skip to Main Content

Lietuvos narkotizuotoja Aušrinė Armonaitė, Matuką užmušė narkomanai, kuriais jūs norite padaryti visus lietuvius! Valdo Anelausko laiškai iš JAV

 

 
Iki ko nusirito Lietuvos seimas, kad tarp jo sienų narkotikų propaguotojai rengia konferencijas, dalinasi patirtimi, kaip greičiau narkotizuoti mūsų tautą, ją galutinai sunaikinti. 

 

Gruodžio 26 dieną seime susirinkę narkotikų prekybos lobistai, vadovaujami sąrašinės seimo narės Aušrinės Armonaitės liejo „krokodilo ašaras“ dėl jaunų narkomanų, kuriems gali būti sugadintos biografijos dėl prekybos narkotikais ir jų naudojimo.Konferencijos organizatorė – seimo narė Aušrinė Armonaitė – aršiausia narkotikų platinimo lobistė Lietuvoje. Mano nuomone, ji yra šiuo metu yra pats pavojingiausias Lietuvai žmogus, nes nieko nėra baisiau mūsų valstybei už narkotikus, jų nevaržomą vartojimą ir platinimą.

 
 
 
Seime surengtoje konferencijoje narkotikų populiarintojas iš Švedijos pasakė, kad devyniose JAV valstijos buvo legalizuotos kanapės, kad ši patirtis pasiteisino, kad tai bus geras pavyzdys Europai (žiūr. konferencijos video). Juk melavo niekšas! Tai įrodo JAV gyvenančio žinomo publicisto Valdo Anelausko dar 2017 metatų balandžio mėnesį man rašytas laiškas.

 
 
 
Valdas Anelauskas apie situaciją JAV rasė:
 
„Kada čia pas mus, prieš vos kokia maždaug 20 metų (būtent kai mes Oregone ir apsigyvenom), visa ta Sorošo finansuojama narkotikų propaganda dar tik prasidėjo, tai niekas net įsivaizduot ar susapnuot būtų negalėję, kaip greitai jie pasieks pergalę. Gi dabar narkotikų parduotuvės jau kiekvienoje gatvėje, kai kur net po kelias. Iš pradžių, taip, legalizavo tik atseit „medicininiams tikslams“, bet paskui, prieš keletą metų (2014), buvo čia referendumas, kurio pasekoje ir legalizuota galutinai. Dabar, sakau, „recreational marijuana“ jau galima būtų nusipirkt daug lengviau net negu bonką alaus, nes bent jau aplinkui mus, kur mes čia gyvenam, narkotikų parduotuvių yra tikrai daugiau, nei supermarketų, kur alų ir vyną parduoda. Jeigu aš panorėčiau nusipirkt „žolės“ tai užtruktų tikrai mažiau laiko, negu kad nuvažiuot iki artimiausio prekybos centro, nes marihuanos kelios parduotuvės čia yra maždaug trijų ar penkių minučių atstume, kad nueit iki jų pėsčiomis. Na o rezultatai? Na taigi stebėjau aš ketvirtadienį ryte savo akimis tuos rezultatus, kai universitete su Džimiu „koncertavom“, o studentai, pablūdusiomis nuo „žolės“ rūkymo galvomis, kaip lyg būtų kokie durnyno pacientai, ten rėkavo, klykavo ir prieš mus maivėsi. Daugelis jų jau dabar visiški ligoniai. Nebūtinai reikia būt medicinos mokslų daktaru, kad tą pamatyt ir suprast. Visi tie protestuotojai prieš Trampą irgi apkvaišę gi nuo narkotikų, todėl ir siautėja. Smegenys jau galutinai suluošintos. Taip kad pasekmės išties katastrofiškos. Nėra ir negali būti tad jokios abejonės, kad narkotikai — tai būtent ginklas Nr.1 šiandien, rankose tų, kas nori galutinai sugriaut mūsų civilizaciją ir sunaikinti mūsų baltąją rasę. Todėl tylėti Lietuvoje tikrai negalima, kada ir pas jus jau juk ta pati istorija kartojasi, kas įvyko čia pas mus per pastaruosius 20 metų…“

 

O kokia padėtis Oregono Valstijoje, vienoje iš tų devynių valstijų, kur buvo legalizuotos kanapės, po pusantrų metų? Kokį gėrį visuomenei atnešė šis legalizavimas? Aš to vėl gerbiamo Valdo Anelausko.

