skip to Main Content

MEŠKUIČIŲ GIMNAZIJOS KARAS KELIASI Į TARPTAUTINĘ ERDVĘ

 

 

 

Praėjusį trečiadienį, t.y. 2017m. gegužės septynioliktą dieną Šiaulių apygardos teisme kartu su ITNJ (Tarptautinio žmogaus prigimtinių teisių tribunolo) atstovu teko stebėti nukentėjusiųjų baudžiamojoje byloje dėl gyventojų prašymų skirti vieną pajamų mokesčio nuošimtį Lietuvos liberalų sąjūdžiui klastojimo Šiaulių r. Meškuičių gimnazijoje skundo nagrinėjimą. Daugiau nei dvidešimties piliečių grupė, tarp kurių pedagogai, techniniai darbuotojai ir tėveliai, atvirai piktinosi „simboline” bausme, skirta vis dar gimnazijoje sekretoriaujančiai ir apylinkės teismo sprendimu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai Aldeivinai Incienei.

 

Kodėl piliečiai prarado viltį, kad tinkamas atpildas pasieks tikruosius piktadarius, ir yra priversti kreiptis dėl bylos stebėsenos į Tarptautinį prigimtinės teisės tribunolą? Nes tokios situacijos kaip Meškuičiuose priveda prie baisios vaikų paniekos mokyklai, ligų ir net savižudybių, bet dešimtims gerai apmokamų valdininkų savivaldos struktūrose tai nerūpi. Meškuičių mokytojai tą „lietuvišką nuolankumą“ padėjo į šoną ir nusprendė ieškoti pagalbos, nelaukdami, kol įvyks kas nors baisaus, kaip kad visada būna pas mus Lietuvoje. Tada paverkiama, skubiai pamirštama ir slepiamasi nuo pačių savęs, o mūsų vaikai bėga kuo toliau iš tokios valdininkų nevaldomos Tėvynės. Ar pasiseks Meškuičių kova? Pasiseks, kadangi žmonės nusprendė daryti, o ne slėpti savo skausmą ir stebėti, kaip valdininkai tyčiojasi atsirašinėdami savo įprastomis nugludintomis tuščiomis frazėmis ir laukdami eilinės nelaimės. 

Kaip atsitinka, kad teisėsaugos pareigūnai ir savivaldos tarnautojai dangsto visuomeninių- valstybinių lėšų grobstytojus ir visokeriopai niekina piliečių pastangas užkardyti tokias galimybes?    Kuo labiau giliniesi į žmonių nuviltus lūkesčius ir nuoskaudas, tuo daugiau opių klausimų kyla visiems mums, besidalinantiems tikrovės „duoną kasdieninę”. Kartu su ITNJ atstove Lina Helstein nenorime suteikti netikros vilties skaitytojams bei bendražygiams, bet svarbu padaryti pirmuosius žingsnius, surasti priežastis ir galop sudaryti prielaidas problemos išrišimui. „Su tokiais mokytojais kaip Meškuičiuose  galima toli nueiti, todėl ir imtasi šio reikalo“ – pakomentavo Lina Helstein.  

 

Klausantis atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjos pasisakymo motyvų, klostosi nuomonė, kad jos klientės nusižengimas įstatymo raidei visiškai nereikšmingas. O atsižvelgus į priteistų prievolių atlyginti žalą biudžetui, sumokėti baudą į „Nuo nusikaltimų nukentėjusiųjų asmenų fondą” ir bylinėjimosi išlaidų dydžius  ponią Aldeiviną derėtų užjausti ir skundo netenkinti. Lieka tik „ant rankų nešioti ir puoselėti” visiškai savo kaltę pripažinusią, bet galimybės atsiprašyti „už nuklydimą” nesuradusią ginamąją. Nieko neprikiši – tam ir samdomas gynėjas.

Vienintelis epizodas, sukėlęs šurmulį salėje ir pareikalavęs teisėjų kolegijos pirmininko grėsmingos pastabos, vainikavo valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės Dainos Songailienės pasisakymas. Pagal turinį ir esmę, bet kitais žodžiais jame nuskambėjo praktiškai tie patys gynėjos argumentai, tik daug giliau detalizuoti. O bruzdesys auditorijoje nuvilnijo, kai buvo pareikšta, kad viešas interesas šioje byloje buvo pakankamai apgintas vien tik jau paviešinant visas nusikalstamos veikos aplinkybes. Todėl labai keistai atrodo, kai prokuratūra tokiu keistu būdu vykdo baudžiamojo kodekso 117 straipsnyje numatytą prievolę pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu jis nėra pareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žala valstybei. Net įvairių „vaizdelių” teismuose matę teisininkai bei žiniasklaidos atstovai išreiškė „susižavėjimą” prokurorės dalykiniais įgūdžiais. Todėl natūraliai kyla klausimas – iš kur tokie „perliukai” randasi ir dar taip atokiai nuo pajūrio? Ieškant informacijos apie viešojo intereso gynimą, Lietuvos prokuratūros kompetencijos nuostatose ir įsakyme „dėl rekomendacijų dėl viešojo intereso gynimo patvirtinimo” radau įtvirtintą normą, kad „Prašymus dėl galimai pažeisto viešojo intereso nagrinėja apygardų prokuratūrų, o ypatingos svarbos atvejais – Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai”. Remiantis tiek prokurorės, tiek gynybos pagarsintais teiginiais – atvejis ne ypatingas, o labiau nei menkas. Todėl ieškome duomenų apie ponią Dainą Songailienę Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje:

 

 

 

O, siaube! – Nejaugi Lietuvos teismuose kaltinimus palaiko apsišaukėliai?

