skip to Main Content

Pokalbis iš “apkasų Meškuičiuose”

 

Nors paskutinio pokalbio metu su Tarptautinio Prigimtinės Teisės Tribunolo( ITNJ) atstove Rytų Europos regionui Lina Helstein buvo tartasi pratęsti pokalbį apie teisėsaugos „kloakos sindromą” , bet laikas įnešė savo pataisą ir padiktavo kitą opią temą. Šiandien patyčios iš mokytojų pasiekė viršūnę, todėl nieko keisto, kad galų gale mokytojai pakėlė galvą ir yra priversti tvarkytis patys  „iš apačios“,t.y.- imam  šakes ir kuopiam….   Galop kas gali paneigti, kad tai, kas vyksta  ugdymo ir lavinimo įstaigose, nėra tie pagrindai, kurie nustato vaiką prieš mokyklą, vėliau valstybę ? Taipogi neįtakoja žmogaus prigimtinių teisių, neformuoja augančios kartos požiūrio, veiklos stereotipo sociume? O jie, jei nebus išblaškyti po pasvietę ir dalinai ar pilnai prarasti tokios švietimo politikos, –  tai būsimi pareigūnai, tarnautojai, teisininkai, mokytojai, pagaliau piliečiai … 

Pokalbyje dalyvauja nuožmus Linos bendražygis Arūnas Banaitis, Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijos darbuotojai – Ilona Tiknienė, Gintautas Dagys, Virginijus Tiknis.

 

Lina Helstein – Šį kartą kviečiame visus Šiaulių krašto ir iš toliau mokytojus ir ne tik mokytojus atvykti palaikyti karingų mokytojų į Šiaulių Apygardos Teismą 2017-06-28 , 8.30 val. labai reikšmingoje visiems Lietuvos  mokytojams byloje dėl mokykos vadovų vykdyto pinigų vogimo tiesiog per  tėvų pildomas 2% skyrimo deklaracijas. Labai žema? Akivaizdžai bjauru? Vaikams ir tėveliams – taip, o rajono valdžiai –ne. Mokyklos direktorius po tokių veiksmų pakilo iki vicemero. Tai smulkmenos ar bombos, prilygstančios cheminiam ginklui? Antras varijantas, nes kai vaikams rodomas toks pavyzdys ,tai kuo tai skiriasi nuo komunistinio vogimo mokslų ir dar įvyniotų į „nepriklausomos, laisvos“ valstybės foliją? Meškuičių mokyklos mokinukai jau garsiai vadina mokyklos valdžią melagiais ir debilais. Tai susiję su viešuoju interesu ar ne? Visa Šiaulių apskritis apie tai kalba,atėjo laikas tarti žodį ir teismui. Šiam karui paskelbta Tarptautinio Prigimtinės Teisės Tribunolo( ITNJ) stebėsena, nes mokytojai oficialiai kreipėsi pagalbos išvarstę visų Lietuvos valdininkų duris. Kaip visada- valdininkai nieko nemato, viskas čia gerai, nes juk dar niekas nepasikorė. Ką gali tarptautinė teisinė bendruomenė, EK struktūros ir kodėl reikia tarptautinio peties lietuviams,o pasauliui lietuvių- pasikalbėsime ten, Šiauliuose.

