skip to Main Content

Aurimas Drižius

Penktą dieną guliu lovoje su covid-19 diagnoze. Virusą į namus parnešė vaikai – iš pradžių susirgo sūnus, paskui ir visi kiti, aš paskutinis turiu praeiti šią Golgotą.

Nieko panašau gyvenime dar nesu patyręs – pirmas tris dienas kūno temperatūra buvo 39 laipsniai – tiesog „rovė stogą“ nuo galvos ir kūno skausmo. Smilkinius spaudžia lyg su replėmis, o atsikėlęs iš lovos vos gali nusvirduliuoti iki tuliko ir melstis, kad užteks jėgų grįžti į lovą.

Jėgų nebėra jokių, net sunku pasikelti iš lovos, miegoti taip pat negali, nors miršti iš nuovargio – tiesiog nepavyksta užmigti.

Su širdgėla prisimenu lietuvišką gripą – pakėlęs kūno emperatūrą iki 39 laipsnių, išprakaituoji, ir kitą rytą atsikeli jau sveikas.

Šita zaraza visas kitas reikalas. kažkur perskačiau, kad reikia leisti kūnui pačiam tvarkytis su šiuo virusu – negerti vaistų nuo temperatūros kuo ilgiau. šeštadienį taip ir padariau – ištvėriau net tris valandas su 39 laipsnių temperatūra, nors atrodė, kad galva pliš. Tada įkaliau tabletę ir nuėjau miegoti.

Kitą rytą atsikėliau be temperatūros, ir galvojau, kad jau tą zarazą sudeginau, tačiau vakare temperatūra vėl sugrįžo.

Tai nieko panašaus į lietuvišką gripą, ir tikėjausi, kad mano kūnas sugebės tą zarazą lengviau suvirškinti. Mat kasdien sportoju gryname ore – važinėju dviračiu bent 40 minučių, kol neprisnigo. Vėliau liks slidžių sportas.

Koks moralas. Kai savo kailiu pajunti, kokia galinga yra ši bacila, supranti, kodėl ji mirtinai pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms ir ligoniams, ir dabar esu tikras, kad skiepai tokiems žmonėms vienintelis išsigelbėjimas. Ar skiepyčiausi dabar, jau pajutęs, kokia šio viruso jėga. Iki šiol nesu tikras. Bet kuriuo atveju, visi mes sirgome ir iki šiol sergame sunkiai – greičiausiai, per tris dienas, virusą įveikė 17-os dukra.

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));