skip to Main Content

Mirties ministerijų sąrašą papildė dar viena – URM

Kristina Sulikienė

Pastaruoju metu, sugrąžinus šauktinių kariuomenę, nieko nebestebina mirties priežastis – tarnyba Lietuvos kariuomenėje, o dažniausiai Rukloje, kur yra tik 2 gydytojai specialistai.

Pamenate, vienas šauktinukas mirė nuo žaibiškos infekcijos, buvo bandyta kaltinti medikus, kodėl savaitgalį liepė gulėti, tačiau vėliau TV tiriamoji žurnalistika atrado valgykloje lakstant žiurkes. 

O jos yra labai baisių ligų pernešėjai ir sukėlėjai.

Aišku, mirties priežastimi tapo ir neteisėtas dutūkstantinio bataliono miške laikymas be specializuotos įstaigos – karo ligoninės. Tai galėtų būti ir karo lauko tipo ligoninė, tai yra, gali nebūti specialaus pastato, bet teritorijoje visą parą privalo būti chirurchas (sprogimų, šūvių atveju), akių gydytojas, o po tos šauktinio staigios mirties, sakyčiau, ir infektologas, kuris geriau negu šeimos gydytojas galėtų nustatyti, kokio stiprumo antibiotikus staigiai ir būtinai į veną skirti čia pats vietoje, nes žaibiškos infekcijos plinta žaibiškai – todėl jos taip ir vadinasi.

Buvo šioje teritorijoje ir patyrusios kariškės šūvis į pačią save – tai rodo ir nenormalią karinio dalinio atmosferą, apie kurią rašiau prieš 3 metus 4 dalių „seriale“.

Lietuvos kariuomenei su nuolat besikeičiančiais, bet su Rusija labai kariauti pasiryžusiais ministrais visai ne gėda ir tai, jog neseniai be gyvybės ženklų buvo rastas Kroatijos karys. 2017 12 12 atėję jo kolegos į kareivines rado jį negyvą. Tokie ir panašūs atvejai verčia KAM vadinti „mirties ministerija“.

Tačiau jai iš paskos į trasą netikėtai įstojo Užsienio reikalų ministerija, kurioje, pasak spaudos pranešimų, nuo per didelio darbo, pervargimo neseniai mirė visai jauna tarnautoja, kuri be to buvo ir nėščia.

Nėščiosios negerbiamos netgi tokioje įstaigoje kaip Seimas – tarkime, pirmininkas V.Pranckietis nutarė neleisti Lygių galimybių kontrolierei Skardžiuvienei ir auginti vaiką, ir pusę dienos eiti į darbą (tokiu būdu jis jai leido suprasti, jog sėdėk namie, moterie) – o kontrolierė tokiu atveju pasirinko darbą, o ne sėdėjimą namie, ir pagrobė iš vaiko jo gražiausias akimirkas gyvenime, dėl labai kvailo V. Pranckiečio sprendimo (lygių galimybių aktyvistės tai neretai feministės, kurios pagal apibrėžimą negali būti namie, vien dėl nėštumo ir gimdymo, nes taip joms liepia jų išpažįstama Feminizmo religija).

Dar iš vienos nėščiosios (prieš keletą dienų pagimdė) buvo tyčiojamasi tiesiog Seimo posėdžių salėje, kai Povilas Urbšys pasakė, jog Viktorija Čmilytė – Nielsen galėtų nepristatyti pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto. Kilo toks sąmyšis, jog tą dieną projektas net nebuvo pristatinėjamas. Ką tik prieš kelias dienas pagimdžiusi Seimo narė (tai ketvirtasis jos vaikas) vis tiek pristatė projektą kitą savaitę po skandalo, o dėl Povilo Urbšio skandalas feminisčių tarpe kilo netgi už Atlanto.

Tiek to visas šitas istorijas.

Pasižiūrėkime į tą URM istorijos „fabulą“.

Asmeniškai aš visiškai netikiu, jog 41 metų moteris „per daug dirbo, persitempė ir dėl to mirė nuo plaučių uždegimo“.

