skip to Main Content

 

Mindaugas Puidokas bus geras prezidentas

Mindaugas Puidokas gimė 1979 m. kovo 19 d. (pirmadienį) Kauno Vilijampolėje. Mėnulio 21-a naktis Žirgas skirta Šir­dies takui. Toks žmogus ramus, ilgai ruošiasi, neskuba užbaigti darbų. Jam svarbiau dirbti, negu didžiuotis pabaigtais darbais. Deja jis nesidera dėl uždarbio, ir todėl dažniausiai dirba už dyką. Širdyje slypi žmogaus jautra, ar net siela, todėl labai lengvai su­randa kalbą su kitais. Tokie žmonės puikūs tautosakos rinkėjai. Širdis reiškiasi per liežuvį. Kitus žavi jo balso malonus skambe­sys, netgi tai kad jis neturi paslėptų minčių. Sakoma kad tokių žmonių liežuvis užbėga pirmiau proto. Tik pasakęs jis pagaliau supranta ką norėjo pasakyti. Dailėje tokie būna impresionistais. Jis niekaip nesupranta ką mato, ir tik nutapęs džiaugiasi pajutęs supančios gamtos grožį. Tuom džiaugiasi ir kiti žiūrėdami į jo paveikslus. Moksle jis per daug ilgai dairosi aplinkui. Bet jeigu kitiems tai neatsibosta, tampa savo darbo genijų, jam tampa viskas aišku ir be žodžių. Tai gilios nuojautos žmogus, kuris klaidžioja nepramintais takais. Gal galėtume sakyti kad skraido padebesiais, o ant žemės ir akmenuko nepastebi.

Kovo 19 d. baigėsi trečias Saulės mėnuo Vandenis. Tokie žmonės būna pakankamai užsispyrę, nesiduoda blaškomi kitų. Mėgsta vidinę tvarką, būna sėkmingais tyrėjais ar konstrukto­riais. Jupiterio 8-i metai Ožys teikia norą visur prieštarauti. Aš tokius vadinu filosofais. O Saturno 20+1-i metai Berkana ati­tiktų Mėnulio 20-ą naktį Erelis. Čia jau matytume savybes visai priešingas anksčiau aptartam 21-os nakties Žirgui. Toks žmo­gus žengia drąsiai be svyravimų, labiau stengiasi užbaigti kitų pradėtus darbus, negu pradėti naujus, ir tai jam puikiai sekasi. Matome Žirgo mėlyną spalvą, Vandenio irgi mėlyną, Ožio juodą spalvą, tik Erelio raudoną. Galima įtarti ir Žuvies mėnesio žalią spalvą. Tik nematome geltonos spalvos. Taigi toks žmogus ne­labai siekia praktinės naudos, nėra savanaudis. Ministro vietai jis gal ir netiktų, bet prezidentu galėtų būti puikiu.

