skip to Main Content

PRAGARMĖ

Gal Redaktorius nespausdins šito impulsyvaus tarsi kratinio, bet vis tiek negaliu kuo skubiau neparašyti, ką aš manau!…

Iš žmonių sužinojęs, kad internete paskelbtas vaizdo įrašas apie šiurpų Deimantės pagrobimą (paskelbė įrašą internete K. Venckus), keletą dienų nedrįsau praverti interneto, kad savo akimis nepamatyčiau beširdiško, baisaus žmonių (nežmonių) elgesio su vaikeliu, mergaite, nors žmona keletą kartų sakė, kad jeigu noriu, atsuksianti (man, nelabai prisitaikiusiam prie technologijų).

Vakar pavakare ji vėl pasiūlė pažiūrėti įrašo (nes, kaip ji pasakė, įrašas gali būti pašalintas iš interneto).

Dar keliolika minučių nesiryžau praverti pragaro durų, bet galiausiai (juk išties mergaitės, solidarumo, kovos dėl tiesos, su niekšybe labui) ryžausi…

…Šiurpesnių dalykų neaprašyta didžiausiose tragedijose, Senajame Testamente… Kokia duobė, koks košmaras, koks išsigimimas, koks nukritimas nežinia kokian pragaran, – kad su vaiku šitaip, mes visi, antstolė, vaikų teisių moterys (kokių gi vaikų teisių?), policininkai, – ir motina, argi tai motina? Argi protaujanti motina gali su savo vaiku taip, argi protaujantys žmonės gali šitaip? Ar tai gali būti sveiki žmonės?

Bet juk 30 metų tie galią turį žmonės, kurių valia organizuotas vaiko atėmimas iš globėjos ir pagrobimas, mus valdo, mūsų valdžia! Bet koks tai valdymas? Kur suvaryta Lietuva, kas su ja padaryta per 30 metų. Tik vogta, grobta, terorizuotas žmogus, – ir meluota, meluota – per užgrobtą ir nupirktą melo sklaidą. Visi persekioti, kas tik bandė netylėti, priešintis žodžiu, raštu, per įstaigas, teismus. Tad begalinė tautos dalis išvaryta iš savo Tėvynės, iš savo namų. O svajojome vadintis Šiaurės Atėnais. Per tą valdžių išsigimimą tauta ir valstybė atsidūrusi ten, nuo kur negrįžtamai nugarmama, jei tik nesusitelkia žmonių, tautos dvasinės potencijos.

Ir tas valdžios tinimas, visiškas nenoras, negebėjimas ką nors suvokti, perprasti, kaip nors susigaudyti, atvira širdžia pažiūrėti į žmogų – nesibaigia. Nematyti tam galo. Bet koks viešumoje pasirodęs galvojimas, noras pažiūrėti į tai, kas yra, kas vyksta, kritiškai, analitiškai, – užslopinamas.

Tinimas begalinis, nesibaigiantis. Kokia dalis kur nupumpuojama biudžeto, kontrabanda visuotinė, šešėlinis verslas išplitęs, nieko nedaroma, kad visa tai būtų suvaldyta, nes tai struktūros, valdžios globoja, planuoja, juodžiausi, apiplėšiantys mus visus dalykai eina per daugelį esą pertvarkomų sektorių. Kokio cinizmo, įžūlaus melo reikia, kad gvieštumeisi vėl grobti miesto centre ištisus ministerijų pastatų kompleksus, sklypus, kokia migla pučiama dėl vadinamojo nacionalinio stadiono, gviešiantis teritorijos, sklypo, kiek išvogta į „jį kištų“, neva į jo statybą kištų pinigų. Dabar dar esą reikia atseikėti vėl jo išardymui, betono ir armatūros išdraskymui (o kodėl reikėtų nugriauti, nė nepaaiškinama)… Ir niekam iš valdžių nerūpi, kodėl į tą vadinamąją statybą „sukišti“, išvogti šimtai milijonų; atsakingų už tai nematyti, atsakomybė išgaruoja kaip kamparas; dabar iš nacionalinio, kaip girdėti, bepasilienkąs stadionėlis N. Vilniuje. Ir tiems valdžių veikėjams visai ne gėda – visą tą miglą pūsti tautiečiams. Esą išvaikytai tautai jau nė nereikia didesnio, normalesnio, normalioj vietoj stadiono, – kad būtų pavogtas sklypas, kad vėl būtų „išplauti“ pinigai, kad žmonės negalėtų masiškai vos ne miesto vidury rinktis, burtis į manifestacijas … Pastarasis dalykas, neduokDie!…

