skip to Main Content

Mes Karingos ir Teisingos,

Mes kaimo bobos ( Marijonos pašnekesiai)

Ko tokia liūdna, Marijon, čia sėdi? Taigi matai, kad pavargus nuo skausmo ar nuo melo. Kalbinau Arsą ir laukėm abu, kol, tu rašeiva, grįši iš tą jausmą sukėlusių, Šiaulių.

Taigi kas tau, jau vėl ką sumanei?

Žinai, buvau Naisiuose. grįždama ir galvoju, gal numes kokius, kad ir padėvėtus batus man Karbauskis. Mat pavasaris jau nebe toli, o ir striukės kišenės jau nuplyšo. Nagi duonos plutas nešiojuosi, tos kaime keptos, jų man visada įbruka Onikė iš Meškuičių, Jau tikrai, manau. Ramūnas nepagailėtų man batų. o tų kailinių nereikia, dėl kurių Maldeikienė ašarojo, kam jie Kildišienei kliuvo, o nėjai. O gal Kildišienei ir ne Ramūnas juos dovanojo už grožį jai kiekvienas mūsų lietuviškas vyriokas neatsisakytų padovanoti, bet tiek jau to.

Ramūno nesutikau, bet mane pažino naisietis Algis ir įbruko laikraštį, paskaityk. Marijon, ir aplankyk sušaudytų žydų kapus Žagarėje, aplankyk Antosikę Beinoraičiuose. ji supras ko vertas ponas Noreika-Vėtra, kuris dabar taip vertinamas ir tau paaiškins.

Atėjau, o Antosikės Šliūpaitės nėra jau. Nėra jos dėdės Šliūpo, o jos žodžius prisimenu ir prisiminsiu, kaip ji spjovė ant atminimo lentos Šiauliuose, pakabintos Noreikai.

Ir ką,Marijon, nori pasakyti?

O gi Noreika dirbo su fašistais, paskui jo dėka 3000 žydų iškeliavo į Žagarę. O jų labai daug turtų atiteko tam Noreikai, už tai jis iškeliavo į koncentracijos stovyklą. Vokiečiai nepakentė tų, kurie juos aplenkdavo ir pasisavindavo auksiuką. Tai čia Gylienės-Šliūpaitės ir kitų Šiauliečių atsiminimai, kai lankiausi ankščiau.

Ar tai tikra? Tu nežinai, o Šiauliečiai žino! Ir jų atsiliepimai apie Noreiką- Vėtrą- baisūs. Tai galvoju, kodėl tą žydukę smerkiame, kam su rusais susidėjo, o ką jai daryti? O kodėl nesmerkiame Noreikos.? Taipgi aš, senė atsibundu ot noriu tiesos iš abiejų pusių.

O dabar linksmesni, mano žygių planai. Taigi pas Ramūną buvau ne vien dėl tų padėvėtų barų, ėjau prašyti pagalbos išlikusiems Lietuvos patriotams. Taigi jo draugas, ar bendražygis tas Barysta prie Kužių kelio, baigia paskandinti visą Gražuolių kaimą. O Lietuvių karininko Kačinsko šeima, net teismą pasiekė, dėl išardyto kelio, kuris nuo Smetonos laikų gyvavo ir teismas patvirtino jog nereikia jokio velnio dokumento, pasirašyto žemėtvarkos už pinigiukus. O Galiausiai po trijų mėnesių, seimo kontrolieriai atsiunčia atsakymą, neaišku kam tinkantį, bus tas kelias atstatytas ar ne? Ne tik aš ir kiti nesuprato. Taigi kelio Gražuolių kaime nėra. Išardė kelią ir neatstato. Prieiti prie trobų neįmanoma. Aš tai basa nuėjau, o kaip moksleiviams klampoti? Gal vaikų teisės padės? O gal tą Meilutytę kviesti, kad juos plaukti išmokytų? Plauks žmonės per dirvas duonos kepaliukų nusipirkę ir iškėlę virš galvų parneš nors tokio ėdimo savo vaikams.

Bet, ar iš tikrųjų nepadeda valdžia Marijon? Ne, nepadeda, bet jau galas artinas.

Gal padės pagarsinti ir pakviesti babulkų mums į talką, arba „Kakadu“ pačios pasikviesim.

