skip to Main Content

“Nacionalinis interesas” Kaune paminėjo birželio 23-osios sukilimo 75 –ąsias metines

Kristina Sulikiene

Birželio 23-iąją Kaune, Ramybės parke asociacija „Nacionalinis interesas“ pakvietė neabejingus pilietiškus kauniečius paminėti 75-ąsias birželio sukilimo metines, kai sukilėliai paėmę ginklus į rankas, varė sovietus iš Lietuvos.

 

Kalbėjo asociacijos nariai. Pagrindinė minėjimo idėja ir tikslas: Lietuvą kuriame mes, lietuviai. Pagrindinis ir vienintelis sąjungininkas – Lietuvos tauta.

Lietuvis, pabrėžė Romas Kaulinis, tai ne genetiškai lietuvis – nes, be to, neįmanoma to patikrinti. „Lietuvis tai tas, kuriam rūpi Lietuva, jis čia gyvena, čia gyvens, ir nori, kad jo proanūkiai čia gyventų. Štai kas yra lietuvis“, – kalbėjo R. Kaulinis.

„Neateis jokia svetima kariuomenė ir negins – birželio sukilėliai ir yra žinutė mums ir šiandien – nepasipriešino kariuomenė 1940 metais, tai 1941 metais jauni vaikinai patys ėjo kai kurie ir plikomis rankomis. Yra atvejų, kad puolė sovietų karius, plėšė jiems iš rankų ginklus, ir atstatė į juos. Vienintelis sąjungininkas – Tauta.“ – pamokančiai ir patriotiškai dėstė Romas Kaulinis, vienas iš Žemės referenfumo organizatorių, bei pagrindinis parašų rinkimo koordinatorius iniciatyvoje dėl migrantų stabdymo.

Algis Avižienis pabrėžė, jog birželio sukilimas įvyko vien dėl to, kad tarpukaryje buvo tinkamai kreipiamas švietimas – patriotizmo linkme. „Tas jaunimas buvo ugdomas ir jie žinojo, kas yra Tėvynė, kas yra atsakomybė. Ir tai, kad kariuomenė nepasipriešino, jų nesustabdė –  jie po metų patys suorganizavo sukilimą. Sukilimas buvo masinis, visoje Lietuvoje sukilo arti 100 000 žmonių“.

Marius Jonaitis padėkojo susirinkusiems, ir paaiškino, jog nepaisant negerovių (turbūt turėta galvoje žydų ir komunistų žudiką sukilimo dienomis), vis tiek ši data yra atmintina, o didvyriai – minėtini.

„Pasakykite nors vieną karinį konfliktą, kur nebuvo nekaltų civilių aukų? Juk karinis konfliktas visada savyje turi daug neteisybės, ir tai neišvengiama. Tai nesumenkina sukilimo reikšmės, nes jie kovojo už laisvę. Jie nuplovė 1940 metų nepasipriešinimo gėdą.“ – nurodė M. Jonaitis.

Nesusilaikiau ir aš, pasakiau trumpą pasidalinimo žodį. Prisiminiau, jog Rokų kaime veikė sukilėlių būrys. Jam vadovavo karininkas Juškevičius, kuris nelegaliai iš kareivinių, kurios buvo inkorporuotos į sovietų sistemą, paėmė ginklų tiek, kad užtektų būrio vyrams ir moterims, ir atvežęs į Rokų kaimą, išdalino visiems, griežtai nurodęs, jog šaudyti tik tada, jeigu rusai padeginės namus, kėsinsis į gyvybę. Karininkas Juškevičius buvo vienas iš nedaugelio kariškių, kuris priešinosi – nes Vilniaus kareivinėse nebuvo saldu su sovietais. Sukilėlių būryje buvo ir mano močiutės brolis, ir Seimo nario Kario Starkevičiaus dėdė. Apie tai mūsų kaime nekalbama, nes ši tema – birželio 23-osios sukilėliai – daug metų buvo apipinta istorijomis. Sovietai visus be išimties laikė žydšaudžiais (karininkas Juškevičius buvo nuteistas ir ištremtas su visa šeima „be teisės grįžti į Lietuvos Respubliką“, 1989 m. buvo atsisakyta jį reabilizuoti, nes atseit, vadovavo baltaraiščių būriui, kuris esą buvo nelegalus, o tai esą prilyginama banditų grupuotėms). O giminėse buvo laikomasi tylos – nes galų gale, mano močiutės brolis Mykolas Baronaitis nebuvo ištremtas, ir netgi dirbo Panemunės paštininku. Mykolas Baronaitis  iš kolūkio tremtinių pagalbai netgi vogdavo grūdus, juos pardavęs, siuntė į Sibirą Juškevičiaus šeimai pinigus, kad jie nemirtų badu. Kartą iš kolūkio pavogė kiaulę, gavo „parų“, jam buvo išmušti dantys. Išėjęs iš daboklės, nusifotografavo fotoateljė, ir nusiuntė Marijai Juškevičienei nuotrauką, su parašu „štai Maryte, dėl jūsų netekau dantų.“ Vadinasi, sukilėlių būriai buvo kariškai organizuoti, ir turėjo garbės kodeksą – padėti būrio draugams ir jų šeimos nariams. 

Todėl padėkojau organizatoriams, kad šis minėjimas man priminė ir mano šeimos didvyrius. Minėjimas buvo baigtas visiems susirinkusiems giedant himną. Dar kurį laiką žmonės nesiskirstė, diskutavo apie opias šalies problemas. 

Simboliška, tačiau minėjime sakomos kalbos sutapo su tą dieną balsavusios Jungtinės Karalystės nuotaikomis: šiandien jau pranešta, kad JK palieka Europos Sąjungą.

Nacionalinis interesas irgi griežtai pasisako dėl Lietuvos buvimo Lietuva, o ne blaškymosi į visas puses, „laukiant pagalbos“.

„Tie, kas dairosi į Rytus, į Vakarus, į Pietus ir į Šiaurę, ieškodami asmeninės naudos – tie nėra už Lietuvą. Už Lietuvą yra buvimas čia, darbas Lietuvai. Niekada tas blaškymasis neatnešė naudos. Reikia koncentruotis čia.“,- pabrėžė vienas iš asociacijos dalyvių Vitalijus Balkus.

 

Facebook komentarai
Back To Top