  Akivaizdu, kad viskas, kas įvyksta vaikystėje, paauglystėje ir brandos metu palieka neišdylantį atspaudą ant kojų stojančiai ir į savarankišką gyvenimą žengiančiai asmenybei. Šio reiškinio suvokimui visiškai nebūtina studijuoti Froidą arba jo pasekėjus. Pakanka stebėti aplinką ir adekvačiai mąstyti. Prisiminkime savižudybių seką Panevėžio profesinio rengimo centre. Per tris  metus su šiuo pasauliu susirokavo keturi mokiniai ir vienas darbuotojas. Centro vadovo pavaduotojas žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį nukreipė į asmenines ir šeimynines problemas. Sprendžiant pagal tai, kad šurmulys aplink šiuos įvykius nurimo arba buvo nuslopintas, ši versija tenkino tiek Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisiją, tiek savivaldybę, tiek prokuratūrą … Nors pastaroji kažin ar apskritai buvo susirūpinusi šių nelaimių aplinkybėmis – jos juk žiniasklaida nedrįsta kamantinėti. Tačiau, kai tokie kraupūs įvykiai įgauna bauginantį dėsningumą, samonėje savaime klostosi sąsajos su kasdienybės įvykiais, su tuo kas rezgiama Meškuičiuose ir niekas negali užtikrinti, kad tai nevyksta kitose mokyklose,  universitetuose, kolegijose …

Norisi manyti, kad tikrosios keturių mokinių ir mokytojo apsisprendimo aplinkybės slypi ne tarp profesinio rengimo centro sienų. Kadangi administracijos pateikta versija paaiškinanti visas penkias savižudybes irgi sunkiai tikėtina, derėtų tinkamai paneigti tokią galimybę. Ne tik pareigūnams svarbu nelikti abejingais, būtina įsigilinti, išskirti tikrąsias priežastis ir neleisti įsivyrauti žalingiems įpročiams, neleisti blogiui tapti tradicija ir kasdienybe palengva, bet neišvengiamai stumiančia asmenybę prie lemtingos ribos. Kasdieninėje rutinoje ganėtinai sudėtinga suvokti takoskyrą tarp doros ir negatyvą sėjančio klastingo savanaudiškumo. Bet tai, su kuo tenka kasdien susidurti Meškuičių gimnazijos mokytojams, auklėtojams ir kitiems darbuotojams, auklėtiniams, mano galva, tai – pats tikriausias  užribis. Tikriausiai tik žemaitiškas atkaklumas ir gebėjimas susivienyti lėmė tai, kad mes iki šiol dar neišgirdom apie „eilinę” tragediją. Ir šia patirtimi paprašysiu pasidalinti pačius įvykių dalyvius.

 

Ilona Tiknienė – Paskutinis lašas, kuris perpildė mano ir kitų kolegų „kantrybės taurę” –  tai buvusio Meškuičių gimnazijos direktoriaus žmoniškas nesugebėjimas atsieti partinius ir tarnybinius interesus (labą – autoriaus pastaba). Tuo metu ponas Algis Mačiulis pirmininkavo Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Šiaulių rajono skyriui. Vieno iš mokinių pilietiškai aktyvaus ir sąmoningo tėvelio dėka aikštėn iškilo prašymų Valstybinei mokesčių inspekcijai skirti vieną nuošimtį nuo gyventojų pajamų mokesčio politinėms partijoms klastojimo faktas. Tikėtinai ketindamas įgyvendinti savo politinę valią, žmogus internete užklupo, kad jo GPM dalis yra jau paskirta Lietuvos Respublikos Šiaulių rajono liberalų sąjūdžiui. Spartaus tyrimo šeimyninėje aplinkoje gijos galus suvedė į Meškuičių gimnazijos administraciją. Pastarosios vadovai prieš tai kreipėsi į gimnazistų tėvelius su prašymu skirti du nuošimčius pajamų mokesčio mūsų  ugdymo įstaigai. Kilo įtarimas, kad pasinaudojant šiuo pretekstu gautais ir įstatymu saugomais asmens duomenimis, neatsiklausus piliečių valios buvo pildomi ir klastojami prašymai Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl trečiojo nuošimčio, skiriamo politinėms partijoms.