Visų pirma – dabar ne XVI amžius, paprastas penicilinas kai buvo išrastas, jis puikiausiai ėmė kovoti prieš plaučių uždegimą, visokie Ospamox, kurie su receptais (ar be jų, jeigu tu esi ministerijos klerkas, kaip kad Aurelijus Veryga, kuris Seime gyrėsi įsigijęs receptinių vaistų – lašelinių skysčio Na CL- be recepto), kovoja su gripo komplikacijomis – įvairiais pūliniais uždegimais. Ospamox netgi yra labai tvirtas kovoje su tokia baisia liga kaip sepsis. Neįtikėtina, tačiau mirtinas infekcijas pakerta visiškai nepopuliarūs ir gydytojų netgi nereklamuojami vaistai. Todėl aiškinti, jog ministerijos klerkė kad ir eidama į darbą, nesusiprotėjo pagerti vaistų už keletą eurų – neįtikinama istorija. Juk šitie klerkai gelbsti mus, kai mes užsienyje esame bėdoje. Tai jeigu jie nesugeba savimi pasirūpinti – kažkas čia ne taip.

Nejučia vėl prisimenu tą keistą istoriją, kai Italijoje įsikūrusi Lietuvos ambasada su ministru patarėju priešakyje Viktoru Dagiliu apkvailino Italijos policiją.

Kai vietoj 2014 01 07 į jūrą įkritusio ir į tinklus įsipainiojusio 160 cm ūgio žvejo jie telefonu „atpažino“ „lietuvio Romualdo Apanavičiaus, apie 190 cm ūgio, kuris ieškomas kaip dingęs be žinios“, lavoną.

Tai, jog ieškojau šeimos nario, buvo panaudota nusikaltimui: telefonu atpažinti kūnus neleidžia joks teisės aktas, nerasime to ir konsulinėse taisyklėse. Piktnaudžiauti tarnyba, atpažįstant lavonus telefonu, yra ir registrinių duomenų klastojimas, ir galų gale, tarpvalstybinių santykių bloginimas (antivalstybinė veika.)

Tokiu būdu Lietuvos ambasada, ir visas diplomatinis korpusas, kuriam vadovavo ir tebevadovauja Linas Linkevičius ir Dalia Grybauskaitė, suklaidino Romos policiją su prokuratūra, kuri metų metais tyrė Ostijos mafiją, ir niekaip neturėjo įrodymų prieš ją. Ostijos kavinėje įsikūręs Spados klanas, mėgstamoje vietoje, ties kavine jūroje buvo rastas kūnas,  ten ir yra picerija, kurioje neseniai apsilankė kovos su mafija skyrius ir išmušę duris, išsivedė du mafiojozus. Taigi, buvo  rastas kūnas, kuris ryte neturi jokių dokumentų, o po pietų „už tinklų rastas lietuviško paso viršelis, todėl policija negali įskaityti, ir skambina į ambasadą“ (čia iš R. Apanavičiaus paieškos bylos, cituoju Viktorą Dagilį, čia jo laiškai), rodo išankstinį susiderinimą, ir neįtikėtina, jog lavonų sukeitimo istorijoje būtų dalyvavusi vietos policija – aš iš karto įtariau mafiją, bet apie Ostijos mafiją spaudoje iki šių metų rudens nebuvo jokių žinių.

Lietuvoje nerasime žinių ir apie Ndrangetą – pačią žiauriausią ir šiuo metu stipriausią pasaulyje narkotikų mafiją, kurios lizdas yra Kalabrijoje (Italijoje). Gali būti, su šia mafija Lietuvą sieja labai glaudūs ryšiai – vien ko verta gegužės mėnesio istorija: 62 asmenų, tarp kurių buvo ir 3 kunigai, Caritas atstovai,  sulaikė kovos su mafija skyrius. Šie asmenys klastojo pabėgėliams dokumentus ir plovė pinigus. Lietuvos Caritas seniai turi ryšių visoje Europoje, žino visus šitus projektėlius, ir galimai plauna pinigėlius. Pavyzdžiui, kova su žmonių prekyba Vilniaus Carite būtinai lydima gausių pinigų, išmokamų advokatams. Ar tai sustabdė jaunų moterų prekybą ir vaikų iš Lietuvos? Ne. Geriau tuos pinigus mokėtų pasieniečiams, kad jie tikrintų kiekvieną mašiną ir autobusą. Būtų daugiau naudos, negu vėliau kovoti su pasekmėmis. 

