skip to Main Content

„Važiuojant Vilniaus rajone aptikome Snoro bankui priklausantį turtą, – pasakoja LL skaitytojai, – į nesaugomoje teritorijoje „sandeliuojamus“ buvusius banko skyrius – snoriukus – galima laisvai patekti, atrodo, jie tiesiog palikti likimo valiai. Visiškai nesuprantama, kodėl tas jau seniai suvalstybinto banko turtas tiesiog numestas, paliktas be jokios priežiūros? Juk tas turtas tuoj bus piktadarių išplėštas ar visiškai sunaikintas. 

Idomu, ką į tai atsakytų Snoro banko bankroto administratorius G.Adomonis? 

Ar vėl teisinsis, kad, nežinia kodėl (?!) nuvertejusį banko turtą, jis veliau tegali parduoti tik pusvelčiui? 

O po to, dar, matomai, ir vėl bandys viešai žiniasklaidoje uz Snoro kreditorių pinigus apmokamuose straipsniuose „plauti savo mundūrą“, teigdamas, jog yra manipuliuojama banku Snoras bei gerą dalykinę reputaciją turinčiu bankroto administratoriumi?

Šiandien jau ne paslaptis, kad daugelis banko kreditorių ir visuomenės narių ivardija visą banko Snoras bankroto procesą ir jo turto pardavimą kaip nusikalstamą , neskaidrų, pažeidziantį teisės aktų reikalavimus bei banko Snoras kreditorių interesus.

Toks banko turto – snoriukų – saugojimo faktas, tai dar vienas įrodymas, kad bankroto administratoriaus G.Adomonio veikimas arba nusikalstamas neveikimas atneša didžiulius nuostolius buvusiems banko savininkams, indėlininkams, kreditoriams ir visai Lietuvos valstybei“.

„Laisvas laikraštis“ nemažai rašė apie „Snoro“ užgrobimą. Šis nusikaltimas buvo mūsų redakcijos įvardintas kaip 2014 metų afera : „2014 metų afera – D.Grybauskaitės gaujos įvykdytas „Snoro“ 6,5 mlrd. litų vertės turto užgrobimas (straipsnis išspausdintas 2014 m. gruodžio 20 d.)“.

 

Tai, kad tai nusikaltimas, įrodo ir Seimo laikinosios komisijos „Snoro“ užgrobimui ištirti išvada – jose aiškiai pasakyta, kad „Lietuvos bankas nepateikė minėtai komisijai dokumentų apie tai, kad „Snoro“ bankas užgrobimo dieną buvo nemokus.

 

Kita vertus, akivaizdu, kad Dalios Grybauskaitės vadovaujama gauja (jos buvęs rinkimų štabo vadovas, vėliau paskirtas Lietuvos bako pirmininku Vytas Vasiliauskas) specialiai pasirinko patį nuostolingiausią biudžetui banko „Snoras“ užvaldymo modelį – iš pradžių jį atėmė iš savininkų, nacionalizavo, o paskui paskelbė bankrotu, taip prisiimdama visą atsakomybę ir įsipareigojimus. Tačiau toks scenarijus leido buvusiam D.Grybauskaitės rinkimų kampanijos vadovui, Lietuvos banko šefui Vitui Vasiliauskui paskirti banko administratorių, kuris vėliau lengva ranka ištaškė visą banko turtą, ir perleido jį naujiems „verslininkams“ už skatikus. Jeigu bankas būtų likęs valstybiniu, jis toliau veiktų, ir administruotų visus kreditus ir paskolas, ir nebūtų galima per bankroto procedūras šio turto atimti.

 

Rusijoje tai vadinama „reideryste“, arba plėšikavimu su valdžios pagalba, ir visas iki šiol vykęs „Snoro“ banko turto perleidimas tai patvirtina. Specialiai Seimo sudaryta laikinoji komisija konstatavo, kad Lietuvos bankas nepateikė jokių įrodymų, kad iki pat banko užgrobimo „Snoro“ turtas smarkiai sumažėjo: 

 

pateikiama komisijos išvados fragmentas:  

 

 

 

II. Komisija konstatuoja: 20 11. Lietuvos banko valdybos pirmininko 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 04- 04RN patvirtinta darbo grupė, vadovaujama Manto Mendelevičiaus, kuriai buvo pavesta apsvarstyti visas problemas susijusias su AB banku „Snoras“; Lietuvos banko valdybos pirmininko 2011 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. V2011/ (1.7-0202)-02-143 patvirtinta akcinės bendrovės banko „Snoras“ inspektavimo komisija, vadovaujama Irmanto Žadeikos, pradėjo neeilinį banko „Snoras“ inspektavimą; Darbo grupė ir Inspektavimo komisija atliktų darbų ataskaitos Lietuvos banko valdybai nepateikė iki šiol; Lietuvos banko valdybos posėdžiui 2011 m. lapkričio 16 d. buvo pateiktas „Tarnybinis raštas“ pasirašytas M. Mendelevičiaus ir I. Žadeikos, kuriuo vadovaujantis Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. priėmė nutarimą dėl AB banko „Snoras“ veiklos laikinojo stabdymo ir rekomendacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybei perimti AB banko „Snoras“ akcijas visuomenės poreikiams. Teisės aktus dėl AB banko „Snoras“ išskaidymo parengė Lietuvos bankas. Medžiagos, iš kurios galima įvertinti galimai padarytą žalą Komisija neturi. 2012-05-30 Komisijos posėdžio balsavimo rezultatai: už – 10, prieš 2, susilaikė – 0. 12. Dokumentas ar kitoks įrodymas, įrodantis galimą AB banko „Snoras“ turto sumažėjimą iki 2011 m. lapkričio 16 d., nurodytą 2011 m. lapkričio 16 d. „Tarnybiniame rašte“ dėl AB banko „Snoras“, laikinojo AB banko „Snoras“ administratoriaus Saimono Friklio (Simon Freakley) ataskaitoje iki 2011 m. lapkričio 24 d. ar bankrutuojančios AB banko „Snoras“ administratoriaus Neilo Kuperio (Neil Cooper) ataskaitose iki 2011 m. gruodžio 7 d., Komisijai pateiktas nebuvo. 2012-05-23 Komisijos posėdžio balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 13. Lietuvos banko valdybos nutarimas dėl AB banko „Snoras“ veiklos laikinojo sustabdymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas perimti AB banko „Snoras“ akcijas visuomenės poreikiams ir Lietuvos banko sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo AB bankui „Snoras“ buvo priimti skubotai ir nepakankamai pagrįstai. Šie sprendimai sudarė prielaidas atsirasti didelėms išlaidoms skolinantis iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų padengti valstybės garantuojamas sumas indėlininkams už lėšas laikytas AB banke „Snoras“. 2012-05-23 Komisijos posėdžio balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 5, susilaikė – 0. 14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priimdama sprendimą nacionalizuoti AB banką „Snoras“ ir teikdama Seimui įstatymų pakeitimus skubos tvarka, nedisponavo pakankamai išsamia informacija, neapsvarstė visų aplinkybių ir galimų pasekmių“.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Facebook komentarai
Back To Top