Kilusio šurmulio nepasisekė užglaistyti ir nuslėpti nuo gimnazijos darbuotojų, kurie savo ruožtu pasekė pilietiškai aktyvaus tėvelio payzdžiu ir pasitikrino savo pilietinės valios „išreiškimą”. Įtarimas, kad tėvelio „nuotykis” nėra vienetinis, pasitvirtino su kaupu. Vietos bendruomenės nariai ir gimnazijos darbuotojai kreipėsi į Valstybinės mokesčių inspekcijos Šiaulių padalinį, į teisėsaugą su prašymu ištirti ir tinkamai įvertinti gimnazijos vadovybės veiklą. Ilgainiui viešumon pradėjo kilti ir kitos, mūsų manymu, teisingumui prieštaraujančios veiklos schemos, kurios jau nebegali būti apibūdinamos, kaip nesugebėjimas atsieti viešą labą nuo klaninės arba asmeninės naudos. Šie faktai jau byloja apie administracijos vadovo Algio Mačiulio ir artimų pagalbinnkų nesugebėjimą atsispirti pagundai pasilupikauti augančios kartos lavinimo sąskaitą. Apie vieną iš tokių atvėjų geriau gali papasakoti Gintautas Dagys …

 

Gintautas Dagys – Esu ilgametis gimnazijos „sargas”. Prisišlieti prie bruzdančių tėvelių ir gimnazijos mokytojų paskatino akivaizdus administracijos vadovų arogantiškumas siekiant siauros grupelės savanaudiškų tikslų. Kalbu apie menamą etatų mažinimą,  pavyzdžiui, „budinčio rūbininko” pareigybės panaikinimas. Neaišku, kokiais motyvais vadovaujantis buvo atleistas žmogus, kai pareigos ir krūvis anksčiau atitekdavęs rūbininkui buvo paskirstomas kitiems darbuotojams, neapmokant papildomo krūvio. Nors tame turbūt ir slypi motyvacija – sutaupyti etatui skirtas lėšas ir išsimokėti jas priemokų pavidalu vadovybei parankiems kolegoms. 

Kilus ginčui dėl šios aplinkybės, nemalonės iš administracijos pusės teko laukti neilgai. Ta dingstimi, kad gimnazijoje  atseit buvo įrengta apsaugos ir signalizacijos sistema, siekiama panaikinti kelių sargų pareigybę. Tikroji padėtis yra tokia, kad tinkamos gimnazijos teritorijos, auklėtinių, darbuotojų bei materialinių vertybių apsaugos įrengtos priemonės ir sudaryta sustartis su privačia saugos įmone neužtikrina. Miestelio bendruomenė neteko laisvalaikio praleidimo centro.

 

Arūnas Banaitis – Man drauge su gimnazijos darbuotojais teko pasigilinti į esamą padėtį dėl signalizacijos įrengimo… Tik dėl akių  sudarytas  tokios įrangos įvaizdis  – teritorija neaptverta, langų dūžio, atidarymo daviklių nėra. O kalbėti apie specialistų parengtą ir suderintą techninę dokumentaciją, apskritai net nepadoru.  Darbuotojai byloja, kad visi vykdomi darbai buvo slepiami …

 

 Korespondentas – Klostosi įvaizdis, kad Meškuičių gimnazija –  tai atskira kunigaištystė arba valstybėlė valstybėje, kur galioja savi „direktoriato” diktatoriški įstatymai …

 

Gintautas Dagys – Mes turime pasitarimo su gimnazijos techniniais darbuotojais garso įrašą, kuriame buvo kalbama apie reguliariai gimnazijos bendrabutyje vykusius moksleivių nusižengimus – apsinuodijimą alkoholiu, vėmimą, neleistinus pobūvius, narkotinių medžiagų vartojimą ir panašiai. Darbuotojų pasipiktinimą sukėlė neadekvatus buvusio gimnazijos direktoriaus (iškart tapusio vicemeru !!!??? ) elgesys tokioje situacijoje – jis po tokių „renginių” asmeniškai išvežiodavo vaikus į namus. O mums savo ruožtu buvo prigrasinta, kad „išnešus šiukšles iš namų” po rinkimų bus pasielgta Naisių mokyklos pavyzdžiu – mes visi prarasime darbus … Ten sargų nebėra.

