skip to Main Content

Ministras K.Starkevičius išleido milijonus žiniasklaidai papirkti

Aurimas Drižius

Konservatorius, buvęs Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius, daug pasisakantis apie skaidrumą ir kovą su korpupciją, būdamas ministru „neskelbiamu derybų“ keliu išleido milijonus biudžeto litų žiniasklaidai papirkti, matyt, todėl, kad nebūtų paviešintas ministro vaidmuo vadinamoje „mailiaus“ byloje.

Nors visi ministerijos pirkimai turi būti daromi remiantis Viešųjų pirkimų įstatymu, skelbiant konkursus, ministras K.Starkevičius surado naują būdą, kaip apeiti šį įstatymą. 

Vietoj to, kad skelbtų konkursus ir gautų geriausią kainos ir kokybės santykį, ministerija 2009 ir 2010 m. tiesiog sudarė sutartis su įvairiais žiniasklados magnatais „neskelbiamų derybų“ keliu. 

 

Sumos stulbina: pvz., dienraščiui „Lietuvos rytas“ „neskelbiamu derybų“ skirta 930 tūkst. litų, „Lietuvos ryto“ televizijai – 600 tūkst. litų, o dar ir portalui www.Lietuvosrytas.lt – 360 tūkst. litų. Viso „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupei be viešojo konkurso asmeniniu ministro K.Starkevičiaus įsakymu „neskelbiamu derybų“ keliu buvo skirta net 1,89 mln. litų. 

Su kitu laikraščiu – „Valstiečių laikraštis“ ministras K.Starkevičius taip pat „neskelbiamu derybų“ keliu sudarė net 392 tūkst. litų reklamos sutartį „dėl informacinės medžiagos rengimo ir publikavimo laikraštyje „Valstiečių laikraštis“. 

Beje, šį laikraštį mėgo ir buvusi Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, kuri prieš pat savo kadencijos pabaigą 2008 m. pabaigoje sudarė su „Valstiečių laikraščiu“ 95 tūkst. litų reklamos sutartį taip pat „neskelbiamų supaprastintų derybų“ keliu. 

Beje, įdomu ir tai, kad ta pati K.Prunskienė taip pat savo kadencijos pabaigoje – 2008 m. rugpjūčio 21 d. parėdė iš ministerijos biudžeto pervesti net 690 tūkst. litų neįvardijamai įmonei už „parodos „Agrobalt“ prekės ženklo pirkimą“.

Parodą „Agrobalt“ rengiama jau daugiau nei dešimt metų, ir tik dabar ministerija, kuri ir yra šių parodų rengėja, sumanė iš kažko nusipirkti tą ženklą už beveik milijoną litų – jis ką, auksinis“, – taip Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje replikavo kai kurie Seimo nariai. „Gal tas ženklas deimantais apsagstytas“, – ironizavo Seimo narys Bronius Bradauskas.

 Šiame posėdyje sausio 26 d. buvo svarstoma Žemės ūkio ministerijos pateikta informacija apie „neskelbiamų derybų“ keliu paskirtas lėšas „viešinimui“, arba kitaip sakant, reklamos sutartims. 

Dar 390 tūkst. litų ministrė K.Prunskienė savo kadencijos pabaigoje „neskelbiamų derybų keliu“ skyrė kažkokiam nežinomam leidiniui „Mūsų rytojus“.

Pats pirmas ministro K.Starkevičiaus šiame poste pirkimas „neskelbiamų derybų“ keliu buvo už daugiau nei 560 tūkst. litų pirkta „mėsos konservai skardinėse“. Nors pardavėjas neįvardintas, manoma, kad konservai buvo pirkti iš UAB „Marijampolės pieno konservai“, kurios savininkai jau anksčiau ne kartą buvo įsivėlę į panašius skandalus.

Tuoj po to pasipylė ir kitos ministro K.Starkevičiaus „dovanos“ žiniasklaidai – „neskelbiamu derybų“ keliu buvo 50 tūkst. litų portalui www.valstietis.lt, beveik 80 tūkst. litų – laikraščiams „Mano Aukštaitija“, „Mano Suvalkija“, „Mano Dzūkija“ ir „Mano Žemaitija“, portalui delfi – 211 tūkst. litų, žurnalui – „Made in Lithuania“ – 216 tūkst. litų, žurnalui „Mano ūkis“ – 71 tūkst. litų, „Verslo žinioms“ – 33 tūkst. litų.