 

Anelauskas rašo: „Pastarųjų kelių metų bėgyje, pavyzdžiui, atsirado čia valkatų kultas, kurie čia dabar jau tapę panašiai kaip Indijoje šventos karvės. Mūsų miesto centre visi šaligatviai užstatyti palapinėmis, o policija juos tiesiog bijo liesti, nes liberalai iškart gi pakeltų baisų triukšmą.“ (…) „Ir būtent kaip tik narkotinės marihuanos legalizavimas čia tą procesą labai pagreitino.“ (…) „Jaunimas tai dabar, per tą „rekreacinę“ marihuaną, jau ir išvis kelyje į pražūtį. Jau ir dabar daugelis virtę beviltiškais ligoniais, ką matau čia mūsų Oregono universitete. Netoli universiteto stovi toks dviaukštis namas, vienas gražiausių miesto pastatų, kuriame dar visai neseniai buvo įsikūrusi kažkokia prašmatni advokatų kontora. Dabar ten jau kvaišalų parduotuvė, kur studentai, per pertrauką tarp paskaitų, gali greitai nubėgt ir nusipirkti marihuanos… Su kiekviena diena padėtis čia tik blogėja ir blogėja. Kad tą suprast, užtenka pažiūrėt, kaip jie, apsvaigę nuo tų narkotikų, kelia čia miestuose riaušes. Portlande būna dabar tos riaušės vos ne kas mėnesį, ar net ir dažniau. Štai galit pažiūrėt video, kas visai neseniai dėjosi:

 

 

 

„Kol kas jie Lietuvoje, aišku, tikriausia kalba dar vis apie kažkokias atseit medicinines kanapių savybes, bet po tokia „medicinine“ priedanga būtent ir čia gi viskas prasidėjo“, – rašo gerb.Valdas Anelauskas.

 

Dar truputį ir įvyks pilna neoliberalizmo pergalė Lietuvoje: Armonaitė šėrs lietuvius narkotikais, Šakalienės chebra atiminės iš apkvaišintų šeimų vaikus ir juos tieks homoseksualistų „šeimoms“, o į išvalytą nuo lietuvių teritoriją Grybauskaitė veš pagal Globalios migracijos paktą laukinius afrikiečius, steigs jų bantustanus nuo NATO poligonų likusioje teritorijoje. Tik lietuviai čia nebegyvens, jeigu mes nesutraiškysime šias Lietuvos kraują siurbiančias utėles armonaites.

 

Vakar Rūta Janutinė LR.tv „Patriotai“ labai akivaizdžiai parodė, kad Matuko žudikai – nuo narkotikų vartojimo degradavę žmonės. Tokiais mus visus nori padaryti Aušrinė Armonaitė ir Remigijus Šimašius.

 

 

NARKOTIKAI IR LIBERALAI

 

Galimai narkomafijos atstovas, narkotizacijos lobistas ir per nesusipratimą Vilniaus meras Remigijus Šimašius. 
 
