skip to Main Content

Neištirta pedofilijos byla toliau ryja aukas

 

Aurimas Drižius

 

Kauno apygardos prokuratūra perdavė kaltinamuosius aktus bent dešimčiai žmonių, kurie aktyviausiai padėjo Neringai Venckienei ginti jos nužudyto brolio Drąsiaus Kedžio dukrą Deimantę. Jie kaltinami įvairiausiais nereikšmingais dalykais, kaip neteisėtas informacijos rinkimas ar pan., tačiau prokurorai rašo, kad šie žmonės veikė „organizuotoje“ grupėje“, ir tai yra sunkinanti aplinkybė. 

 

Pedofilijos byloje iki šio nėra išaiškintos keturios žmogžudystės – kas nužudė Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių, Drąsių Kedį, Andrių Ūsą ir Violetą Naruševičienę, žino tik šių žudynių organizatoriai ir jiems priedangą suteikusi Generalinė prokuratūra.

 

Manoma, kad D.Kedys buvo pagrobtas ir nuginkluotas prieš pat J.Furmanavičiaus nužudymą – jo pagrobimą gatvėje matė viena liudininkė. Vėliau J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė buvo nužudyti kaip per daug žinantys liudininkai, o D.Kedys buvo laikomas ir kankinamas nežinojome vietoje, bandant iš jo išgauti turimą informaciją apie nusikaltėlius. Galiausiai ir D.Kedys buvo nužudytas ir numestas Kauno marių pakrantėje. Nors jos visas kūnas buvo sužalotas, kojos ir rankos sulaužytos, tačiau prokuratūra „nustatė“, kad D.Kedys mira sava mirtimi, „užspringęs skrandžio tūriniu“. Kad nuraminti visuomenę, D.Grybauskaitė su tuometiniu gen. prokuroru A.Valantinu nutarė perduoti teismui įtariamojo pedofilija Andriaus Ūso bylą, pateikus jam kaltinimus tik dėl  lytinio priekabiavimo.

 

Tačiau nors jau tada prokurorai nutarė išimti iš pedofilijos bylos visus surinktus įrodymus ir ją teismui pateikti tuščią, vienintelis likęs įtariamasis A.Ūsas, matyt, taip pat neišlaikė, ir bijantis, kad jis gali ką nors išduoti, buvo nužudytas – jo mirtį prokuratūra ištyrusi taip pat nustatė, kad jis mirė per nelaimingą atsitikimą – prigėrė baloje, nukritęs nuo keturračio motociklo.

 

Žinoma, kad prokuratūra mums jau daugelį metų seka pasakas, ir tai tik įrodo, kad ji žino, kas yra tikrieji žudikai. 

 

Tai, kad prokuratūros vadovai žinojo ir slėpė tikruosius žudikus, liudija ir toks faktas – pedofilijos bylą tyręs prokuroras Nerijus Bieliauskas vienu metu buvo supanikavęs, ir pasakęs, kad „jeigu man kas atsitiks, aš netylėsiu“, ir parašė atsistatydinimo pareiškimą. Vėliau N.Bieliausko surinkti įrodymai apie Andriaus Ūso atliktą mergaitės tvirkinimą net nebuvo pateikti teismui. Pvz., N.Bieliauskas buvo surinkęs neginčijamų A.Ūso kaltės įrodymų : jo buvimas tam tikrose vietose tam tikru laiku, kai buvo tvirkinama mergaitė, patvirtintas elektroninėmis techninėmis priemonėmis, tyrėjams ir ekspertams nesukėlė abejonių suaugusiųjų niekintos mergaitės pasakojimai. Tačiau teismui perduotoje byloje šių įrodymų neliko, ir jau kitas prokuroras paprašė išteisinti A.Ūsą.

 

N.Bieliauskas:  „Aš perdegiau“.

 

Prokuroras Nerijus Bieliauskas atsakė į LL klausimus:

 

Kiek žinau, tyrėte pedofilijos bylą, o paskui kažkaip pabėgote?