Taigi pasiimsime kastuvus ir pradėsim kelio atstatymą. Palapinę mums paskolins vienas ūkininkas, dar ne visai vergas, bet ir ne komunistas, kad paskui nebaustų žmogaus be reikalo. Tuoj sakis, kad komunistams talkininkauja. Nors prie tų komunistų tokių darbų, kad bobos atstatinėtų kelių trasas nebuvo. Tada į žmogaus skundus reaguodavo, ubagus suprasdavo, mat patys iš ubagų kilę, ir „elito“ nebuvo. O dabar „elitiniai“ tai vagys ir gobšuoliai. Bet nieko mes atstatysim tą kelią pačios, visa tautą*pamatys, ,kaip Lietuva kovoja už gyvastį, kaip kaimo bobulkos kovoja už darbo žmogų, vaikus, ir tiesą. Paskambinkite kas galite sušelpti kastuvais, šakėm ir kibirais. Mes bobulkos eisim į talką, valstiečiams-žaliesiems. Gal Karbauskis mums tų kastuvų duos, nors paskolins,. Jis taupus, mes grąžinsim, kai baigsim atstatymą. Blynų užvalgyti sakė duos kaimiečiai ir pieno, ne lenkiško iš pakelių, o tikro lietuviško inpils. Mes „Motinų klubas“ pradėsim žygį už gerovę!! Taigi, rašeiva, į žygį.! Kai tik atšils!

Jeigu kas nori ir gali paremti mus kastuvais, arba vištų kepenėlėm tegul pasisiūlo, o kepenėlės jėgos priduoda! Taigi pirmyn, o gal Karbauskis susipras užlauš ūkininkui Bary štai uodegą ir sutvarkys jis tą sugadintą kelią be mūsų senių bobulkų pagalbos, o mes tada dairysimės į kitas bėdas, kad nereiktų žudyti vaikų, mūsų ir taip mažai. Bet kažin ar tie Barystiniai ponai, jie skūpus, o mes 

oi

kaimo bobos-Bąrbščios ir teisingos. Norime, kad kelias būtų. Vaikai ir senoliai vaikščiotų ramiai. Kaimo žmonės pasiektų miestą. Ir neskęsdami augintų duoną, o ne sau pildytų kišenes, kaip tie barystiniai. u’ jonai, moteriškės „!

Užrašė Birutė Dilpšienė 

Rami okupacija

Nuo ko pradėti rašinį.

Tylėti neįmanoma. Kas pavojingiausia valstybei? O pavojingiausia valstybei – prarasti protą. Valstybės protą privalo kontroliuoti tauta, rinkdama pasitikėjimo vertą valstybės aparatą – Seimą Vyriausybę ir prezidentą. Ji, prezidentė, – dešinioji tautos ranka. Be tautos pritarimo ji negali vykdyti ar primesti tautai jokios veiklos. Nesvarbu, kad Grybauskaitė save pristato „vunderkindu“, neklystančiu žmogumi. Dirbančiu be klaidų. Jau vien televizijos ekrane pasirodanti su dirigento lazdele pateikia naują komediją. Spektaklis apie išmintį, jog viskas vyksta pamojus lazdele. Spektaklis be komentarų. Gal reikėjo kitokio spektaklio? Antra kadencija, o vaikai žudomi žiauriausiomis priemonėmis. Kas daroma, kodėl ta skausmo lazda atitenka žmogeliukui? Taigi nėra šeimos, nėra vaikų, ar gali būti tikra meilė, neišgyvenus to jausmo? Tautai vadovauti turi žmonės, perėję šeimos ugnį arba perlipę aukso kalną ir save, savo išgyvenimus. O ši mūsų panelė bijo savo biografijos vingią bijo savo giminaičių. Ką ji myli? Tikriausiai ir šunelio namuose neturi… Nors jam parodytų atsidavimą. O ir kitas mūsų vadas – Valdas Adamkus – kiek gali „bučiuoti“ ištisai ir „ant rankų nešioti“ savo žmoną? Vaikai turi perimti tą tėvo ir motinos jausmą kuris ir vadinasi šeima. Aš nesmerkiu Adamkų, kad neturi vaiką gal čia Dievo bausmė arba velnio išdaiga. O gal Baltarusijoje su pono Valdo pagalba pralietas nekaltų žmonių kraujas taip atsiliepia. Išvadą jog toks žmogus negali jausti šilumos svetimai šeimai, nes nežino, kas iš tikrųjų yra šeima. O mes – tauta – ir esame lietuvių šeima.