 

Ilona Tiknienė – Kalbant apie vieno nuošimčio „skyrimą“ susidaro įspūdis, kad toks vėlimasis į viešo, partinio ir privataus intereso (labo – autoriaus pastaba) konfliktus yra gyvybiškai reikalingas ne tik Liberalų sąjūdžiui. Vietoj adekvačios, atgrasančios nuobaudos paskyrimo sukurpiamos sąlygos išvengti atsakomybės. Iš vienos pusės kaltė suverčiama, iš kitos pusės ją prisiima gimnazijos sekretorė ponia Adelvina Incienė. Vietoj viešo pasmerkimo ponas Algis Mačiulis pasirenkamas rajono vicemeru. Tyrėjai ir teismas įgnoravo pradinį sekretorės teiginį, kad prašymų klastojimas vyko direktoriaus ir LRLS skyriaus pirmininko viename asmenyje prašymu … Tarp kitko – ponia Incienė tuo metu irgi darbavosi Liberalų sąjūdžio Šiaulių rajono skyriaus vadovybėje. Ir visiškai nesuabejota vėlesniu  teiginiu, kad ji tai darė vedina tik savo nuosava, kaip partijos aktyvistės, iniciatyva.

Pradžioje apskritai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Po prokuratūrai pateikto kolektyvinio skundo tyrimas atnaujintas, bet mums susidarė įspūdis, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas. Žmonės ne po kelis, bet po keletą kartų buvo šaukiami į Radviliškio policijos komisariatą, kuris yra ne daug, ne mažai už beveik keturiasdešimties kiomentrų nuo Meškuičių.

 

 

 

Vėliau buvo atsižvelgta į nusiskundimus ir apklausos perkeltos į Šiauliuose esantį policijos komisariatą.

Dėl vangaus pareigūnų darbo abejojome, ar byla kada nors pasieks teismą ir nutarėme  kreiptis į Seimo antikorupcijos komisijos pirmininką poną Vitalijų Gailių, į jos ekselenciją Prezidentę, į laidos “Patriotai” rengėjus. Tikriausiai tik dėl  pastarųjų žiniasklaidos atstovų viešoje erdvėje sukelto susidomėjimo, „užkrutinto” policijos komisariato vadovo dėka tyrimas įgavo pagreitį ir byla galop buvo nagrinėjama teisme. Tačiau nesupratome, kodėl proceso metu nebuvo išnagrinėta daug aplinkybių, dėl kurių buvo kreipiamasi raštu? Teko kreiptis į Tarptautinį braižo tyrimo centrą, nes dalį pareiškėjų netenkino tyrėjų pasitelktų ekspertų išvados dėl parašų klastojimo ant prašymų blankų. Tarptautinių specialistų nuomone, dokumentuose vardai, pavardės ir parašai  tikėtiniausia yra įrašyti ne pačių prašančiųjų ranka, o Lietuvos Teismo ekspertizių centras teigia priešingai. Dėja, pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad reikia tikėti mūsų specialistais.

Akivaizdu, kad nukentėjusieji negali būti patenkinti, mūsų manymu, šališku apylinkės teismo sprendimu ir perdėtai švelniomis nuobaudomis skirtomis kaltinamajai. Todėl su apeliaciniu skundu kreipėmės į Šiaulių apygardos teismą  tikėdamiesi, kad 2015-ų metų gegužės mėnesį pradėtas tyrimas bus išnagrinėtas operatyviai ir tinkamai. Atitinkamai teisme nagrinėjami įvykiai nuo 2012-ųjų iki 2014-ųjų metų  imtinai.

 

Korespondentas – Kokias nusikalstamas veikas savo pareiškimu prašėte ištirti teisėsaugininkus? Kaip buvo įvertinta padaryta žala valstybei ir nukentėjusiesiems?