– Taip, kai ji buvo persiųsta į Generalinę prokuratūrą, tai teko prie jos tyrimo prisidėti. O dabar dirbu Azartinių lošimų priežiūros tarnyboje.

Spaudoje buvo rašoma, kad kai policijos vadovai su jumis ir jūsų viršininkais R.Jancevičiumi ir B.Maciulevičiumi derino savo veiksmus dėl liudininko Žalimo parodymų. O dabar tie komisarai teisiami dėl to, kad neva nederino tų veiksmų su prokuratūra. Kaip čia paaiškinti tokį paradoksą?

– Matote, šiuo metu ta byla yra nagrinėjama teisme, ir kiek aš suprantu, mane ten taip pat kvies duoti parodymus. Todėl nemanau, kad dabar būtų geriausias laikas apie tas visas aplinkybes pasakoti.

Yra informacijos, kad tyrimo eigoje jūs parašėte pareiškimą išeiti iš darbo, o jūsų bosai – Maciulevičius ir Jancevičius jūs ilgai atkalbinėjo. Dėl ko kilo konfliktas su Vilniaus apygardos prokuratūros vadovais?

– Tai buvo ne konfliktas, o mano sprendimas tuo metu išeiti iš darbo. O priežastys? Aš jų nesiečiau vien su pedofilijos byla, nors tai buvo viena iš aplinkybių, kuri paskatino mane išeiti iš darbo. Nes tai iš tikrųjų buvo man sukrėtimas, ir gal netgi perdegimas toje vietoje.

O kas jus sukrėtė toje byloje?

– Visi tie įvykiai, tas, kas įvyko. Ir jeigu toliau sekant tuos įvykius, tai matosi, kad ta įvykių grandinė buvo pakankamai ištęsta. Daug nepaaiškinamų mirčių, iš tikrųjų.

Tai kodėl kaip prokuroras nenorėjo išsiaiškinti, kas nužudė visus tuos žmones?

– Man buvo pavesta tirti tik pedofilijos bylą, kiek atsimenu, 2009 m. rugpjūčio 19 d. Kai Vilniaus apygardos prokuratūroje gavome tą bylą, tai stengiamės maksimaliai, kiek įmanoma, tą bylą ištirti. Aišku, įtampa tuo metu buvo labai didelė, tačiau aš stengiausi – ėjau ir į Generalinę prokuratūrą, prašiau, kad sudarytų tyrimo grupę. Tokia grupė buvo sudaryta, paskirtas vienas prokuroras iš Kauno prokuratūros, nes mums į Kauną kasdien važinėti sunku.

Tačiau kaip vertinate Vilniaus apygardos prokuratūros poziciją, kad byloje surinktų įrodymų nėra byloje?

– O kas taip sakė, kad jų nėra?

– Byloje nėra tų įrodymų – techninėmis priemonėmis nustatytų Andriaus Ūso buvimo vietų ir laiko, kurios sutampa su prievartautos mergaitės parodymais. Tai šių įrodymų A.Ūso byloje nebeliko?

– Aš nežinau, kaip nėra… Kalbame apie tai, kad pats tyrimas buvo pradėtas 2008 m. lapkričio mėnesį, o byla perduota Vilniaus apygardos prokuratūrai 2009 m. rugpjūčio mėnesį. Vėlgi, pagal nustatytą tvarką mobiliųjų telefonų išklotinės saugomos ne ilgiau kaip pusę metų. Todėl  2009 m. rugpjūčio mėn. sunku tikėtis, kad kažką gausime už 2008 m., kai galimai visi tie įvykiai vyko, nes pagal įprastą tvarką operatoriai saugo visą tą informaciją tik pusę metų. Ir aš manau, kad tuo metu tai nebuvo pagrindinis kriterijus, pagal kurį galėjome orientuotis. O kad buvo prašymai tą padaryti, kai byla dar buvo tiriama Kauno prokuratūroje, ir kodėl tas buvo daroma arba nedaroma, tai čia jau galėtų atsakyti tie, kas Kaune tyrė tą bylą.