Jeigu jis būtų lietuvių šeimą mylėjęs, nebūtų grįžęs į tėviškę vien tik valdyti ir sužlugdyti. O ir dabar kaip gražiai ištuštino Lietuvą… Neliko pastatą kur buvo dirbama, kur tarybiniais metais buvo sukurtos darbo vietos, o ir darbuotojų neliko, mokyklų ir kitų darbo objektų. Nafta parduota Wiljams‘ui pražudant mus, lietuvius. Jis nieko nepadarė Lietuvai. Už ką jam premija? Net ir tremtiniai turėtų suprasti, kurie nekaltai iškeliavo Sibiran. Šaukia tik apie gyvulinius vagonus. O jeigu jie šaudė žmones miškuose, šaudė nekaltus žydus – gal reikėjo pasiūlyti lengvąją mašiną ar kitų komfortą paglostyti galvą o mums užsimerkti prieš tautos žudynes, vargą ir ašaras.

Grybauskaitė glosto galvas vaikučiams. Ar tikras toks švelnumas? Pagalvokite, tremtinių įpėdiniai, kas sukvietė į miškus laukti amerikonų ir žudyti kitaminčius, gavusius žemės lopinėlį išgyvenimui? Tai padarė tokie, kaip Adamkus ir kiti užsienin išbėgę ponai. Jie pjudė žmones ir jiems nesvarbūs buvo lietuvių išgyvenimai… Na, o dabar ponas Landsbergis, susikibęs su Grybauskaite, šaukia: „rusai puola“! Ar tikite šita apgavyste, akių muilinimu? Atsibuskite, tautiečiai, kas vadovauja mūsų kariuomenei? Jau privežta vokiečių amerikonų. O kur mes, kur mūsų balsas? Ar gali svetima kariuomenė šurmuliuoti mano tėvynėje? Ką ji gins? Tik šių ponų dėka įtvirtina raketinių bazių stovyklas Lietuvoje. O mes ančiukai, laukiantys peilio. Nebijau. Tegul pasodina mane į psichuškę ar kur kitur, kaip dabar priimta už tiesos žodį, bet daugiau kentėti neįmanoma.

Nemėtėme į šulinius vaiką neužmušinėjome.ir bylos teismuose buvo pagrįstos, ir nesitęsė 10 metų. Negi nejaučiate, tautiečiai, kad vienintelis „Laisvas laikraštis“ dar parašo tiesą bet dėl to neišeina iš teismų. O už ką? Už tiesos žodį. Atsigręžkime į mano ir kaimo žmonių išsakytus žodžius. Reikalaukime tiesos, o ne stebėkime. Atstatykime kuo greičiau teisingumą. Lauk iš teisėsaugos nors menkiausiai prasižengusį teisininką. O tokių daug – net nesuskaičiuosi paprastas žmogus, o ir kompiuteris užsprings. Baisumams jau pasidavė ir gydytojai. Už ką sėdi durninę Sandra Rastauskienė. Paleiskite žmogų gyventi – reikia jus teisti! Tai baisus laisvės suvaržymas.

Jie nežino šeimos skausmo. Tai pataikūnų ir prisitaikėlių, Lietuvos pardavėjų valdžia. Ką veikia kovotojas už laisvę Landsbergis? Argi nemato, kai šalį okupuoja svetima kariuomenė? Ar čia reikalingi vokiečių amerikiečių kareiviai? Kas atsitiko Okinavoje, kur prievartaujamos moterys, engiami žmonės? Ir kas? Nieko, nes ten nėra Amerikos įstatymų. Nuo ko gelbės mus tas 1200 svetimų kareivių? Nuo Rusijos, kuri juokiasi iš mūsų bejėgiškumo atsispirti okupacijai, pradedant armijos įvedimu, žemių pardavinėjimu ir 1.1.