Italijoje nuo seno klestinti mafija taip smarkiai įsišaknydinusi, jog teisėsauga neretai neturi prie ko prikibti – mafija išradusi būdus, kaip atrodyti veikiant legaliai.

Pažymėtina, jog ir lietuviškosios mafijos jaunoji karta jau meistriškai išmoko tokio elgesio, ir netgi giriasi visur, kad „aš nebachūrauju, bet dirbu švariai“. (Priminsiu, jog prokuratūra giriasi, jog pasodindama Henriką Daktarą, pasodino ir visą „daktarų“ „mafiją“, tačiau realybė yra kiek kitokia. Užaugo jaunimas, ir apie jį nerašo net didysis „mafijos žinovas“ romanistas, novelistas Dargis, kurio knygelės neparemtos jokiais dokumentais, ir ten nerasime jokių išnašų, į ką jis remiasi, kurdamas savo pasakojimus.) Tuo pačiu metu mūsų mafijėlė vykdo milijardinius projektus, ir labai lengvai gauna statybos leidimus iš kovotojų su korupcija, ir „Kaunas tvarkosi“ atstovų.

Lietuvoje ne mokomasi iš Italijos klaidų, bet importuojama viskas, kas blogiausia yra ten įvykę.

Lietuvoje netgi neviešinama, jog 2017-ieji Italijoje buvo lūžio metai – buvo suduotas smūgis anksčiau neliečiamomis laikytomis Italijos mafijų klanų grupuotėms, kurių yra virš 12. 

Mafija, kaip įprasta, savo nešvarius pinigus legalizuoja per įvairią legalią veiklą – dažniausiai, kavinių verslą, kaip buvo ir Ostijos mafijos atveju.

Šį rudenį ši mafijėlė pagaliau buvo „susemta“, nes Ostijos Spados klano vadui neatlaikė nervai, ir jis sumušė žurnalistą, visiems matant ir netgi filmuojant, ypatingai žiauriu būdu – su galva trenkdamas kaip kovos be taisyklių ringe žurnalistui praskėlė nosį, o vėliau daužė su geležine lazda. Šitas epizodas pagaliau leido šį verslininką įvardyti kaip mafijozą, jo mušimo būdas ir buvo įrodymas, teismas taip pat pasakė tą patį „mušta mafijiniu būdu“. Daugiau įrodymų policija nelabai turėjo.

Užpernai Bolonijoje (Italija) vyko laidojimo paslaugų mugė, kurioje Dalios Grybauskaitės paveikslas 2016 04 01-03 buvo pažymėtas parodoje kaip Dalios Vogel, kuri mirė 2012 01 25.

Mūsų Daliai Italija pareiškė užuojautą. Buvo sekmadienis, kai kilo šis skandalas. Įdomiausia, jog Italijoje esanti ambasada, su kuria neįmanoma buvo susišnekėti toje lavono sukeitimo byloje, sekmadienį dėl tariamai numarintos Dalios susirinko į darbą, ir pareiškė protestą.

Esą mūsų protežė nemirė. 

Tačiau palyginkite – dėl tikrų mirusių ar dingusių piliečių ši ambasada verčiasi kūliais per galvą, bendradarbiaudama su vietos mafija, klastoja mirties faktus, ir netgi neatlikus DNR tyrimo, tą pačią dieną jau praneša į Lietuvą, kitu atveju puola gelbėti visiškai nemirusios Dalios Grybauskaitės: tiesiog iš jos buvo žiauriai išsityčiota, ir matyt, yra už ką.

Nepaisant šito perspėjimo, Lietuvos diplomatinis korpusas nieko nedarė, kad atitaisytų savo padarytas klaidas, ir šlykščias provokacijas, kad ir toji Ostijoje, kurioje buvo apkvailinta Italijos policija.

