinkto kelio esu etatinis bedarbis. Antstolis Aleksandras Selezniovas nuvertinęs  senelių įkeistą žemę, atidavė kreditorei, nors skola buvo gražinta, likę kokie tai procentai, kuriuos kas mėnesį per banką mokėjau. Antstolis nenukreipė nei vieno patvarkymo į mano sąskaitą, pinigų buvo, bet už darbą (žemės atėmimą ir perdavimą kreditorei)  pasiėmė iš manęs 7000Lt. Kad grąžinti skolą, pardavėm draugės butą. Dabar likome ir be buto ir be žemės. Kreditorė Ona Bruenker ir su žeme ir su pinigais, bei visais procentais, kurie sudaro ne vieną dešimtį tūkstančių litų. Teismuose  vsio zakonno. Dabar dar visuomenininkas Dionizas Varkalis grasina 20 000, tik nepasakė ko.  Galimai nori paremti Vaičiulį. Šiaip manyčiau savo džiuvėsėliais A.Vaičiulį galėčiau paremti ir aš, jeigu per tokius visuomenininkus Varkalius neprisireiks pačiam. 

        Taip pat norėčiau drg. Dionizą Varkalį informuoti, kad Lietuvoje savo veiklą jau pradėjo Tarptautinis Prigimtinės Teisės Tribunolas, kurio veikloje  dalyvauju ir aš. Ten jokių šakalų, „Henrikų“ tikrai nebus. Pats Dionizai esi prabudę lyg iš  letargo miego, net nesuvoki, kad jau senai gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, be to tariamoje teisinėje valstybėje. Pagyvensim pamatysim, kaip  pačiam seksis įgyvendinti savo svajones,  nubausti mane 20 000.

 

Facebook komentarai
Back To Top