Visi šaukia ant Karbauskio Kildišienės – dėl ko? Dauguma Seimo narių viešai tai daro. Jie mokslus baigia tik būdami Seime. Dėl ko mergos kabinasi už seimūnų? Tik dėl pinigų. Dirbti nenori, o ir darbo nėra. Vargšams Seimo senukams ir botulino injekcijos nepadės, o maratonus pabėgioję sukriošite visai. Bet tokia jums Dievo bausmė – senelių namai. Už šeimos išdavimą. Tai man dauguma žmonių garantuoja. O Kildišienė, Karbauskis dar neparodė meilės žaidimą o gal jų ir nėra.

Tiesa, baigdama norėčiau priminti tėvams ir jaunuoliams: būkite budrūs! Neparsiduokite okupacijai. Sausio 16 d. prie Seimo vyko mitingas. Žmonių buvo nedaug, bet vykome ir mes, keletas narių iš „Motinų klubo“ Šiauliuose. Mitingas buvo skirtas kovai prieš pedofiliją ir NATO. Nustebau, kai prieštarauti atvyko keletas paauglių jaunuolių su plakatais „Mes už NATO“. Su jais sukinėjosi ir Šimonytė. Kai kurie

O!

kaimo bobos-Darbščios ir teisingos. Norime, kad kelias būtų. Vaikai ir senoliai vaikščiotų ramiai. Kaimo žmonės pasiektų miestą. Ir neskęsdami augintų duoną, o ne sau pildytų kišenes, kaip tie barystiniai.^

 

„Mes karingos ir teisingos“- kalba man, Marijonai, moteriškės „!

Užrašė Birutė Dilpšienė 

Gražinkite žmonėms gyvenimą

Vasario 25 d. Kaune vyko „Drąsos kelio“ politinės partijos suvažiavimas. Dalyvių buvo daug neskaičiavau, buvo užimtos visos sėdimos vietos. Kalbėjo vadovas J.Varkala, ataskaitą pateikė buhalterė Marija. Iš pateiktų pasisakymų, priekaištų nebuvo ir nėra. Tik, kai išėjo į tribūną šiaulietė „Drąsos kelio“ partijos narė Birutė Dilpšienė, salėje mirtina tyla, ir po jos kalbos žmonių ašaros ir noras prieiti, apsikabinti ir padėkoti, bei įsigyti jos knygą,

O buvo taip. Birutė pristatė savo ką tik išleistą knygą „Kai juokiasi ir verkia Lietuva“, iš kurios autorė skaitė ištrauką ir žmonės verkė.

O kaip jūs, skaitytojai, įvertinsite šiuos žodžius:

Ištrauka iš knygos:

„ Paimki mama, mano ranką.

Priglausk, kaip visad prie širdies.

Pajusk, brangioji mano, mama,

Kad ne ranka- širdis kalbės…

Autorė kalbėjo eilėmis motinoms, tėvams- visi suprato. Nes buvo pateikta tiesa eilėmis, žmonėms suprantama kalba. Neieškojo autorė kosminių įsireiškimų. Viskas lietuviška, graudu, o kai kur ir juokinga, nes autorė turi ir humoro jausmą. Knygoje byra ašaros ir patiems emigrantams, jų mamoms, artimiesiems. Negalėjome žvelgti į mamos, Laimos Kedienės, pusę už ką pasmerkta ši šeima? Kaip gyventi šiems žmonėms, kai psichologinis smurtas, veda prie savižudybės.? Baisus valdininkų elgesys, atėmė vaikus, anūkus, o dabar kėsinasi į sudirbtomis, supleišėjusiomis rankomis pastatytą Kėdžių trobesį. Ar šitaip gali elgtis humaniška valdžia? Skaitykite, šią knygą rasite skausmą ir šalia- idiotų valdininkų pasaulį. Manau, mes turime veikti, kad į valstybės valdymą, jos politiką, turi ateiti naujų jaunesnių veidų, platesnio akiračio ir

įsilavinimo žmonių. Atneštų užuojautos žmogui, o neteisingumo nepakęstų, naikintų melą. Gražinkime Kedžiams dukrą, anūkus, ir gyvenimą. Aš jauna, bet negalėjau nežiūrėti į jų skausmą, kaip ir mano draugai. Mažiau kalbėkime apie vaikus jų skriaudimą, bet neskriauskime jų patys, norime matyti Kedytę, parodykite ją.

Jaunimo atstovė Valerija Žygaitytė ir bendraminčiai

 

Facebook komentarai
Back To Top