skip to Main Content

Naglis Puteikis naudojasi telefonine teise: teisme šmeižto byloje nepasirodė

Kristina Sulikienė

Vilniaus 2016 04 12 turėjo būti nagrinėjama byla pagal Kristinos Sulikienės skundą Seimo nariui Nagliui Puteikiui dėl galimo jo šmeižto visuomenės informavimo priemonėje „Laisvas laikraštis“, kai Kristina Sulikienė (tuo metu – Apanavičiūtė) buvo viešai pavadinta „apsišvietusio KGB agento dukra“, kurios darbovietė „Karštas komentaras“ yra įtakojama Valstybės saugumo departamento per Prezidentės patarėją Markevičių.

Paprastas mirtingasis negalėtų neparašęs rašytinio prašymo nepasirodyti teisme, tačiau Nagliui Puteikiui, pagarsėjusiam kaip „antisisteminiam kovotojui“, galioja kitokios taisyklės.

„Laisvas laikraštis“ jau viešino šio nuolat stringančio proceso peripetijas.

Praėjusiame etape Vilniaus miesto apylinkės teisme įvyko net 3 taikinamieji posėdžiai, kurių metu Naglis Puteikis teigė nesuprantantis, dėl ko yra paduotas į teismą, ir vis prašė laiko. Prieš tai vyko etapas, kai teismas iš viso nepriėmė skundo, nes esą nesuvokiama, apie ką eina kalba – po ko pareiškėja iš prokuratūros gavo nutarimą apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą, ir jį pridėjo prie skundo.

Teisėja, nors skundą priėmė, nuolankiai vykdė Naglio Puteikio prašymus, būtų buvę dar daugiau taikinamųjų posėdžių, bet pareiškėja Kristina Sulikienė pasipriešino, ir paaiškino, jog jeigu asmuo nenori taikytis, jam gali rengti ir 10 posėdžių, jis nerodys pastangų, kaip nerodo dabar.

Teisėja išsiuntė medžiagą į Generalinę prokuratūrą, kurios laikinasis vadovas Darius Raulušaitis atsisakė kreiptis į Seimą, nurodęs, jog Kristina Sulikienė nėra šios bylos subjektas: nors jo paties vadovaujama Generalinė prokuratūra pradėjo šioje byloje ikiteisminį tyrimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.

Vilniaus apygardos Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Gediminas Jukna ištyrė bylą, apklausė liudytojus, surinko įrodymus, o būtent garso įrašą, kuriame aiškiai yra sakomi žodžiai, vėliau perkelti į interviu, kuris pasirodė 2012 06 22, tiek internete, tiek ir popieriniame laikraščio variante.

Vilniaus apygardos teismas, gavęs iš apylinkės teismo medžiagą pagal teismingumą, 2016 02 10 nutartyje iš esmės nurašė Dariaus Raulušaičio mintis, samprotavimus, be kita ko, nurodęs, jog pareiškėja nepateikė jokios medžiagos, kas įrodytų jos reikalavimo pagrįstumą: priminsiu, jog byloje buvo atliktas ne vienas procesinis veiksmas, o apylinkės teismo teisėja į Darių Raulušaitį buvo kreipusis pridėdama visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, o su skundu buvo pateiktas prokuratūros nutarimas, ir prašymas išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą, kas yra šabloniška ir pakankama, kreipiantis su privataus kaltinimo skundu į teismą kitose bylose.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Viktoras Kažys neskundžiama 2016 03 24 nutartimi tenkino pareiškėjos Kristinos Sulikienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties neva nepriimti skundo: kuris seniausiai priimtas, nes vyko jau 4 taikinamieji posėdžiai. Teisėjas nurodė, jog skunda suformuluotas tinkamai, o medžiaga pridėta, vyko ikiteisminis tyrimas, daug aplinkybių jau nustatyta. Skundai tokiuose procesuose neprivalo būti suformuluoti preciziškai, o skundas suformuluotas suprantamai ir tinkamai. Teismas paneigė teisėjo Dzedulionio nuomonę, jog K. Sulikienė nėra nusikalstamos veikos subjektas, nes iš straipsnio matyti, jog kritika, kurią pareiškėja laiko šmeižimu, yra nukreipta į ją, o ne į jos tėvą ar laikraštį, kuriame ji dirbo. Visas šias aplinkybes K. Sulikienė aiškino ir teisme, jog ji yra subjektas, nes vyko ikiteisminis tyrimas. 

4-ajame posėdyje Naglis Puteikis tiesiog nepasirodė, telefonu apie tai per pietų pertrauką pranešęs į teismą.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse nenumatyta galimybė pranešti telefonu dėl neatvykimo, o darbas Lietuvos Respublikos Seime nėra laikoma tinkama priežastimi nesirodyti teismo posėdžiuose.

Tačiau teisėjas Dzedulionis, akivaizdžiai atsidūręs tarsi tarp kūjo ir priekalo – iš vienos pusės, jį įpareigoja aukštesnio teismo nutartis, iš kitos – bijo Seimo nario, nutarė telefoninį prašymą tenkinti.

Buvo bandoma neprotokoluoti posėdžio, tačiau pareiškėjai nurodžius, jog atvažiavimas beprasmiškas, ir pinigai – į balą, sekretorė paruošė dokumentą dėl kelionės išlaidų kompensavimo.

Sklinda gandai, jog Nagliui Puteikiui kažkokie teisinės minties galiūnai pataria „vilkinti procesą“.

Teisėjas posėdį atidėjo vos kelioms dienoms: nurodęs, jog atsakovas telefonu sakė, jog „mato galimybę susitaikyti“.

Pareiškėja atsakė, jog jos žiniomis, jis mato galimybę vilkinti procesą iki negalėjimo, o taikytis galėjo jau, vyko keli posėdžiai, telefono numerį turi, niekada neskambina, nesitaria, todėl pareiškėja netiki, jog toks neatvykimo į teismą pagrindas pakankamas, prašė skelbti teisiamąjį posėdį.

N. Puteikis esą telefonine teise naudodamasis, teigė, jog jis pristato Darbo kodekso pataisas, todėl esą negali dalyvauti, deja, www. Lrs. Lt svetainė parodė, jog pataisas pristato Premjeras Algirdas Butkevičius.

Jeigu paprastas mirtingasis taip pasielgtų – jam būtų skirta bauda, atvesdinimas. Seimo nario neatvesdinsi. Tačiau Seimo nario veikla nesuderinama su šmeižtu, ir jis dėl šmeižto turi atsakyti bendrąja tvarka: taip nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurią referendume 1992 10 25 priėmė Tauta.

 

Facebook komentarai
Back To Top