 

Ilona Tiknienė – Suminiu atžvilgiu žala neįspūdinga, t.y. Valstybinė mokesčių inspekcija pareikalavo atsakovą pervestį į biudžetą 718,48- eurų sumą. Bet liko neįvertinta tai, kad buvo neteisėtai manipuliuojama piliečių asmens duomenimis, kad iš pagrindų pakirstas bendruomenės pasitikėjimas dabartiniu Šiaulių rajono vicemeru, tuo metu buvusiu gimnazijos direktoriumi. Teismui skyrus švelnią nuobaudą kaltę prisiėmusiai Adelvinai Incienei bei tyrimui sudarius galimybę išvengti atsakomybės Algiui Mačiuliui akivaizdžiai kyla abejonės dėl  asmens duomenų apsaugos sistemos veiksmingumo. Kas gali užtikrinti, kad atsižvelgiant į salyginai nebaustiną patirtį Liberalų sąjūdis arba kitos valdžią besidalinančios politinės patrijos nedaro to paties grobstydamos pinigus savo veiklai nepaisydamos  teisėtos piliečių valios? Visada išlieka  galimybė, kad mūsų asmens duomenys gali būti panaudoti  kitose nusikalstamos veikos modeliuose? Galbūt šiuo konkrečiu atveju mums ir pavyko užkirsti kelią neteisybei, ko nepasakytume apie teisėtvarkos ir teisėsaugos veiklos dėsningumus … 

 

Gintautas Dagys – Kad tai ne vienetiniai atsitikimai, o tikikėtinai liguistas polinkis veikti nesąžiningai  byloja ir šios istorijos. 2015 metų kovo trečiąją skundu kreipiausi į Šiaulių rajono merą p. Algimantą Gaubą, po kurio  Algiui Mačiuliui buvo pateikti kaltinimai įvykdžius Baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatytą nusikaltimą, t.y. apgaulingas apskaitos tvarkymas sunaikinant ir sugadinant  dokumentus. Yra laimėtos bylos – Darbo ginčų komisijos sprendimai. Jais įpareigojama atlyginti žalą gimnazijos darbuotojams.

Prisidengdamas kitų asmenų pavardėmis tuometinis direktoriu Algis Mačiulis dirbo gimnazijos bendrabutyje. Vietoj mokytojos, kuri tuo metu gyveno Estijoje, pamokas vaikams vedė toje pačioje gimnazijoje besimokanti jos dukra dvyliktokė … Didelės rūsių, laiptinių erdvės nebuvo valomos, nors lėšos tam tikslui įsisavintos per fiktyviai dirbančius asmenis …

 

Ilona Tiknienė – Būdama LŠDPS (Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga – autoriaus pastaba) Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijos organizacijos pirmininke gavau užklausimą iš gimnazijos administracijos dėl sutikimo atkurti rūbininko-budėtojo darbo vietą. Profesinės sąjungos narių apsisprendimui prisireikė daugiau objektyvios informacijos apie šios pareigybės panaikinimą, t.y. nuo kada, kokiais motyvais remiantis, kokiu pagrindu ir įsakymu buvo atleistas anksčiau dirbęs darbuotojas, kur buvo panaudotos atlikusios nuo darbo užmokesčio lėšos? Deja, atsakymo laukiame – jo negavome. Turime ir daugiau gimnazijos direktorės atsakymų, kuriuose teigiama, jog tai – ne profesinės organizacijos kompetencijos reikalas. Gimnazijos administracija, matyt, vis dar gyvena užmarštyje, kad yra, visų pirma, valstybės biudžetinės įmonės darbuotojai ir yra išlaikomi biudžeto (iždo – autoriaus pastaba), į kurį mokesčius solidariai moka visi mūsų organizacijos nariai bei jų auklėtinių tėveliai. Antra,  profesinės sąjungos organizacijos tiesioginė paskirtis yra ginti savo narių interesus, atstovauti jiems darbo ginčų komisijoe, santykiuose su darbdaviais ir kt.. Išeina, kad skaidrus bei veiksmingas biudžetinių lėšų panaudojimas, administracijos sprendimai, turintys tiesioginę įtaką organizacijos narių darbo krūviui, atliktų darbų doram apmokėjimui – tai ne mūsų rūpestis … Tai kam tada sukurta Konstitucija? Kam nuolat tobulinami kodeksai ir įstatymai? Kam jie apskritai turi rūpėti, jei kiekvienas pareigūnas-tarnautojas gali leisti sau jų nepaisyti ir likti nebaudžiamas.