Generalinės prokuratūros tinklapyje tokios pareigūnės rasti irgi nepavyko. Naršom toliau …

 

 

 

Na, jau nors tiek …

Generalinio prokuroro rekomendacijų nuostatose dėl viešojo intereso gynimo dvyliktame straipsnyje teigiama: „Prokuroras, turėdamas informacijos apie galimai pažeistą viešąjį interesą, dėl kurio tyrimas prokuratūroje neatliekamas, pateikia Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui ar kitam aukštesniajam prokurorui tarnybinį pranešimą … Tarnybiniu pranešimu inicijuotas tyrimas aukštesniojo prokuroro rezoliucija pavedamas atlikti tarnybinį pranešimą pateikusiam arba kitam prokurorui.” Teorinė galimybė, kad aukštesniojo prokuroro pavedimas atlikti viešojo intereso pažeidimo tyrimą būtent Dainai Songailienei išlieka. Bet ar tikrovėje buvo toks tarnybinis pranešimas, ar buvo vyresniojo arba apygardos Viešojo intereso gynimo vyriausiojo prokuroro pavedimas teismo posėdžio metu nustatyta nebuvo ir niekas šio klausimo neiškėlė.

 

Apygardos teismo posėdyje dalyvavę nukentėjusieji be išimties prašė teisėjų kolegijos atnaujinti ikiteisminį tyrimą pirmiausia dėl tų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta apylinkės teisme – neatsižvelgta į tarptautinių braižo ekspertų išvadas; į nesuteiktą galimybę nukentėjusiesiems susipažinti su visa byla iki teismo posėdžio … ir panašiai. Dauguma savo reikalavimus parėmė ir tęstine gimnazijos sekretorės veika, kurios vaidmuo administracijoje pakankamai svarus … Nesantaikos tarp darbuotojų kurstymas, psichologinis spaudimas mėginant paveikti nukentėjusiuosius, mokinių įtraukimas į santykių aiškinimąsi, nepakančių administracijos savivaliavimui darbuotojų ujimas iš gimnazijos – tai toli gražu ne visas priekaištų sąrašas tiek poniai Incienei, tiek visai dabartinei administracijai. Todėl vėl kyla klausimas – ar pareigūnė pasinaudojo Prokuratūros įstatymo devyniolikto straipsnio antrosios dalies trečiame punkte numatyta teise „reikalauti iš valstybės ar savivaldybės institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per dvidešimt darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą”? Akivaizdu – nebaudžiamumo praktika ir liberalizmo ideologija toliau keroja Meškuičių gimnazijos administracijoje. Vadinasi jokių sprendimų ir priemonių, skirtų užkirsti galimybę vykdyti teisės pažeidimus nebuvo, kaip nebuvo ir reikalavimo.

 

Po teismo posėdžio pasiteiravome Dainos Songailienės, kodėl jinai nepasinaudojo įstatymu jai suteikta galimybe apginti viešąjį interesą ne teismo tvarka? Vietoje motyvuoto atsakymo išgirdome nurodymą raštu kreiptis į prokuratūros Viešųjų ryšių skyrių. Tokio skyriaus nei apylinkės, nei apygardos įstatymo prievaizdų padaliniuose rasti nepavyko.

 

Toks žiniasklaidos negerbimas vengiant motyvuotai atsakyti į dėsningus, visuomenę dominančius klausimus gali turėti labai apgailėtinas pasekmes. Apgailėtinas ta prasme, kad viešosios informacijos rengėjai nėra karo ar kitokie prievolininkai – jiems neteisėti pareigūnų nurodymai negalioja, o neatsakyti klausimai palieka galimybę ne vien ieškoti deramų atsakymų, bet ir juos padabinti komentarais, kurie nepridės garbės teisingumo sergėtojams.

 

O atsakymų drauge su nukentėjusiais, kartu su ITNJ atstovais mes ieškosime ne tik prokuratūroje ir teisme. Mus domina, kodėl bylai, kurioje sprendžiamas Šiaulių rajono savivaldybės žinioje esančios ugdymo įstaigos darbuotojos baudžiamosios atsakomybės klausimas, meras ir visa administracija išlieka abejingi ir negeba atsiųsti savo stebėtojo? Kokios aplinkybės gali motyvuoti savivaldybės vadovus imtis priemonių, kad Meškuičių neužkluptų „Panevėžio profesinio rengimo centro” tragedijų virtinė? Nejaugi tam, kad apginti pilietinę teisę į teisingumą būtina pasitelkti tarptautines teisėsaugininkų organizacijas? 

 

Aras V. Sutkus   

 

Facebook komentarai
Back To Top });}(jQuery));