skip to Main Content

 

Ne  Kristus bet „ spalvotos partijos“ atrodo, mus pradeda vienyti per Šventas Kūčias

Legendinis palinkėjimas  kalėdaičių kepėjams,  pasitinkant  Šventas  Kalėdas.

Kreipiuosi į šio laikraščio skaitytojus, kad atkreiptų dėmesį, kad kai kuriose Romos katalikų bažnyčiose ( Lietuvoje) yra platinami materialaus turinio ir išvaizdžiai   netinkami taip vadinami įvairių spalvų Kalėdaičiai. Kalėdaičiai turi būti savo prasme ir forma bei materijos sudėtimi: miltai ir vanduo, be jokių priedų balti, simbolizuojantys kaip tąsą tos baltos bažnytinės Kristaus Ostijos, ką ir vaizduoja dar matomai nepašalinti  ir joje atspausdinti simboliai iš Kristaus gyvenimo ir šventos liturgijos. Tik šiuo, Šventų  Kalėdų atveju, Lietuvoje ir Lenkijoje kaip šeimos  Kūčių vakaro  vienybės baltą Plotkelę, pašventintą bažnyčioje mes naudojame šeimų vienybės bendruomenei. Šie pastebėti platinami spalvoti kalėdaičiai, daugiau būtų panašūs į spalvotus prekeivių traškučius. Dar vienas atvejis, kad šie kalėdaičiai,  tampa tarsi užslėptu politizuotu tautinės simbolikos reiškiniu pagal pagamintų spalvų derinį. Ar tai vienybė tarp politizuotų partijų: raudonieji, žalieji, geltonieji-liberalai? Ar tai tokia politizuota  mintis, kad ne Kristus, bet  partijos mus turi vienyti per Šventos Kalėdas?  Kalėdaičiai platinami bažnyčiose. Tad manau šių metų Šv. Kūčių naktį pagal vaikystėje girdėtą pasakojimą, kad kalba gyvuliai žmonių  kalba, manau  jie skaudžiai bus apgauti, kad nuo šeimininko Kūčių stalo kaip būdavo įprasta, šiose  Kūčiose, tarp atnešto gyvulėliams šieno ir palaimintų trupinių nuo šeimininko stalo,(pagal Šventą Raštą, kad ir „šunyčiai ėda nuo šeimininko stalo“) trupiniuose jau nebus tos baltos plotkelės trupinėlių – fragmentų kurie ir juos gyvulėlius, Dievo amžinybės laike, jungtų su Betliejaus gyvulėliais ir visa tos Šventos nakties Dievo tvarinija, ką rodo bažnyčiose ir aikštėse paruošti Betliejai. Dar krikščioniškoje vaikystėje išmokęs tokią legendą apie Šventą Plotkelę, neturiu daugiau žodžių pasakyti, nei juos išsakė  rašydamas poetas  B. Brazdžionis apie  skaudžią  lietuvių  tremtį, apie baltos plotkelės prasmę tremtiniams, ir rašantis visada šalia savęs  pasidėjęs ant stalo  Šv. Raštą. Patarčiau ir kalėdaičių kepėjams, teikiantiems  žmonių vienybei ir palaimai skirtus kalėdaičius, nepasimesti spalvose ir pabandyti pasidėti šalia Šventą Raštą  arba B. Brazdžionio  poeziją.                       

Šventų, linksmų, džiugių ir tikrų  Kristaus Gimimo metinių  „Laisvo  laikraščio“ redakcijos  kolektyvui ir šio  laikraščio skaitytojams su neraugintos tyros  duonos balta Plotkele.  Pagarbiai kun. Alfonsas.

Facebook komentarai
Back To Top