Tai sakote, kad byloje nėra tokių dalykų, kaip Andriaus Ūso būvimo vietos nustatymas techninėmis priemonėmis?

– Nu matote…(giliai atsidūsta). Kad kažkas dingo iš bylos, tai aš nežinau tokių dalykų. Jeigu kažkas taip teigia, tai tegul ir aiškina.

– Jūs gi pats sakėte žurnalistams, kad Andriaus Ūso buvimo vieta buvo nustatoma techninėmis priemonėmis – pagal jo mobilųjį telefoną, ir kad tai sutapo su mergaitės parodymais?

– Nežinau, kas taip sakė. Pasakykite, kada tai buvo, nes aš neatsimenu.

Apie tai buvo rašoma „Respublikoje“

– Tai reikia klausti tų žurnalistų, kaip buvo iš tikrųjų, ir ar ten mano žodžiai buvo cituojami, ar ten to žurnalisto pasisakymai.

Tai buvo ne citata, tačiau informacija apie tai, kad jūs aktyviai tą bylą tyrėte ir A.Ūso buvimo vietą nustatėte techninėmis priemonėmis?

– Čia klausimas tam žurnalistui, kuris taip parašė.

Jūs taip niekada nesate sakęs?

– Aš žurnalistams tai tikrai niekada nesakiau.

Tačiau jūsų nuomone, kodėl Vilniaus apygardos prokuratūra tą pedofilijos bylą nusiuntė į Vilniaus apylinkės prokuratūrą, kuri paprašė A.Ūsą išteisinti?

– Iš tikrųjų, neturiu paaiškinimo. Tačiau šioje vietoje sprendimą ne aš priiminėjau.

Tačiau, jūsų nuomone, kaltės įrodymų pedofilijos byloje buvo pakankamai?

– Jeigu prokuroras atiduoda bylą spręsti teismui, tai mano, kad įrodymų yra pakankamai.

– O kodėl į tą bylą nebuvo pateiktos telefoninių pokalbių išklotinės tarp visų įtariamųjų, kurių buvo net keliolika tomų?

Į tą klausimą negaliu atsakyti, nes po spalio 5 d. tyrimą vykdžiusios grupės vadovu buvo paskirtas kitas vadovas, o aš buvau tik toje grupėje, ir paskui net nebuvau susipažinęs, kas buvo papildomai pateikta į tą bylą. Žinau tik tai, kokius duomenis aš pats surinkau kartu su kolegomis iš Kauno. Po spalio 5 d., kai buvo paskirtas kitas grupės vadovas, mano dalyvavimas joje buvo tik epizodinis.

– Po viso to skandalo su Žalimu jus citavo spauda, kad jūs neva sakėte, kad „jeigu man kažkas atsitiks, tai aš netylėsiu“. Ką turėjote omenyje?

– Ne tai kad netylėsiu… Aš nežinau, iš kur tas žurnalistas sužinojo, ir kaip ta informacija ji pasiekė, tačiau jis atėjo į prokuratūrą, ir pradėjo domėtis, kodėl aš išeinu iš darbo. Aš pasakiau, kad toks mano sprendimas, ir tiek. Tada jis pasakė, kad jeigu tu išeisi, tai tau pradės viską kabinti, kad dėl tavo kaltės ta byla sužlugdyta. Aš atsakiau, kad tegul sako, ką nori, tačiau aš pasakysiu, kokios buvo aplinkybės ir kad aš turiu visų šių įvykių savo paaiškinimus. Toks buvo mano pasakymų žurnalistui turinys, ir kaip jis tai parašė, reikia klausti to žurnalisto.

Tačiau visų tų aplinkybių, kodėl išėjote iš darbo prokuratūroje, jūs neaiškinsite, nes dar neatėjo laikas?