 

Respublika pernai rašė: „Meras ne tik netrukdo propaguoti marihuanos, bet ir palaiko jos rūkymo entuziastus“. „Nors valstybiniu mastu vis kalbama apie kovą su žalingais įpročiais, sostinės valdžia kovoja kitoje fronto pusėje. Kai žolytės mėgėjai sumanė šalia Seimo atšvęsti vadinamąją kanapių kultūros dieną, savivaldybė tikrai neprieštaravo. Ponas Šimašius net pagerbė organizatorius savo apsilankymu. Meras sako, kad taip jis palaiko žodžio laisvę. Jei grupelė entuziastų sugalvotų surengti heroino ar kokaino pašlovinimo akciją, meras tikriausiai taip pat atbėgtų žodžio laisvės apginti.“  

Troleibusų aikštelėje teko girdėti vilniečius diskutuojant apie liberalus. Viena pagyvenusi moteris sakė, kad tai vagių partija, o jų noras legalizuoti narkotikus sutapo su tautų žmogėdros Sorošo fondo sugrįžimu į Lietuvą, nes šio niekšo šūkis – „Alkoholis žudo. Rūkykite marihuaną“.

 

Aš manau, kad teisėsaugininkams valia spręsti ar liberalai vagys, ar ne. Aš gi turiu versiją, kad jie tiesiog dirba narkomafijai, kuriai Lietuvoje atstovauja Sorošo fondai.

 

Narkotikai ir globalizacija

 

Pasaulyje narkotikus vartoja per 200 milijonų žmonių. SNO Narkotikų ir nusikalstamumo valdybos pirmininkas Antonio Marija Kosta pasakė: Marihuana, kaip aš skaitau, – pati didžiausia prieš mus esanti problema. Ne todėl, kad ji – žudikė, o todėl, kad ji pastumia žmones prie stipriau veikiančių narkotikų“.

 

Metinė prekybos narkotikais apyvarta yra maždaug 1 trilijonas dolerių.

 

Gali susidaryti nuomonė, kad narkotikai plinta stichiškai, ir priešintis tam neįmanoma. Tačiau astronominiai pelnai iš prekybos narkotikais sako, kad čia nėra jokios stichijos.

 

Nesuskaičiuojami fondai, neva kovojantys prieš narkomaniją, ar neva besirūpinantys narkomanais, tęsia savo veiklą pasaulyje. Platinami bukletai ir plakatai, vyksta koncertai „Rokas prieš narkotikus“, bet po šiuo humanizmo padažu į masinę sąmonę įdiegiama mintis apie tai, kad neva kova su narkotikais yra neveiksminga. Su nuoroda į kažkokią „pasaulinę praktiką“, kalbama apie tai „kad atskirų „lengvų“ narkotikų rūšių legalizavimas sukuria savo problemas, bet leidžia sukontroliuoti narkotikų srautus. Būtent tokią giesmę gieda Seimo narė, buvusi apsivogusio Liberalų sąjūdžio vicepirmininkė, didžioji Lietuvos narkotizuotoja Aušrinė Armonaitė. Į seimą juk renkama ne pagal protą, o pagal sąrašus. Laimei, ne visi seime niekšai ir tautos naikintojai.

 

Akivaizdu, kad šiandien prekyba narkotikais su visa ant jos suformuota subkultūra – tai svarbus antikrikščioniško globalizacijos sudėtinė dalis, jos pogrindis.

 

Narkotikai ir kvailių gamyba

 

„Pats vertingiausias rinkos ekonomikos resursas yra… kvailys“, – teigia prof. Valentinas Katasonovas. Jo žodžiais, rinkos ekonomika – tai perskirstymas, o efektyvus perskirstymas mažumos naudai vykdomas dviem būdais – apgaule ir jėga. Jėga naudojama tais atvejais, kada apgaulė neefektyvi, o apgaulė efektyvi tiktai tada, kada žmonės nieko nesupranta, kada jie padaromi kvailiais.

 

Išrasta daug priemonių gaminti kvailius: MIP, funkcinius beraščius gaminantis švietimas, narkotikai ir taip toliau. Rinkos ekonomikos apologetai kvailių gamybai kūrybiškai pritaikė literatūrą, meną, muziką ir net sportą. Jie kvailio gamybai stengiasi panaudoti viską, kas supa psichiškai sveiką žmogų.

 

Narkotikai – pati veiksmingiausia priemonė pasigaminti kvailį, sunaikinti žmoguje žmogų, paversti jį idiotu, todėl postmodernistinė Vakarų anticivilizacija ir naudoja narkotikus visuomenės iškvailinimui labai intensyviai. Nugirdyta ir užversta narkotikais Lietuva – geriausias to pavyzdys.