Spauda rašė, jog lavonas šviežias – tačiau mafija tyčia sugrūda lavonus į šaldytuvus, ir ten palaiko, iki „reikės“. Taip pat Lietuvos ambasados klerkas Viktoras Dagilis nuo 2014 01 10 galimai ir ėmė organizuoti lavono išmetimą, nes tą dieną iš ambasados dingusiojo šeimai atėjo faksas, jog reikia į Lietuvos ambasadą per Užsienio reikalų ministeriją atsiųsti 10 000 eurų. Policininkė man pasakė: skamba kaip išpirka, jūsų giminės – galimai pagrobti. Tačiau policijos paieškos tyrimas nesustabdė atkakliai nusiteikusio Viktoro Dagilio, jis man skambinėjo ir ne vieną kartą, ir įtikinėjo, jog jis matė mano brolį Romoje, tačiau nesugebėjo apibūdinti jo išvaizdos, vis kartojo, jog „rodė dokumentą“. Imitacijai sukurti yra sukuriama legenda, kuria pirmiausia įtiki patys imitacijos kūrėjai. 

Lavonų iš šaldytuvų ištraukimas esant reikalui (o reikalas atsirado, man 2014 01 10 paskelbus paiešką) – plačiai žinomas mafijos metodas, tik mūsų diplomatiniam korpusui su policija bei bylas iš oro kurpiančia prokuratūra (pagrindiniai nusikaltimai Lietuvoje yra straipsnių rašymas ir komentavimas po jais) jis negirdėtas, nes Lietuvoje nei sekso, nei pedofilijos, nei narkomafijos, nei mafijos apskritai – NĖRA. 

Sveikinu dar vieną ministeriją, prisijungus prie tosios, kurioje tarnyba pati savaime gali tapti mirties priežastimi.

„Aš atsakysiu, jeigu kas žus“,- į klausimą, kodėl per žemiau negu minus 20 į mišką siunčiami kariai, atsakė majoras Rolandas Valaitis.

Tas pažadas skambėjo tuščiai, ir mes visi matome, jog karo vadai neatsakė ir neatsakys už savų, o dabar jau – ir NATO karių – žūtis.

Pripažinkime, labai keista ir ši URM istorija.

Na kokio gi ten darbo buvo prieš Kalėdas, kad nėščioji turėjo eiti į darbą ir mirti nuo pervargimo. Nelabai įtikėtina.

Kodėl ministras Linas Linkevičius, kuris yra ir Seimo narys, beveik į tą Seimą nevaikšto, toliau storėja, tarpsta, ir visiškai neatrodo pervargęs? Darbas Užsienio reikalų ministerijoje daugeliu atvejų yra amžinos atostogos – kavos gėrimas nuo ryto iki vakaro, bereikšmė veikla, ir nusikaltimų maskavimas, kaip yra Italijos atveju, arba Norvegijos ir Švedijos vaikų grobimo atvejais: pirmu smuiku, atimant vaikus iš lietuvių šeimų, sugrojo ten įsikūrusios mūsų ambasados, kurios nejudino nė mažiausio pirštelio, kad gelbėtų Lietuvai jų piliečius.

Girdėjau „smagią“ istoriją, jog kartą iš Oslo vienu lėktuvu skrido mūsų storasis įmitęs ministras Linas Linkevičius ir pas lesbietes augančio Jonuko teta. Visą kelią ji sėdėdama šalia jį tiek „skalbė“, kad storasis ministeris buvo raudonas. Gali būti, šitas iškoliojimas davė rezultatų, nes neseniai buvo skubos tvarka parskraidintas ir močiutei perduotas koše Norvegijoje nusideginęs vaikas. L. Linkevičius gal vis tik turi kažkiek smegenų, bet galėtų ir daugiau vaikų išgelbėti. Aišku, ką reiškia tas vienas vaikas, palyginus su 60 atimtų Norvegijoje, ir arti 200 atimtų Jungtinėje Karalystėje? Linui Linkevičiui neįdomus ir Prancūzijoje įstrigęs lietuvis vaikas Deimilė Rimantė Apanavičiūtė, kuri, turėdama gyvus visus 4 senelius, kurie gyvena Vilniuje su erdviais butais, ir tikrai galėtų ar vieni, ar kiti jais pasirūpinti, jeigu tetoms (kurių yra dvi) negalima, nes pagal įstatymą mes neva ne giminaitės – tai kur Linui Linkevičiui rūpės jo paties tarnautojai? O gal ir yra taip, kad atėjus Lietuvos išgelbėtojams žaliesiems „valstiečiams“ jie ėmėsi šlykščių reformų, panaikino krūvas etatų, ir gali būti, jog vienam tarnautojui tenka 5 krūviai? Tam, kad žmonės „susiprastų“ išeiti iš darbų: šitą metodiką žinome, ir esame visi ištvėrę. 