Didžiausios sumos buvo skirtos jau minėtam ‘Lietuvos rytui“, bei televizijai LNK – net 1,7 mln. litų (televizijos kanalas Tele-3 turėjo smarkiai įsižeisti – kuo jis blogesnis?), ir  kažkokiam nežinomam portalui  www.manoukis.lt – 300 tūkst. litų.

Beje, politikai bijo žiniasklaidos, todėl vengia ją kritikuoti, ir pasak Seimo nario Rimanto Dagio, „vieši pirkimai, susiję su žiniasklaida – delikati tema“.

Net ir tokiam bažnytiniam portalui, kaip www.bernardinai.lt, kurį išlaiko Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondas, iš ŽŪM biudžeto buvo skirta 150 tūkst. litų. Taip pat „neskelbiamu derybų“ keliu, kurį Seimo narys Valkiūnas atvirai įvardino kaip korupcinį kelią išplauti biudžeto lėšas. 

Dar viena injekcija buvo suteikta kitam garsaus oligarcho Dariaus Mockaus produktui -portalui www.alfa.lt – net 345 tūkst. litų. 

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) patikrino tik tris Žemės ūkio ministerijos sutartis, sudarytas „neskelbtinų derybų“ keliu – su žurnalu „Mano ūkis“, radijo stotimis „Pulsas“ ir „Spindulys“, ir visais trimis atvejais nustatė, kad jos buvo sudarytos neteisėtai. 

„Perkančioji organizacija nepagrindė, dėl kokių priežasčių (techninių, meninių ar dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga) paslaugas pateikti gali tik konkretus tiekėjas“, – teigia Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Žydrūnas Plytnikas, – perkančios organizacijos pateiktas žurnalo „Mano ūkis“ charakterizavimas, pvz., kad tai lietuvių kalba leidžiamas kompleksinis žurnalas, skirtas agroverslo sektoriaus dalyviams,  kad jame per 50 proc. publikacijų rengia biomedicinos mokslų mokslininkai, nepagrindžia, kad tai vienintelis leidinys, galintis rengti ir publikuoti informacinę medžiagą“. Nors VPT ir nurodė sustabdyti minėtas sutartis, to nebuvo padaryta. 

„Mes patikrinome du 2009 m. Žemės ūkio ministerijos pirkimus „neskelbiamu derybų“ keliu ir, jie abu buvo pripažinti neteisėtais, – sakė Seimo Antikorupcijos komisijoje kalbėjo Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorius Žydrūnas Plytnikas, – kadangi VPT tikrina ir neskelbiamų derybų keliu sudarytas sutartis, ir pretenzijas dėl konkursų, mums per savaitę ateina maždaug 30-50 skundų dėl viešųjų pirkimų, – sakė Ž.Plytnikas, – ir skundžiamasi dėl sutarčių, kurių vertė siekia milijonus. 

Mes patys atsirenkame, kurie pirkimai mums atrodo rizikingi pagal tam tikrus kriterijus. Visų viešųjų pirkimų, kurių per 2010 m. buvo paskelbta 4 tūkstančiai, patikrinti mes tikrai nespėjame. Jeigu tikrintume tik neskelbiamų derybų keliu organizuotus konkursus, neliktų laiko tikrinti ir visiems kitiems projektams, kuriuos mes matome rizikingus. 

VPT, gavusi konkurso medžiagą, visais atvejais įpareigoja konkurso organizatorių nevykdyti pirkimų, kol ji nepateiks savo išvados. Kai kurių konkursų sąlygos surašytos tūkstančiuose puslapiuose, ir juos visus perskaityti ir įvertinti užtrunka nemažai laiko, nors ir labai stengiamės dirbti operatyviai. 

Mūsų išvadų prašo ir STT, ir Generalinė prokuratūra, todėl manau, kad mūsų išvados kvalifikuotos. Pagal mūsų išvadas pradėti daugelis ikiteisminių tyrimų“.

Ž.Plytnikas buvo susitikęs su mokesčių inspekcijos vadovais ir aptarė galimybę, kad tie korupcinių konkursų organizatoriai būtų automatiškai tikrinami mokesčių inspekcijos. „Mes turime teisę pažeidusius Viešųjų pirkimų įstatymą bausti administracinėmis nuobaudomis, todėl pasiūlėm tokius asmenis perduoti mokesčių inspekcijai, kad ji patikrintų jų ir jų šeimos narių turtą, – sakė Ž.Plytnikas, – tai yra prevencinė priemonė, kurios anksčiau nebuvo“.