Nei valdžios, nei valdininkija neveikia, negalvoja, nieko neanalizuoja – tik tai, kaip pasižerti į kišenes pinigų, kaip be atvangos grobti, valdininkija užsidarius, visos valdininkų vietos užimtos bent kiek racionalesnės valdymo reformos nevyksta, valdininkijos nemąžta; nenorintys prisitaikyti, pritapti prie sistemos, padėti aukštai viršininkijai vogti žmonės išvaromi, „suėdami“ – per užkraunamą alogišką krūvį, patyčias, per žmogaus moralės ir dvasios niokojimą.

Konkursai, viešieji pirkimai – blefas, – tik tam, kad nebūtų atsakomybės, kad būtų, „išplaunami“ pinigai, kad visur būtų sukaišiojami savi, ponų vaikai, kuriems tuoj pat padaromi, priauginami iki nesąmonės, iki tiesmuko biudžeto švarinimo atlyginimai… Visokio plauko augintiniai užvaldę ir užvaldo valstybės postus – be suvokimo, kvalifikacijos, kompetencijos. Dominuoja valdymo veiklos simuliacija, imitacija ir tautos piliečio, „interesanto“ paniekinimas. O valdininkai, valdžios, struktūros – jų atstovai vieni kitus dengia, traukia iš sveiko proto ir moralės požiūriu neįmanomiausių situacijų.

Prošvaisčių čia niekur nematyti.

Belieka dabar atsisakyti savosios lietuvių kalbos su jos rašyba.

Rinkimams vėl sukaupiami išvogti pinigai, vėl už pavogtus pinigus užsukama melo propaganda, užimami visi kanalai, vyksta absoliutus tautiečių kvailinimas.

… Kiek motina turi būti prisidirbusi, kad šitaip darytų su savo vaiku, kad jį nusmerktų negyvenimui, gyvenimo atėmimui; bet vien dėl motinos gelbėjimosi tai būtų neįmanoma; šita kraštutinio sadizmo bakchanalija nuplėšia visą pedofilijos jėgų ir išsigimimo priedangą…

Kaip turi būti demoralizuota ir pakrikusi dvasiškai visuomenė, kurią visiškai užvaldo pedofilai ir pedofilija? Ar gali būti labiau sunaikinta žmonių sąmonė, labiau sunykusi žmogaus siela?

… Šnekama, kad pedofilija darsyk bus pateisinama, kad ir vėl „gims“ „reikalingi“ sprendimai, sudėti „reikalingi“ parašai…

Argi sistema tokia patvari, tokia „nežinia iš kur“ siųsta, kad galėtų mums visiems primesti tokį sumenkėjimą, tokią kraštutinę sąmonės, dvasios (ir socialinę) vergystę?…

… Tų, kurie grobė, naikino mergaitę, jos gyvenimą, kurie tai organizavo ir tam dirigavo, kurie tai vykdė, – aš negaliu laikyti priklausančiais žmonių giminei, kad jiems irgi priklauso žmogaus vardas, kad jiems priklauso sėdėti pozicijose, kuriose jie įsitvirtinę… Negalima jų klausti, ar neperveria jiems širdies ir sielos gelmių begalinei kančiai nusmerkto vaiko bejėgiškas klyksmas – klyksmas, kupinas nesuvokimo, kodėl žmonėse vykdomas toks nežmoniškumas, ir kartu beribės vilties, kad vis dėlto egzistuoja ir žmoniškumas, kad turi to žmoniškumas neleisti… Neklausiu, nes – tik pragarmė ir tamsa… tai siaubingiausias nusikaltimas… Ir tam drįstama savintis valstybės vardą, ja prisidengiama!…

To neklausiu ir tų, kurie aukštose pozicijose valdžioje, kurie tylėjo ir tyli ir nieko nedarė ir nedaro, kad tokie košmarai vaikui nebūtų daromi… kad jie nesitęstų…

 

Juozas Šeškevičius

2020-06-08

Facebook komentarai
Back To Top