– Aš tik sakau, kad gavęs tą bylą, aš stengiausi dirbti maksimaliai gerai, kad apginti prokuratūros darbą ir sumažinti tą įtampą, ir tuo metu gavosi kažkoks perdegimas.

Jūsų viršininkai Maciulevičius ir Jancevičius užblokavo pedofilijos bylos tyrimą, ar ne?

– Nu… neblokavo. Aš manau, kad kiek aš stengiausi dirbti, tai tų trukdymo tyrimo veiksmuose man nedarė. Aš apklausiau ir tą a.a. teisėją, nors tą reikėjo padaryti žymiai anksčiau. Dar 2009 m. liepos mėn. Kauno prokuratūroje buvo gautas prašymas apklausti teisėją liudytoju, tačiau kol ta byla buvo Kaune, to nebuvo daroma. Mes stengiamės atlikti tyrimą gerai…

Tai sakote, kad neturėjote jokių nesusipratimų ar nesusikalbėjimo su savo viršininkais Maciulevičiumi ir Jancevičiumi?

– Kiekviename tyrime nuomonės išsiskiria.

Kaip jos išsiskyrė pedofilijos bylos tyrime?

– Nu, aš taip suprantu, kad jeigu kalbėti apie tą bylą, kurioje pareigūnai kaltinami…Juk iš kitos pusės buvo skundai, kuriais buvo skundžiami Kedžio veiksmai. O pas mane buvo byla, kurioje Kedys buvo nukentėjusios mergaitės atstovas, ir kaip buvo tokia didelė įtampa, tai mano byloje tai, ką rašė kita pusė ant Kedžio, tai tuos skundus turėjo tirti kitas prokuroras. Ir būtų teisingiausia, kad tai turėjo tirti Kauno prokurorai, nes jie visi vietoje. Todėl šioje vietoje mano pozicija buvo tokia, kad dėl pedofilijos mes viską stengiamės maksimaliai ištirti, tačiau jeigu kita pusė skundžia D.Kedžio veiksmus, tai juos turi tirti kitas prokuroras.

Tačiau jūs manęs neįtikinote, kad dėl to, kad perdegėte, išėjote iš darbo prokuratūroje?

– Aš sakau, kad aš perdegiau, nes tų bylų buvo per daug, o mano kolega išėjo atostogų auginti vaiko. Reikėjo dirbti ir savaitgaliais, krūvis buvo per didelis.

 

 

Ko bijo D.Grybauskaitė?

 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo vienintelio susitikimo su Neringa Venckiene metu  prisipažino, kad niekuo negali padėti išprievartautai mergaitei, nes „jai iš karto kaip R.Paksui būtų skelbiama apkalta ir tektų palikti prezidentės pareigas.

 

Prezidentės Dalios Grybauskaitės numylėtinis eks. generalinis prokuroras Darius Valys puikiai žino, kad Kauno pedofilijos byloje prokurorai slėpė ir naikino įtariamojo vaikų tvirkinimu Andriaus Ūso kaltės įrodymus. Pvz., šalia nukentėjusios mergaitės parodymų byloje buvo ir neginčijamų A.Ūso kaltės įrodymų : jo buvimas tam tikrose vietose tam tikru laiku, kai buvo tvirkinama mergaitė, buvo patvirtintas elektroninėmis techninėmis priemonėmis. Kitaip tariant, A.Ūso mobiliojo telefono buvimo vieta sutapo su mergaitės parodymais, kur ir kada ji buvo prievartaujama ir tvirkinama.

Tačiau visi šie įrodymai į A.Ūso teismą nepateko – Ramučio Jancevičiaus vadovaujama Vilniaus apygardos prokuratūra į teismą nusiuntė tuščią bylą be jokių įrodymų, kad būtų nuraminta visuomenė, ir prokurorai nusiplautų rankas – neva mes viską padarėme.