Į Lietuva narkotikai įžengė kartu su rinkos ekonomika. Valstybės narkotizacija, valdžiai nuosekliai remiant, duoda „puikius“ rezultatus: idiotų skaičius Lietuvos visuomenėje sparčiai auga, kas užtikrina rinkos ekonomikos klestėjimą, liberalų ir vagių pergales Seimo ir savivaldybių rinkimuose. Juk sveiko proto žmonės negalėtų rinkti tuos, kurie juos apvaginėja, kurie juos varo iš gimtųjų namų, kurie kursto karą, ardo šeimas, propaguoja lytinius iškrypimus, kurie naikina valstybės suverenitetą, kurie vykdo lietuvių Tautos genocidą.

 

Visus 25 nepriklausomybės – laisvosios rinkos diegimo metus Lietuvos valdžios dėjo tiesiog titaniškas pastangas, kad Lietuva pagal alkoholio sunaudojimą taptų pasaulio čempione! Šis kompleksinis išdurninimo būdas, pasitelkus alkoholį ir narkotikus, pasirodė labai rezultatyvus.

 

Trumpa narkotizacijos apžvalga

 

Narkotinių grybų valgymas turi gilias tradicijas. Pagrindinis iš jų – Raudonoji musmirė (Amanita muscaria). Vikingai virdavo raudonosios musmirės nuovirus ir jais stimuliuodavo save žygių metu.

Ispanų konkistodorai, nuvykę į Centrinę Ameriką pas inkus ir astekus atrado ten žynių apeigas, per kurias prisivalgę Psilocybae genties grybų žyniai pasinerdavo į transo būklę. Tiesa, jie nepiktnaudžiavo šiais grybais ir kelias savaites po tokių apeigų valgė chokolotlį (šokoladą), kad atstatyti į normą savo smegenų būklę. Jie net nežinodami žmogaus Centrinės nervų sistemos biochemijos elgėsi labai moksliškai teisingai.

 

Europoje, reikia pasakyti, irgi apstu haliucinogeninių grybų, savo sudėtyje turinčio narkotiką psilocybiną. Tik jo koncentracija Europoje augančiuose grybuose yra žymiai mažesnė. Be to viduramžiais Europoje šių grybų valgytojai buvo persekiojami bažnyčios tarnų, kaip ir už bet kokį raganavimą jų prisivalgius.

 

Pasakojama, kad haliucinogeninių grybų valgytojai, o šie grybai auga paprastai greta miško esančiose pievelėse ir laukuose, tam, kad niekas neįtartų juos renkant, net sugalvojo specifinį žaidimą – golfą. Vaikant po grybų augimvietes kamuoliuką buvo patogu tuo pačiu vaišintis ir šiose pievose augančiais grybais. Golfas – tai akronimas, jis iššifruojamas Go Look For (Eik paieškok) – grybus! Psl.271

Pagrindiniu narkotiku Indijoje ir kaimyninėse valstybėse buvo kanapės . Yra teorija, kuri skelbia, kad Indijos visuomenė degradavo dėl kanapių naudojimo. Psl.229

 

Didžioji Britanija opiumo pagalba sąmoningai degradavo Kinijos visuomenę, primesdama šį kvaišalą Kinijai ir taip šią unikalios kultūros šalį pasmerkė atsilikimui.