Yra ir netyčinė metodika, kai tiesiog darbe trūksta žmonių per gripo epidemijas – esu dirbusi mokykloje dviejose pamainose, kaip pradėdavau 8 ryto – taip ir baigdavau 6 vakaro pamokas. Kadaise ir švietimo ministerija garsėjo kaip Mirties: nenormalios minimumą tesiekiančios algos, ir nežmoniški darbo krūviai, nes „nėra kam pakeisti“.

Yra ir mokytojų mirusių nuo gripo komplikacijų, nes šios profesijos atstovai, kaip įprasta, netausodavo savęs. O jeigu tik imdavo tausoti, kaip kartą aš, tai direktorė užskundė į Sodrą.

Kodėl su plaučių komplikacija gydosi, o ne eina į darbą. 

Tačiau URM istorijoje kažkas ne taip. 

Juk slaptojoje kalboje visi paslaptingi nužudymai pagal susitarimą yra žymimi kaip „širdis“ arba “plaučiai“.

Juk miręs žmogus nustoja kvėpuoti. „Plaučiai“. Arba miręs žmogus nebeturi kraujotakos: „širdis“.

Kai 2009 12 27 buvo nužudyta mano sesuo, medicininiame mirties liudijime buvo parašyta „aorta“. Mums buvo pasakyta „sirgo gripu, o vėliau įvyko aortos trūkis“, nors sesuo visiškai sveika lankėsi per Kalėdas pas mus namie, ir jokio gripo mes nematėme. 

Taip ir čia – gal įvyko kažkokia tragedija, gal nužudymas iš keršto, gal mafija, gal dar kažkas – reikėtų tirti, o ne dangstytis su „plaučių komplikacijomis“.

Juk nėščiosios žūtis – tai labai baisu, žuvo ne vienas, o 2 žmonės.

Nepadės prokuroro Palaimos nuomonė, jog „Lietuvos mafija nėra taip pažengusi kaip Italijos“.

Juk Italijos mafija seniai čia. Ir ji turi savo kavines ir restoranus, legalią veiklą. Tai išsilavinę, labai aukšto intelekto, ir labai tirštai ir gausiai besikuriantys Lietuvoje asmenys. Kai kurie jų – buvę žvalgybos pareigūnai. Pasižiūrėkite filmus, kaip žvalgyba ir mafija gražiai sugyvena, nes priešas tas pats – sistema, kuri žadėjo, bet kažko neištęsėjo.

Nes Italijoje jiems nebeliko vietos. Todėl jie kuriasi čia.

O reikalus jie tvarkosi juk tokiu būdu, kaip moka. Čia tiesiog versija pamąstymui. Tiesa, kai kurie italai veikia būtent per URM. Kartu su URM. Ir kaip atskirti tada, kur čia yra urmas, kur mafija, gal jie visi į vieną kumštį per metų metus tiek suaugę, kad nebeįmanoma nieko susigaudyti?

Nors iškilmingai ir viltingai nuaidėjo, šaudė  Naujųjų Metų šampanai ir fejerverkai, Mirties ministerijoms linkiu visų pirma pasveikti.

Nuo beprotiško valdžios, garbės troškimo. Atsigręžti į protą, tiesą, ir sąžinę.

Nebedidinti nei gynybos, nei reprezentacinių biudžetų.

Skirti laiko sau, svao aplinkai, ir visų pirma – savo tarnautojams.

Tebūna 2018 metų uždavinys – sumažinti KAM ir URM esantį mirtingumą. Nes ir vienas žmogus jau yra  statistika. 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top