skip to Main Content
Dabartinis sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys apie tai, kaip jam sekėsi kilti karjeros laiptais:
„… pirmas tas kartas kada planavom, kad įsivesim eurą ir vieno tokio susitikimo metu manęs tas bičiulis paprašė, sako: „Žinok mes neturim PATARĖJO EKONOMIKAI ir mums kiekvienam patarėjui davė užduoti atvesti po vieną kandidatą“.
Tai sako: „Gal tu galėtum nuo manęs sudalyvauti?“. Eik tu, – sakau, – AŠ Į PARLAMENTĄ EIT DIRBT…, TAI KĄ TU JUOKAUJI? „Ne, – sako, – suprask, tu nueisi, tu gali atsakyti ką nori – kad nežinai, nenori, nu…, kai sakot, paleis tave…“
Tai aš nuėjau, tai va matyt vienintelė gyvenime ĮSTAIGA, čia aš be jokio negatyvo, tiesiog ten tokia situacija gavosi, kur nuėjau į DARBO POKALBĮ ir darbo pokalbyje, kuriame į visus klausimus atsakiau: „NEŽINAU, NE, TIKRAI NEMOKU“, finale ta vadovė, to patarėjo, pasižiūrėjo į tą mano bičiuli ir sako: „LABAI GERAI, – sako, – MUMS KAIP TIK TOKIO IR REIKIA“.
Ir jinai pakėlė ten tokį baltą telefoną, taip vadinamą „VYRIAUSYBINĮ“ ir paskambino (į banką) mano vadovui. Aš sėdžiu, aš nieko nesitaręs, aš visiškai neplanavau niekur išeiti… Ne, ji tiesiai jam, pakėlė ragelį, sako: „Taip ir taip, čia dabar dėl euro įvedimo, daug teisės aktų…, reikia, kad čia duotumėte savo atstovą, jeigu norite, kad reikalai kaip sako „judėtų“. Tai pas jus ten KAŽKOKS DULKYS, – sako, – yra, ta prasme, va galit jį mums čia… (atsiųsti)“.
Aš nežinau, skradžiai žemę prasmekti. Aš atėjau tik bičiuliui padėt…, ir finale taip gavosi, kad…, ir nuėjau nu lyg tai, kaip paskui tą patį „Lito Requiem“ padaryti… O iš Parlamento planavau, kad grįšiu į Lietuvos Banką, na bet taip gavosi, kad iš ten patekau į valstybės kontrolę…“
P.S. Retorinis klausimas – Ar dar ilgai leisime, kad „būtent tokie reikalingi dulkiai“ mus ir toliau du…..? (durnintų).
Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));