 

Viduramžių Europa kentėjo nuo masinių psichozių kurias sukeldavo skalsės. Nors su jomis aršiai kovojama, jos grūdines kultūras puola po šiai dienai. (2016 metų rudenį Egiptas atsisakė iš Rusijos pirkti kviečius, nes jose buvo per didelis kiekis skalse apkrėstų kviečių.) Štai iš šiais pelėsiniais grybais apkrėstų sėklų ir buvo išskirta kelios dešimtys alkaloidų, turinčių haliucinogeninį poveikį. Pirmasis šiuos alkaloidus ėmė tyrinėti Šveicarų farmacijos firma „Sandoz“ (priklauso Rotšildams), o čia dirbęs chemikas Hofmanas 1943 metais modifikuodamas skalsės alkaloidą lyzergo rūgštį susintetino labai galingą psichotropinį narkotiką lysergo rūgšties metilamidą (LSD), kurio panaudojimas viso pasaulio visuomenės išdurninime buvo milžiniškas (žiūr. žemiau).

 

Kanapės

 

Pastaruoju metu į Lietuvą tiesiog grūste grūdamos kanapės. Už gražių pasakų apie ekonominę kanapių naudą slypi globalizmo velnias, siekis lietuvius susargdinti dar viena liga, apnuodyti dar vienu kvaišalu, sunaikinti tautą.

 

Kanapės yra aktyvus marihuanos komponentas, tai vienas iš nuodų asocijuojančių su psichozių ir šizofrenijos išsivystymu.

 

Skaitoma, kad kanapių naudojimas yra šizofrenijos rizikos faktorius. Svarūs įrodymai buvo gauti tiriant švedų šauktinius karius, rūkiusius marihuaną, pakartotinai juos pašaukus į kariuomenę po 15 metų. Vyrai, kurie buvo stiprūs kanapių naudotojai, pakartotino pašaukimo metu buvo šešis kartus labiau linkę į šizofrenijos išsivystymą negu nenaudojusieji. Yra identifikuotas kanapių poveikio į smegenis mechanizmas. Šis atradimas galiausiai leido suprasti kaip kanapių naudojimas kartais sukelia psichotinius simptomus. Buvo atrasti specifiniai saitai smegenyse į kuriuos veikia kanapės. Per šiuos saitus kanabioidai prisiriša prie neuronų specifinių receptorių (kanabinoidiniai receptoriai).

 

 

ES remia kanapių augintojus. Mano nuomone, tai daroma siekiant ne ekonominės naudos, o pripratinti lietuvius prie kanapių naudojimo .

 

Haliucinogeniniai narkotikai

 

Jau jų pavadinimas nusako, kad šie preparatai sukelia haliucinacijas. Dažniausiai naudojami haliucinogenai yra psilocybinas (grybai) ir meskalinas (kaktusas). Minėtas LSD – lysergo rūgšties metilamidas (LSD), bei sintetinis narkotikas MDMA(3-4 methylenedioxymethamphetamine, ekstazi). LSD 1943 metais susintetino Šveicarų „Sandoz“ kompanijos chemikas Albertas Hofmanas („Sandoz“ – Sorošo šeimininkų Rotšildų nuosavybė).
 

Visą šio preparato istoriją jis nuodugniai aprašė savo knygoje „LSD-mano problematiškas vaikas“.

 

Ne viskas yra visai taip, kaip savo knygoje pasakoja prof. A.Hofmanas. Žinoma, jis buvo tik įrankis Laisvosios rinkos ir globalizmo įdiegėjų pasaulyje rankose, „Sandoz“ įmonės savininkų Rotšildų rankose. Jis daug ko galėjo ir nežinoti, net nenutuokti savo šeimininkų užmačių. Pakapstykim šį klaisimą.

 

Matomai haliucinogenų istoriją reikėtų pradėti nuo nacistinės Vokietijos. Antrojo Pasaulinio karo metu čia kareiviams buvo duodamas narkotikas pervitinas, kurį XX amžiaus pradžioje susintetino japonų mokslininkai iš efedrino. Pervitinas paprastus kareivius, jūreivius ir lakūnus paversdavo į robotus, turinčius antžmogio savybių, kuriems nereikėjo poilsio.

 

Karo metu kareiviams buvo skirta 200 pervitino tablečių. Nacistinės Vokietijos gydytojai nuolatos tobulino šį preparatą, sukūrė naują sudėtį į kurią be pervitino dar įėjo ir kokainas.