ŽUM atstovai gynėsi, kad Viešųjų pirkimų įstatymas numato galimybę atlikti pirkimus „neskelbiamu derybų“ keliu, jeigu „dėl techninių ar meninių priežasčių, arba priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga prekes ar paslaugas suteikti gali tik konkretus tiekėjas“. 

Ministras K.Starkevičius gynėsi tuo, kad „nei Europos teismų praktikoje, nei Lietuvos teisės aktuose nėra detaliai apibrėžta tai, kas yra techninės ir meninės priežastys ar priežastys, susiję su išimtinių teisių apsauga“, ir kad „ministerija rėmėsi tuo punktu, kad konkrečias paslaugas gali teikti tik konkretus tiekėjas“.

Toks atsakymas sukėlė atvirą Antikorupcijos komisijos narių pasipiktinimą – „Kuo, pvz., žurnalas „Valstybė“ arba „Veidas“ blogesnis už „Mūsų ūkį“, ir pan. Ministerijos klerkai aiškino, kad jie taikosi į „specifinę auditoriją“, ir kad per „Veidą“ ji nepasieks žemdirbių, tačiau klausimas, kodėl informacija per katalikų portalą www.bernardinai.lr pasieks žemdirbius, liko be atsako. 

„Sklando informacija, kad dabar, minėtiems faktams iškilus į paviršių, viešųjų pirkimų dokumentai yra keičiami ar ne galimai klastojami“, – sakė Seimo narys Valkiūnas.

Nors ŽŪM ir buvo gavusi Ž.Plytniko raštą, kad minėti pirkimai prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymui, ir nurodoma juos nutraukti, tačiau K.Starkevičius toliau sudarinėjo tokias sutartis, nes pamanė, kad VPT tik „iš dalies“ mano esant tokias sutartis neteisėtomis. 

„Tie argumentai, kad yra nepagrįstas pirkimo būdas – „dėl techninių meninių“ priežasčių, jie ir galioja, mes jo neatsisakome“, – sakė Ž.Plytnikas.

„Ypač akivaizdu, kad buvo padaryta klaida, kai Viešųjų pirkimų tarnyba tapo pavaldi Ūkio ministerijai, – apibendrino Antikorupcijos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis, – kitas dalykas, kurį mes matome, kad valstybės tarnautojai, kurie vykdo viešuosius pirkimus, yra nebaudžiami. 

Matome ne vieną pirkimą, kuriuos nagrinėjome – VPT gali nubausti tokį tarnautoją tik tūkstančio litų bauda, tačiau senaties terminas sueina po pusės metų nuo pažeidimo. O tai, kad buvo pažeistas įstatymas, dažniausiai paaiškėja tik vėliau, kai prasideda teismai, kurie tęsiasi ne vienerius metus. 

Todėl aš manau, kad Viešųjų pirkimų kontrolės srityje mes iš tikrųjų turime teigti ne vieną įstatymų pataisą. Vienas dalykas, t.y. griežtinti valstybės tarnautojų atsakomybę, kitas – stabdyti tokius pirkimus, kaip neskelbiamų derybų. Tiesa, ŽŪM nėra išskirtinė ministerija, kuri daugiausia išleidžia pinigų neskelbiamų derybų keliu. Yra tokių, kurios išleidžia ir daugiau. Tačiau yra ir tokių ministerijų, kurios apskritai nieko nepirko neskelbiamų derybų keliu. 

Tai reiškia, kad jos moka suplanuoti darbus – pvz. Finansų ministerija, kuri apsieina be tokių pirkimų. Reiškia, kad galima apsieiti ir be pirkimų „neskelbiamų derybų“ keliu. 

Todėl aš manau, kad mes turime įvertinti visų ministerijų pirkimus, atliktus „neskelbiamų derybų“ būdu, tuo labiau, kad jau dabar tampa aišku, kad kai kuriais atvejais buvo daromas spaudimas. Reikia išsiaiškinti, ar tai nėra piktnaudžiavimas“.    

 

Facebook komentarai
Back To Top