Baigęs vidurinę mokyklą Mindaugas studijuoja Kauno Vy­tauto Didžiojo université, o vėliau Vilniaus université įgija tarp­tautinių santykių ir diplomatijos magistrą. Bandė dėstytojo duoną Kauno technikos université, vadovavo krepšinio kiemui „Kauno atletas“, net keturis metus buvo biologinės medici­nos ir diagnostikos centro „Natūra Mundes“ komercijos direk­toriumi. Nelabai jam ten sekėsi uždirbti pinigų, o gal ir ne darbą toje įstaigoje dirbo, už tai įsitraukė į žaliųjų judėjimą. 2016 m. vienmandatinėje Aleksoto ir Vilijampolės apygardoje išrenkamas į Lietuvos respublikos seimą. Čia jis daugiau tikėjosi erdvės visuomeniškiems darbams. Jam ypa2 svarbu išsaugoti lie­tuvišką šeimą, kai jaunimas vis labaiu norėtų gyventi be jokios atšakos už savo šalį, gyventi be santuokos ir be vaikų parazitinį gyvenimą pas mus Lietuvoje, o dar geriau kur nors turtingesniame užsienyje. Tai nebūtinai bus kenkėjai, bet žmonės be savo namų pas svetimus šeimininkus. Gamtoje plačiai sutin­kame ir tokius gyventojus. Tai tiesus kelias atsisakyti savo gim­tinės šiuolaikiniame pasaulyje. Nenuostabu kad Europa mums siūlo šokoladinę ateitį, kai Lietuvoje lietuviais norės likti ma­žesnė pusė gyventojų. Taip bus lengviau mums primesti svetimą valią iš Briuselio. Nežinau ar su mano mintimis Mindaugas vi­sur sutiktų, bet esu tikras kad Lietuvos ateitis jam brangi. Tą sunkiai galėtume pasakyti apie Lietuvai tekusias patirti įvairias valdžias. Dabar vis girdime reformas ir gelbėjimąsi nuo krizių, o iš tikro net aukščiausia respublikos valdžia ir toliau apgaudi­nėja visus, o gal ir save, vis daugiau klimpdama į senas bėdas. Visąlaik kalba apie vis menkėjantį švietimą, nykstančią visuo­menės sveikatos priežiūrą, bet neišduoda kieno nurodymais tokią Lietuvos naikinimo politiką vykdo. Nebeduoda pinigų Lietuvos mokslui ir kultūrai, kad šie šviesiausi Lietuvos žmonės pinigų ieškotų ne Lietuvoje bet Briuselyje, už tai jie gauna milijardus statyboms ir atnaujinimams, kuriuos pasižada taupiai išleisti, t.y. tik ūkinei veiklai kuri dar labiau paruoštų Lietuvą užsie­nio kapitalui. Panaikino mokslininkų institutus, uždarė jų ilgai kauptas bibliotekas, o paskiau stebisi kad jaunimas nebenori mo­kytis netgi vidurinėje mokykloje. Mano galva taip paminamos Lietuvos žmonių konstitucinės teisės į mokslą ir kultūringą viešą gyvenimą. Kažkada šitaip vokiečiai užvaldė jiems nepaklusnią Saksoniją – po nesėkmingų karų, pradėjo krašto ūkinę koloniza­ciją. Dabartiniais laikais jau nebereikės ir kolonistų. Lietuvius galės pakeisti už svetimus pinigus nusipirkti robotai. Nebebus reikalo čia paprastiems žmonėms gyventi, o protingus pasiųsime kur nors toliau. Gal nukrypau per daug į šalį, bet pasigendu Lie­tuvos istorinio kelio supratimo, ir Žirgo įžvalgos prie valstybės vairo tikrai būtų reikalingos.

Lietuva jau turėjo gerą karalių. Jogailos vardas senovinėje Lietuvos kalboje reiškė gerą karalių. Sunku atsekti kokios Mė­nulio nakties buvo Jogaila, net jo gimimo metų dabar istorikai nežino. Gal ir yra kur nors jie užrašyti, bet nesugeba perskaityti ar perskaičiuoti į dabartinį laiko skaičiavimą. Aš spėju kad jis irgi galėjo būti Žirgas. Jau vien tai kad jis sulaukęs senyvo am­žiaus norėjo ir įstengė pradėti jogailaičių dynastiją, galėtų būti Žirgo požymiu.

Tikriau mes galime pasakyti apie Mykolo jų Koperniką iš To­rtinės Varmijoje. Jis gimė 1743 m. vasario 19 d. pagal Julijaus kalendorių. Atseku kad jis buvo Mėnulio ’21-os nakties Žirgas, Saulės 3-io mėnesio Vandenis, Jupiterio 12-ų metų Šernas ir Sa­turno 15+1-ų metų Eivaz, kurie atitiktų Mėnulio Kirmino naktį. Turime Jupiterio Šerno juodą spalvą ir Saturno Kirmino rau­doną ugnies spalvą. Taigi spalvos būtų tos pačios kaip ir pas Puidoką, tik gal labiau tinkamos Kopernikui kaip politikui. Ju­piterio Šernas tiek nesipriešina aplinkai kaip Ožys, o Saturno Kirminas apdovanotas uždegančios kalbos dovana ir daugiau at­sargus negu Erelis. Nuo vaikystės Mykalojus buvo globojamas dėdės iš mamos pusės Luko Vatenrodo, tuometinės karališkosios Prūsijos, paklusnios Lenkijos karaliui, rinktas princas ir vysku­pas. Jo pastangų dėka berniukas įgijo išsilavinimą Varmijos mo­kyklose ir Krokuvos université, o vėliau Italijos aukštosiose mo­kyklose. Sulaukęs 30 metų, jis grįžta į Varmiją dirbti jo globėjo sekretoriumi. Taip pat jis buvo ir gydytoju, ir diplomatu, netgi antikos graikiškų kūrinių vertėjas. Tais laikais Varmija stengėsi nepasiduoti kryžiuočių ordinui, nei paklusti visiškai Lenkijos ka­raliui. Taigi buvo reikalingi savarankiški žmonės, kurie galėtų atsispirti svetimųjų įtakai. Mykalojus buvo vienas tokių, kuriam vėliau teko ne tik diplomato, bet ir šalies ūkio prižiūrėtojo, net karvedžio pareigos.