 

Korespondentas – Atsisakydama pateikti viešoms organizacijoms arba atskiriems piliečiams  rūpimą informaciją, įstaigos administacija pagal nusistovėjusią tvarką turėtų patarti, kur ir kokiu būdu galima gauti reikiamus duomenis arba kur ir kokiu būdu, per kokį terminą  galima apskųsti tokį administracijos sprendimą. Ar pateiktame rašte buvo tokios rekomendacijos?

 

Ilona Tiknienė – Ne. Tokių rekomendacijų nebuvo. Supraskite, mat tai –  ne profesinės sąjungos reikalas, o mes veiksime kaip užsigeidę …

 

Korespondentas – Bet tokia akiplėšiška arogancija, toks teisinis nihilizmas neatsiranda staiga ir iš niekur. Kaip manotė, kur slypi šio blogio pradas?

 

Virginijus Tiknis – Manau, kad mes per ilgai nuolaidžiavom, po to tylėdami taikstėmės su atskirais reiškiniais, po to tikėjomės, kad kažkas kitas tuo turėtų pasirūpinti ir užkirsti kelią. Esu pradinių klasių mokytojas. Viena iš kertinių nuostatų, kurias diegiu savo auklėtiniams nuo mažumės – nelikti abejingais. Dėja, tai tenka prisiminti ir brandžiame amžiuje – sugebėti atpažinti blogį, nepabūgti susisvienyti ir tinkamai pasipriešinti, nelaukiant,  kol įsigalės nedora … Įtariu, kad panašūs nutikimai klostosi ir kitose ugdymo sistemos įstaigose. Kolegos, nedvejodami susisiekite su mumis per redakciją arba per Tarptautinio Prigimtinės Teisės Tribunolo ( ITNJ) tinklapį: itnj. org. Tame puslapyje ieškokite Rytų Europos Regiono atstovybės. Mes jau turime sukaupę nemenką patirtį ir tikiu, kad bendromis pastangomis sugebėsime rasti racionaliausią kelią į mūsų, o kartu ir į augančios kartos problemų sprendimą.

 

Lina Helstein – Tikiu, kad Virginijaus ir kitų kolegų doro elgesio įskiepiai prigys ir sukeros ,nes negalima nekreipti dėmesio į tai, kokį baisų  poveikį auklėjamajam darbui turi pareigūnų ir institucijų nusikalstamas vengimas ginti viešą interesą (labą – autoriaus pastaba). Užuot  visus savo kūrybinius ir pedagoginius gabumus mokytojai  skyrę savo auklėtiniams, dabar didelę pajėgų dalį jie priversti skirti tam, ką turėtų atlikti tarnautojai. Tokio valdininkų ir teismų neveiksnumo aplinkoje piliečiai, mokesčių mokėtojai gyvena chroniškoje baimėje dėl savo ateities ir labai akivaizdžiai yra stumiami  iš Lietuvos.

 

  Korespondentas – Taip jau klostosi, kad mano bendravimas su Lina ir jos bendražygiais palieka daug atvertų skaudulių ir kas įdomiausia ir nauja Lietuvoje – randami SPRENDIMAI . Kito  pokalbio metu,manau, mes jau išgirsime apie teigiamus pokyčius.

 

Pokalbį užrašė

 

Aras V. Sutkus

 

Facebook komentarai
Back To Top