 

Eksperimentai buvo vykdomi Zaksenhauzeno koncentracijos stovykloje, kur kaliniai po narkotiko panaudojimo kelias paras nešiojo ant pečių 20 kg svorio kuprines, prikrautas akmenų. Šioje koncentracijos stovykloje buvo atliekami eksperimentai ir su haliucinogeniniu narkotiku meskalinu.

Kilio universiteto chemikai sukūrė dar efektyvesnį preparatą – energetines piliule „Energiepille“, kurių sudėtyje buvo kokainas, pervitinas, ir morfinas. (Farmacijos įmonės „Ernst Merck“ gamybos sintetinį kokainą Vokietijos lakūnai naudojo dar Pirmojo pasaulinio karo metu.) „Energiepille“ naudojo povandeninių laivų ekipažai ir specialūs Otto Skorceni daliniai.

 

Po karo visi vokiečių tyrimo rezultatai ir patys mokslininkai buvo išvežti į JAV. Vietnamo karo metu JAV panaudojo 225 milijonus pervitino tablečių. JAV nacistų tyrimo rezultatai buvo panaudoti masinės visuomenės sąmonės valdymui.

 

Kirilas Miamlinas rašo: „1948 metais nacistinių chemikų kuratorius, cheminio JAV karo Europoje planavimo skyriaus viršininkas brigados generolas Čarlzas Lauks ir jo padėjėjas vokietis – Nobelio premijos laureatas Ričardas Kunas – pradėjo programą karinio panaudojimo dietilamido lizergo rūgšties (LSD), turinčio haliucinogeninį poveikį. Pagal oficialią versiją, preparatas buvo atsitiktinai atrastas 1943 metų balandžio 16 dieną Bazelyje, Šveicarijoje, daktaro Albrto Hofmano (tuo metu, kai 200 kilometrų nuo jo laboratorijos su Dachau koncentracijos stovyklos kaliniais buvo vykdomi eksperimentai su meskalinu, kuris turi panašias savybes).“

 

LSD gali sukelti paranoją ir nenuspėjamą elgesį. Po LSD vartojimo yra konstatuoti susirgimo šizofrenija atvejai.

 

Karo metais JAV savistoviai vykdė eksperimentus su narkotinėmis medžiagomis, koncentruota marihuana ir meskalinu. Vėliau CŽV su JAV karo chemikais sukūrė atskirą laboratoriją, kuri vykdė eksperimentus su psichotropinėmis medžiagomis.

 

Jau 1951 metais CŽV atliko eksperimentą su masiniu panaudojimu LSD su Prancūzijos miestelio Pont-Sent-Espri, ko rezultate 5 žmonės žuvo, o likę 500 gyventojų apėmė masinės beprotybės protrūkis. „Revoliuciniais“ 1968 metais LSD buvo pridedamas į Vašingtono vandens tiekimo sistemą. Tarp kitko, ir šiomis dienomis vandentiekio vandenyje JAV nepriklausomi tyrėjai atrado antidepresantų…

 

1968 metais judėjai Froido-marksistai iš „Frankfurto mokyklos“ LSD dalino išprotėjusiems „revoliuciniams studentams“ Paryžiuje. Jie net nešiojo plakatus „Alkoholis žudo. Vartokite LSD“. Kaip tai sutampa su šiandieniniu Sorošo šūkiu „Alkoholis žudo. Rūkykite marihuaną“.

 

Tada LSD buvo imta platinti bandomuose pakuotėse ir buvo nemokamai dalinamas kolegijose ir roko koncertuose visoje JAV teritorijoje. LSD pripratino jaunimą ir prie kitų narkotikų. „LSD – į mases“, jį visų pirma diegė Harvardo universiteto profesorius Timoti Liri. Jo atminimui skirtoje jį pažinojusių žmonių prisiminimų knygoje, šios knygos sudarytojas rašo:

„Tuo metu mažai kas žinojo, kad jau dešimties metų bėgyje LSD jau buvo slaptų tyrimų Harvarde ir kitose Jungtinių valstijų vietose. Dabar žinoma, kad CŽV per Gešikterio fondą ir Žmogaus ekologijos fondą vykdė tyrimus psichotomimetinį (imituojančiu psichozes) poveikį turinčiu LSD ir kitais psichodeliniais narkotikais Bostono psichiatrijos ligoninėje. Šiuose eksperimentuose dalyvavę Harvardo studentai (įskaitant diplomantus) ir kiti savanoriai naudojo LSD. Eksperimentų tikslas buvo sukelti laikiną pamišimą. „Tikslas buvo tame, kad padaryti žmones bepročiais, – pasakojo Filipas Sleiteris, dalyvavęs šiame projekte 1952 metais. – Nežiūrint į nemalonų charakterį ir eksperimento koncepciją, dauguma iš mūsų įvertino transcendentinę patirtį, gautą jo išdavoje, kaip naudingą“. Jungtinių Amerikos valstijų vyriausybė inicijavo daug tokių tyrimų, kurių tikslas buvo atskleisti galimybę panaudojimo psichodelikus sąmonės kontrolei ir jos pakeitimui (zombinimui), ką, jų nuomone, galima būtų panaudoti cheminio ginklo sukūrimui ir šnipinėjimo tikslams. Šie žiaurūs eksperimentai yra aprašytiknygoje Martin Lee, Bruce Shlain, Acid Dreams.“

 

Kai kurie kiti žmogaus psichiką ardantys narkotikai

 

Amfetaminai. Amfetaminai sukelia euforiją, susijaudinimą, judrumą, gebėjimą ilgai išbūti be miego. Amfetaminas, kaip vaistas buvo pradėtas naudoti 1935 metais, o jau 1938 metais pastebėta, kad jį naudojant išsivysto psichozės, šizofreniją. Buvo nustatyta, kad amfetaminai ir jiems giminingi narkotikai sukelia neurotransmiterių dopamino ir noradrenalino funkcinį perteklių.

Angelų dulkės ir ekstazi. Fenilciklidinas (angelų dulkės) buvo atrastas kaip bendras anestetikas 1950. Anksčiau, kuomet jis buvo naudojamas, pusė pacientų anestetizuotų su šiuo narkotiku rodė paranoinius simptomus ir haliucinacijas, kurios tęsdavosi mažiausiai 72 valandas po narkozės. Panašūs efektai būdavo gaunami su mažomis dozėmis, kurios nebuvo pakankamos, kad sumažinti sąmonės lygį. Buvo stebimi suvokimo pokyčiai, pablogėjęs gebėjimas spręstis kylančias problemas. Šis narkotikas buvo išimtas iš klinikinio naudojimo. 1965, o 1960 ir 1970 buvo pastebėtas piktnaudžiavimas juo. Žemos šio narkotiko dozės sukeldavo susijaudinimą, haliucinacijas, manijas, paranoją, minčių padrikumą, ir kai kuriuos katatonijos (šizofrenijos forma) bruožus.

 

Ketaminas. Taip pat yra tiesioginis ryšys šizofrenijos su ketaminu. Jis buvo atrastas 1960 metais ir nors nebuvo naudotas medicinoje, jis iki šiol naudojamas veterinarijos praktikoje. Pas žmogų jis sukelia euforiją, išėjimo iš kūno išgyvenimus ir prie didelių dozių psichotinius požymius, įskaitant haliucinacija ir manijas. Jis yra NMDA receptorių antagonistas. Tai yra seratonino ir dopamino agonistas ir sukelia padidintą empatiją ir emocinį ekspresyvumą, o esant didelėms dozėms ir haliucinacijas.

 
Jei būtų mano valia, aš visus narkotikų pardavėjus šaudyčiau, narkomafijos lobistus pakarčiau ant žibintų Gedimino prospekte, o Sorošą pakabinčiau patį pirmą.

 
 
 

 

Pranešimą parašė Algimantas Lebionka

Facebook komentarai
Back To Top