skip to Main Content

 

Raimondas Navickas

3 val. · 

Mohatma Gandis, jo širdies draugas ir vazelinas. Lietuva ketina tapti idiotiškiausių paminklų šalimi?

Toks jausmas, kad mums išties reikalinga kažkokia Istorinės atminties bei paminklų viešosiose erdvėse tvarkymo komisija, inspekcija ar dar koks represinis departamentas. Nes jų nesant absurdo šiose srityse gausėja geometrine progresija.

Sostinėje, kuri nesugeba pastatyti paminklų Lietuvos Patriarchui Jonui Basanavičiui ar broliams Vileišiams, jau stūkso gausūs tolimų kraštų popdainorėlių balvonai.

Zapos, lenonai, vysockiai ir kitokie su Lietuvą nieko bendro neturintys mikimauzai – absurdo monumentai, demonstruojantys, kur link gali nuvairuoti mūsų kultūrą ir istorinę atmintį visokie nukvakę entuziastai, neturintys supratimo, bet turintys pinigų ir randantys „priėjimą“ prie abejingų, bet galingų valdžios vyrų.

Ir štai, pasirodo klouniškų balvonų statytojams sostinėje jau ankšta. Jie nori plėstis į visą Lietuvą, paversdami ją idiotiškiausių paminklų šalimi.

Ne, ne linksmai-kvailų, keliančių geraširdišką šypseną, o būtent idiotiškų, sukeliančių tautiečiams slogaus nesupratimo „Kas čia per kvailystė?“ jausmą.

Rusniškiai buvo apstulbę, kai sužinojo, jog jų mieste, labiausiai prestižinėje vietoje bus pastatytas paminklas …Mohatmai Gandžiui ir jo širdies draugui, vokiečių-žydų kilmės sionistui iš Pietų Afrikos.

Abu šie veikėjai ničnieko bendro neturi nei su Lietuva, nei su lietuviais ir neturi mūsų tautai jokių nuopelnų. Ir ne tik mūsų – su Lietuvos žydais tas Hermann Kallenbach irgi neturėjo nieko bendro.

Atvirai sakant, man sunku būtų suprasti Lietuvoje užrioglintą paminklą net tokiam neabejotinos pagarbos vertam Indijos veikėjui, kaip M.Gandis.

O paminklas jo intymaus gyvenimo draugui Hermannui Kallenbachui – ničniekuo nepasižymėjusiam pasaulio istorijoje bei neturinčiam jokių asmeninių nuopelnų ar sąsajų su Lietuva – man išvis galvoje netelpa.

Na, kas man galėtų paaiškinti – kokiais argumentais tie nukvakę entuziastai sugebėjo įtikinti valdžią leisti statyti tą absurdišką nesąmonę, kuri ilgus metus juokins užsienio turistus ir neišvengiamai prezentuos Lietuvą, kaip nukvakusių kultūrinio kargo kulto garbintojų kraštą, Rusnės centre?

Pabandykite įsivaizduoti save situacijoje, kuomet jūs nuvykstate, tarkim, į kokį Kaliningrado užkampio kaimą ir aptinkate ten gėlėmis išpuoštą monumentą maestro Stasiui Povilaičiui, kuriuo vietos gyventojai labai didžiuojasi.

Žinoma, į akis nusišypsotumėte ir mandagiai pasidžiaugtumėte, bet grįžęs namo nesusilaikytumėte nuo komentarų – kokie apailėtinai komiški aborigenai, neturintys nuosavos kultūros bei istorijos, ten gyvena.

————–

Vienintelė priežastis, kuri man šauna į galvą dėl to absurdiško paminklo yra ta, jog norima apturėti tolerantiškiausią pasaulio monumentą, skirtą įamžinti indų nacionalisto homoseksualios meilės žydų sionistui istorija, nutikusią Pietų Afrikoje.

Neturiu nieko prieš M.Gandį, jo širdies draugą Hermanną Kallenbachą bei jų romantiškus santykius, aprašytus laiškuose, aptinkamuose pagal žemiau esančias nuorodas. 

————-

„Your portrait (the only one) stands on my mantelpiece in my bedroom,“ he wrote to Kallenbach.

„The mantelpiece is opposite to the bed.“

For some reason, cotton wool and Vaseline were „a constant reminder“ of Kallenbach, which Mr. Lelyveld believes might ­relate to the enemas Gandhi gave ­himself, although there could be other, less generous, explanations.

Gandhi wrote to Kallenbach about „how completely you have taken ­possession of my body. This is slavery with a vengeance.“ Gandhi nicknamed himself „Upper House“ and Kallenbach „Lower House,“ and he made Lower House promise not to „look lustfully upon any woman.“

Ypač sugraudino tas vazelino indelio, nuolat primenančio apie santykius su toli esančiu draugu, paminėjimas. Labai jautru, kas be ko.

Tačiau visvien nemanau, kad Lietuva turi virsti idiotiškų paminklų „nesuprasi kam ir kodėl“ šalimi.

Keista, kad nesigirdi pilietinės visuomenės balso, kuris pastatytų į vietą tuos nukvakusius kultūrinio kargo kulto garbintojus ir apgintų Rusnės miesto viešąsias erdves nuo tolerantišką meilę šlovinančių balvonų?

http://lzinios.lt/…/rusniskius-glumina-jiems-siuloma…/199531

O gal tegul mikimauzų ir paminklų vazelinams entuziastai statosi juos savo privačiose teritorijose?

————

Literatūra ir šaltiniai:

Yet as Mr. Lelyveld makes abundantly clear, Gandhi’s organ probably only rarely became aroused with his naked young ladies, because the love of his life was a German-Jewish architect and bodybuilder, Hermann Kallenbach, for whom Gandhi left his wife in 1908.

„Your portrait (the only one) stands on my mantelpiece in my bedroom,“ he wrote to Kallenbach.

„The mantelpiece is opposite to the bed.“ For some reason, cotton wool and Vaseline were „a constant reminder“ of Kallenbach, which Mr. Lelyveld believes might ­relate to the enemas Gandhi gave ­himself, although there could be other, less generous, explanations.

Gandhi wrote to Kallenbach about „how completely you have taken ­possession of my body. This is slavery with a vengeance.“ Gandhi nicknamed himself „Upper House“ and Kallenbach „Lower House,“ and he made Lower House promise not to „look lustfully upon any woman.“

The two then pledged „more love, and yet more love … such love as they hope the world has not yet seen.“

http://www.huffingtonpost.com/…/india-government-buys-gandh…

http://www.wsj.com/…/SB100014240527487035290045761603714824…

http://www.dailymail.co.uk/…/Gandhi-left-wife-live-male-lov…

http://www.newyorker.com/…/20…/04/11/i-was-gandhis-boyfriend

 

Facebook komentarai
Back To Top