Europoje jis išgarsėjo savo mokslais išdrįsęs pasakyti kad Žemė sukasi aplink Saulę. Tokiam darbui jis kaupėsi visą gyve­nimą. Nuo pirmųjų jaunystės studijų Krokuvoje jis turėjo pro­gos susipažinti su Europos astronomų naujausiomis abejonėmis apie bažnyčios kartojamą Aristotelio mokymą kad dangus sukasi aplink Žemę, pats bandė imtis astronominių stebėjimų. Nuvy­kęs į Italiją jis tampa garsaus italų astronomo Navara da Ferrara mokiniu, kartu su juo stebi kaip Mėnulis uždengia Aldebaran, šviesiausią žvaigždę Tauro žvaigždyne. Gyvendamas Varmijos Frauenburge jis miesto gynybinime bokšte įtaiso observatoriją, kur užrašė bent pusę savo astronominių stebėjimų. Pagal Ko­perniko pasiūlytas matematines formules jau po jo mirties Kara­liaučiuje atspausdintos „Prūsiškos lentelės“ buvo visuotinai nau­dojamos Europos astronomų ir astrologų. Pats Kopernikas vis atidėliojo savo darbo atspausdinimą, matyt baimindamasis ko­kią audrą sukels jo neįprastos mintis apie pasaulio astronominę sąrangą. Pasakojama kad tik mirties patale jis galėjo pažvelgti į ką tik atspausdintą savo knygą apie Dangaus sferų sukimąsi, ir tuomet ramiai užmerkė akis.

Dabartinės Švietimo ministerijos akimis jis nebuvo nei moks­lininkas, nei astronomas. Pernelyg mažai paskelbė savo darbų, o ir astronominių stebėjimų užrašė ne daug. Tuo labiau ne­dėstė paskaitų jokioje aukštoje mokykloje. Savo darbe pritaikė tų laikų arabų astronomų naujausias formules, nenurodydamas jų autorystės, taigi galėtume įtarti net plegijavimu. Bet Koper­nikas iš savo darbo galiausiai išbraukė net užuominas kad jau senovėje Archimedas iš Sirakūzų rašė apie keistą Aristarchą iš Samos kuris tvirtino kad ne Saulė juda, bet Žemė sukasi apie Saulę. Bažnyčios švento rašto aiškintojams tai buvo šventva­gystė nesuderinama su sveiku protu ir su jau tūkstantmečiais pripažinta moksline tiesa, Kopernikui buvo primetama kad jis kvaištelėjęs keistuolis norintis išagarsėti savo nebūtais prama­nais. Vėliau tik švelniau pripažino kad tai tik matematinės for­mulės leidžiančios patogesnius astronominius skaičiavimus, bet pasaulio pažinimui jokios vertės neturi. To meto Europai tokio astronomijos mokslo dar ir nereikėjo, visus pilnai tenkino dar Ptolomėjaus pateiktų formulių netikslumai. O ir to meto arabų astronomai jau teikė tikslesnius skaičiavimus. Po šimto metų Kepleris jau pritaikė elipses planetų orbitoms suskaičiuoti. Bet Koperniko siekis buvo apginti žmogaus teisę turėti jo manymu teisingesnę nuomonę. Tuo metu Europoje plito Renesanso idė­jos, ir Mykalojus net buvo išvertęs iš graikų kalbos į latynų kalbą Byzantijos istoriko Simokato moralinius pamokymus.

Kai jau Galilėjus ėmėsi dangaus mechanikos, inkvizitoriai matė reikalą ne tik Galilėjų ištremti namų areštui iki gyvos gal­vos, bet kartu uždrausti ir Koperniko veikalą kol jis nebus tin­kamai išcenzūruotas, kad neliktų jokios užuominos apie pasaulio kitokį supratimą. Tik Anglija per karą atsiskyrusi nuo katalikiš­kos Europos galėjo išauginti tokius mąstytojus kaip Niutonas, ir iš piratų užkampio iškilti į pasaulinę galią. Taigi istorijos ra­tas sukasi, ir vėl kovojama už vietą po Saulę, už teisę turėti savagalvius politikus ir mąstytojus.