 

Dar įdomiau, kad tas pats prokuroras R.Jancevičius laidoje ‚Prieš srovę“ pripažino, kad Drąsius Kedys buvo sekamas, nors Vilniaus apygardos prokuratūra buvo atmetusi Policijos departamento prašymą jį sekti. „Tai kas tada sekė D.Kedį, ir kas stebėjo, kaip jis neva žudo žmones?“, – stebisi D.Kedžio sesuo Neringa Venckienė. Ji mano, kad pedofilijos byloje buvo dar ir šeši tomai visų įtariamųjų pokalbių mobiliais telefonais išklotinių, tačiau šie duomenis taip pat buvo paslėpti ir į teismą nepateko, nors galėjo puikiausiai atskleisti visą gražųjį pedofilų tinklą, kuriame įsivėlę prokurorai, teisėjai ir Seimo nariai. Dabar, matyt, visi šie įrodymai yra sunaikinti atskiruoju prokurorų nutarimu.

 

Nors D.Kedžio dukra buvo kelis kartus apklausta, ir papasakojo, kaip „dėdės“ jai į burną kaišiojo savo „sysalus“, o ekspertai nustatė, kad mergaitė nemeluoja, tačiau pedofilijos bylą nagrinėjęs teisėjas Audrius Cininas nutarė, kad į bylą neverta iškviesti aukos, nes jos „atmintis ištrinta“.

 

Apie nusikaltėlių įtaką „teisėsaugos“ sistemai liudija ir toks faktas, kad iš karto po to, kai A.Cininas „teisingai“ išnagrinėjo pedofilijos bylą, D.Grybauskaitė pasirūpino A.Cinino karjera ir perkėlė jį dirbti į Vilniaus apygardos teismą.

 

Beje, jeigu D.Kedžio dukrą iškrypėliai prievartavo tik per burną, jai kitai mergaitei, Laimos Stankūnaitės sesers Violetos Naruševičienės dukrai ne taip pasisekė. Kadangi ji buvo vyresnė už Deimantę, tai iškrypėliai ją galimai prievartavo ir kitaip. Pedofilijos byloje yra duomenų iš medicininės ekspertizės, kurioje nurodoma, kad vyresniajai mergaitei išplatėjusi storojo žarna, ir kad galimai tai padaryta „kietu buku daiktu“. Suprasdami, kad šio įrodymo jiems niekaip nepavyks paneigti, prokurorai tiesiog išėmė iš bylos visą medžiagą, susijusią su V.Naruševičienės dukra, atidavė mergaitę jos tėvui, daug kartų teistam automobilių vagiui, ir liepė nešdintis į Vokietiją, kur jis gyveno. 

 

Grasinimas nupjauti galvą N.Venckienei nėra veika, turinti nusikaltimo požymių

 

Prokuratūros požiūrį į N.Venckienę iliustruoja prokuroras V.Vigelienės nutarimas atsisakyti pradėti tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių

 

 

Iki ko nusirito teisėsauga: toks pasibaisėtinas komentaras, prokurorės nuomone, nėra veika, turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių.

 

Galima įsivaizduoti ką tokiems komentatoriams, kaip “Teisėjas A.A.”, reiškia vaikų tvirkinimas, seksualinis prievartavimas ar išžaginimas. Absoliučiai nieko. Tai yra tik laiko praleidimas., kojas, nupjauti krūtis, nosį, išplėšti liežuvį, išdurti akis, nuimti skalpą su tais smirdančiais dažytais plaukais ir tada su pjūklu nupjauti galvą. Išgamos.”

