skip to Main Content

Moldova – kryžkelėje

Algirdas Paleckis, politologas

„Moldova – tai sėkmės istorija.“ „Moldova – nepavykusi valstybė, užvaldyta oligarchų.“ Abi šias diametraliai priešingas frazes ištarė Europos Sąjungos politikai. Tik pirmąją frazę jie kartodavo paskutinius šešerius metus, kuomet šalį valdė pro-europinė dešiniųjų koalicija. O antrąją ėmė kartoti nuo šios vasaros, kai ignoruoti ūkio ir politinės kultūros nuosmukį tapo iš esmės neįmanoma. Neapsikentė ir žmonės. Kišiniovo centre išdygo dešimtys palapinių, demonstrantai sako nesitrauksią, kol nebus naujų rinkimų. Alyvos ugnin šliūkštelėjo finansinė afera – iš bankų dingo 1 milijardas eurų. Nedidelei, vienai skurdžiausių Europos šalių tai pasakiška suma.

Daugelis Moldovos elito atstovų, tarkime, dalis ministrų, parlamentarų, net teisėjų turi Rumunijos pasus – unikalus atvejis Europoje… Ir neslepia ketinimų prijungti šalį prie Rumunijos. Tik bėda ta, kad dauguma moldavų, pagal apklausas, to nenori. O nori jie ir gerų santykių su ES, ir gerų ryšių su Rusija. Nori balanso. Bet ES nepasimokė iš Ukrainos tragedijos ir eina pramintu keliu – verčia moldavus rinktis: arba jūs su mumis, arba su Rusija. 

Prieš metus dešinioji koalicija pasirašė su ES Asociacijos sutartį. Nors Moldova yra NVS narė ir su Rusija ją siejo daugybė ūkinių saitų, pasirašant Asociacijos su ES sutartį konsultacijų su Rusija nevyko. Kalbinti Kišiniove ekspertai pažymėjo, kad sutartis numatė nelygiaverčius įsipareigojimus. Moldova iš esmės pilnai atvėrė savo rinkas ES produktams ir paslaugoms, o daugelis  jos produktų į ES galės keliauti tik tada, kai atitiks padidintus ES sanitarinius standartus. Rezultatas yra liūdnas Moldovos ūkiui – per šiuos metus eksportas į ES išaugo vos 1-2 procentais, o eksportas į Rusiją krito kelis kartus iki minimumo.

Ekspertai prognozuoja šalies ūkiui sunkius laikus. Tarkime, per šiuos metus iš 140 šalies vyndarystės įmonių teliko 125, didžioji jų dalis – įsiskolinusi. Auga biudžeto procentas, sudaromas finansinės paramos iš užsienio dėka, dabar tai jau 20 procentų biudžeto. Ekonomistų išvada – reikia ne anuliuoti Asociacijos su ES sutartį, bet koreguoti ją, organizuoti ekonomines konsultacijas su Maskva, nes patekimas į rusiškas rinkas pirmiausia atitinka moldaviškų gamintojų interesus.

Nenuostabu, kad merdinčio ūkio fone vidaus politiką krečia drugys. Per vienerius metus virto dvi ir dirba jau trečia vyriausybė. Tiesa, ji yra vis tos pačios dešiniosios pro-europinės ir pro-rumuniškos krypties. Visų opozicinių partijų vadovams iškeltos baudžiamosios bylos. Jų praktiškai niekada neišvysi didžiosiose televizijose. Paskutinį biudžetą priėmė nei parlamentas, kaip numato konstitucija, o… vyriausybė. Kovą su korupcija skelbianti tarptautinė organizacija „Transparency International“ tvirtina, kad Moldovą valdo keli įtakingi oligarchai.

Taip lėmė likimas, kad per pastaruosius dešimt metų praktiškai kasmet tekdavo lankytis Moldovoje, o dirbant Seime vadovauti Seimo ryšių su Moldovos Respublika delegacijai. Atvažiuodamas paskutinius kelis metus ir kalbėdamas su pažįstamais pastebėdavau, kad padėtis ten – vis blogyn. Kai kas stumia šalį Ukrainos keliu. O juk švelnios gamtos, derlingų žemių, svetingų ir šiltų žmonių šalis galėtų klestėti. 

Lankydamasis šįkart ir kalbėdamas politologinėje konferencijoje, akcentavau, kad tokioms šalims kaip Lietuva ir  Moldova, esančioms tarp Rytų ir Vakarų, iš esmės yra du keliai: arba užimti karingą pozą, virsti buferiu tarp blokų ir laukti jų konflikto, kurio metu kentėti teks pirmiesiems – arba laikytis konstruktyvaus požiūrio, skatinti blokų kooperaciją ir iš to laimėti saugumo ir gerovės prasme. Pirmuoju keliu entuziastingai bandė žengti Gruzija M. Saakašvilio laikais ir Ukraina dabar. Antruoju keliu eina Austrija, Suomija. Rezultatų skirtumai – akivaizdūs.

 

Facebook komentarai
Back To Top