Jau minėjau kad Mindaugas Puidokas gimė besibaigiant Sau­lės trečiam mėnesiui Vandenis, taigi jis galėtų turėti ir ketvirto mėnesio Žuvis teikiamų savybių, kaip draugiškumas bet kuriam pašnekovui, pastangos diplomatiškai išspręsti bet kokį nesuta­rimą. Toks kaip tik yra kitas valstiečių diplomatas Bronis Ropė. Jis gimė 1955 m. balandžio 14 d. Degutėlių kaime prie Igną- linos. Buvo Mėnulio 21-a naktis Žirgas, o Saulės 4-as mėnuo Žuvis. Jupiterio 7-i metai Eržilas jam suteikia karališkos stip­rybės ir nevaldomą norą skraidyti, o Saturno 26+1-i metai Otal atitinka 26-ą Mėnulio naktį Rupūžė ir duoda žmogui rūpestin­gumą ir norą kaupti. Ignalina tikrai gali didžiuotis tokiu poli­tiku. Tik Žuvis žalios spalvos, o Mėnulis, Jupiteris ir Saturnas mėlyni. Taigi žmogus pakankamai aštrus, bet neturi geltono praktiškumo, raudonos ugnies ir juodo vandenėlio.

Dar paminėsiu tikrą prezidentą. Tai Lechas Kačinskis. Visi atmename lenkų diplomatinio žiedo nelaimingą skrydį pagerbti Chatynės aukų. Tai tik dar kartą patvirtina kad Žirgas nesugeba staigiai priimti protingų sprendimų. Jis vadovaujasi nuojauta ir labai nepaslankus keisti savo išankstinių nusistatymų. Bet ilgai­niui jis tampa netgi toks pat kaip jo priešininkas, taip įsijaučia į jo vaidmenį.

Lechas Kačinskis gimė 1949 m. birželio 18 d. Varšuvoje. Buvo Mėnulio 21-a naktis Žirgas, bet Saulės 6-as mėnuo Jautis. Jautis sugeba pradėti permainas, bet jomis nemoka ar nebegali pasinaudoti. Jupiterio 2-i metai Karvė žmogų apdovanoja nau­dos visapusišku troškimu, o Saturno 20+1-i metai Berkana, ati­tinkantys 20-ą Mėnulio naktį Erelis, duoda drąsos ir gebėjimą puikiai užbaigti kitų pradėtus darbus. Turime Žirgą mėlyną, .Jautį ir Karvę geltonus, o Erelį raudoną, nematau žalios pykčio spalvos ir juodo vandenėlio. Taigi gana praktiškas ir netgi drąsus prezidentas, bet ir jis neišvengė lemtingų Lenkijai nesėkmių.

Jis baigė teisės mokslus Varšuvos université ir dirbo peda­goginį darbą Gdanske ir Varšuvoje. Nuo 1978 m. Įsitraukė į profsąjungų pasipriešinimą Lenkijos komunistų valdžiai. 1991 m. jau buvo vienas pagrindinių idealogų Lenkijos seime, prezi­dento Lecho Valensos patarėjas. Bet susiginčijęs po pusmečio atsistatydina iš ministro pareigų. Jau 1995 metais buvo kandi­datu į Lenkijos prezidentus. 2000 m. tapo teisingumo ministru ir generaliniu prokuroru, bet tik vieneriems metams. Tuomet su broliu steigė nuosavą Teisės ir teisingumo partiją ir laimi rinki­mus į Seimą. 2002 m. tampa Varšuvos meru, o 2005 m. visos Lenkijos prezidentu.

Nesusipratimas lektuye skridusiame į Smolensko orauostį jau buvo ne pirmas. Prieš tai lenkų prezidentas jau skrido į Gru­ziją ir būtinai norėjo nusileisti Tbilisyje, norėdamas parodyti kad tvirtai palaiko gruzinus kare su Rusija. Bet tuomet pilotai nesutiko sakydami kad nesaugu, ir nusileido Azerbaidžiane, o lenkų delegacija į Tbilisį atvažiavo mašinomis. Prezidentas la- bai pyko, ir matyt kitam sykiui prie Smolensko su lakūnais elgėsi griežčiau. Šito Žirgas neturėtų sau leisti. Gyvenime ne visada galima skrajoti padebesiais.

Nors minėjau kad Mindaugas Puidokas gali tapti geru prezi­dentu, bet ten jo laukia dideli darbai, kuriems reikės ir komandos ir visos Lietuvos palaikymo. Taigi kol kas tebūnie mano žodžiai kaip nuoširdūs palinkėjimai.

Gintaras Valiukevičius 2019.04.16.

 

Facebook komentarai
Back To Top