 

 

Kaltinimai „organizuotoje grupėje“

 

Partijos „Drąsos kelias“ pirmininkė Audronė Skučienė kaltinama, kad  „neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, paniekino mirusiojo atminimą, trukdė antstolio veiklai, neteisėtai atskleidė informaciją apie asmens privatų gyvenimą, šmeižė, subūrusi organizuotą grupę kartu su asmeniu N. Venckiene, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, ir jai vadovaudama, tikslu, kad Deimantės Kedytės, gim. 2004 m., motinai Laimutei Stankūnaitei teismo keliu reikalaujant, kad laikinoji mažametės globėja -vaiko tėvo Drąsiaus Kedžio sesuo Neringa Venckienė perduotų mergaitę gyventi su motina, N.Venckienė pasinaudodama vaiko globėjos bei tarnybine padėtimi, pasitelkusi žiniasklaidą, kartu su grupe artimųjų asmenų 2010 m. pradžioje organizavo aktyvų pasipriešinimą, kad L.Stankūnaitės ieškinys nebūtų patenkintas, o vėliau, t.y. 2010-05-14 ir pasipriešinimą, kad nebūtų įvykdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-14 d. ir 2011-12-16 d. sprendimai, įpareigojantys perduoti mergaitę motinai. Tuo tikslu prie N.Venckienės tėvų namų valdos esančios Klonio gatvė Nr.5, Teleičių kaime, Garliavos šen., Kauno rajone buvo įrengta pasipriešinimo stovykla, kuri veikė iki Deimantės Kedytės perdavimo motinai, t.y. 2012 m. gegužės 17 d. ir net kurį laiką po to yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad Audronė Skučienė padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d.; 167 str. 1 d.; 313 str. 2 d.; 154 str. 2 d.; 168 str. 1 d.; 231 str. 1 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 187 straipsniu jai pranešama, kad ji kaltinama tuo, kad

2010- m. pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, kartu su asmeniu N. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, subūrė organizuotą grupę asmenų – Gediminą Aiduką, Darių Kaminicką, Vitalijų Kerši, Andrejų Lobovą, Rimantą-Stanislovą Rinkevičių, Tatjaną Borovec, Renaldą Ščiglinską, asmenį T. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, Violetą Banaitienę , Gintarą Banaitį, Ramintą Baltuškienę ir kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis, vadovavo jai ir organizavo neteisėtą asmenų susijusių su taip vadinamu „pedofilijos klanu“ persekiojimą, jų sekimą, siekiant surinkti informaciją apie privatų tų asmenų gyvenimą, neturint tam įgaliojimų, o 05-14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismui priėmus sprendimą mažametę D.Kedytę perduoti jos motinai Laimutei Stankūnaitei, Klonio gatvės pasipriešinimo judėjimui ypač suaktyvėjus, itin aktyviai veikėjos ir asmens N. Venckienės., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, vadovaujamos grupės nariai, buvo tęsiamas ne tik neteisėtas duomenų apie privatų L.Stankūnaitės, baudžiamojoje taip vadinamoje „pedofilijos,, byloje įtariamuoju tapusio Andriaus Ūso, jo šeimos narių bei advokatės Loretos Kraujutaitienės gyvenimą rinkimas, o Kėdžių šeimai paskleidus šmeižtą, kad taip vadinamuoju trečiuoju pedofilu „Aidu“ yra Vaidas Milinis, ji su asmeniu N. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, organizavo Milinių šeimos sekimą, t.y. 2010 m. liepos-gruodžio mėnesiais( iki Vaido Milinio nužudymo 2010-12-11), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti organizuotos grupės nariai, A.Skučienės bei asmens N. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, pavedimu, kelis kartus atvykę prie Marijos Milinienės ir Alberto Milinio gyvenamojo namo, esančio Kauno rajone, Ramučių km., K.Bielinio gt. 34, sėdėdami automobilyje neteisėtai rinko informaciją apie privatų Milinių šeimos gyvenimą, stebėdami namų valdos teritoriją“.

 

 

Pati A.Skučienė jau anksčiau LL yra sakiusi, kad toks vienas vyrukas Vitalijus Keršis, nuolat besitrinantis prie N.Venckienės namų tvoros, vis prašėsi kokios nors veiklos.

 

Facebook komentarai
Back To Top