skip to Main Content

Mokytojai: Streiko klausimas sprendžiamas derybose, o ne spaudos konferencijose

Lapkričio 16 d. visos šalies švietimo profesinės sąjungos paskelbė, kad laikinai nutraukia derybas su Švietimo ir mokslo ministerija dėl šalies švietimo kolektyvinės sutarties, įteikė reikalavimus, kurių nepatenkinus, gruodžio pradžioje Lietuvos mokyklose bus skelbiamas  visuotinis įspėjamasis streikas. Šį žingsnį profesinės sąjungos žengė po daugiau nei metus trukusių konsultacijų, dalyvavimo darbo grupėse, derybų su ministerija ir Vyriausybe. Sprendimas skelbti streiką subrendo suvokus, kad esminės švietimo problemos toliau bus ignoruojamos arba ketinama apsiriboti kosmetiniais pataisymais. Akivaizdus to patvirtinimas – ruošiamame 2016 m. valstybės biudžeto projekte švietimui skirtos išlaidos toliau mažėja. Dar didesnis švietimo finansavimo mažinimas planuojamas ir vėlesniais metais.

 

Tokioje dramatiškoje situacijoje švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, vietoj to, kad imtųsi realių darbų, kurių laukia moksleiviai, jų tėvai ir pedagogai, ir dėl kurių buvo sutarta su profesinėmis sąjungomis, pradėjo žaisti nešvarius „skaldyk ir valdyk“ žaidimus.

 

Lapkričio 19 d. ji į savo organizuojamą spaudos konferenciją „Ar įmanoma išvengti mokytojų streiko?“ bandė kviesti tik išskirtinai, jos simpatijų sulaukiančius, kai kurių profesinių sąjungų vadovus.  Laimei, į ministrės kvietimą teatsiliepė vos viena profesinė sąjunga.

 

Ministerijos išplatintame pranešime spaudai matosi, kad konferencijoje neketinama kalbėti apie susitarimų su švietimo profesinėmis sąjungomis vykdymą, o vėl kartoti nuvalkiotus teiginius apie menkas „valstybės galimybes“ ir graudenti mokytojus, kad streikas pakenks moksleivių ugdymui. Tuo tarpu Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga dar kartą primena ministrei Audronei Pitrėnienei, kad mokytojų streiko galima išvengti, jei Lietuvos Vyriausybė ir jai atstovaujanti Švietimo ir mokslo ministerija prisimins savo įsipareigojimus, kurie įrašyti tiek Vyriausybės programoje, tiek įvairiose strategijose bei susitarimuose, ir yra pažadėti ne tik šalies visuomenei, bet ir visai Europai.

 

Galima pakartoti ir dar vieną daugybę kartų sakytą tiesą – vietoje dejavimų apie menkas valstybės biudžeto galimybes, susitvarkykite su neracionaliu ir jokios pridėtinės naudos neduodančiu Švietimo ir mokslo ministerijos biudžetu. 

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: AUDRIUS JURGELEVIČIUS, LIETUVOS ŠVIETIMO PROFESINĖ SĄJUNGA

Facebook komentarai
Back To Top