skip to Main Content

MEDIKŲ KREIPIMASIS Į VISUOMENĘ

Mediko darbo tikslas ir prasmė yra gelbėti žmogaus gyvybę, padėti jam. Tokios prasmės suvokimas yra priežastis, kodėl žmogus ryžtasi dirbti milžiniškos atsakomybės ir streso reikalaujantį darbą, net tuomet, kai atsakomybė ir atlygis (plačiąja prasme) nepatenka į jokias proporcijų ribas.

Švęsdami 30-tąsias Lietuvos nepriklausomybės metines turime atgyvenusią medicinos sistemą su vienu mažiausiu ES finansavimu, neadekvačiais medikų darbo krūviais, nuolat iškylančiomis mobingo apraiškomis, ribotomis galimybėmis kelti kvalifikaciją ir vis didėjančia medikų emigracija. Deja, šios problemos tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Tačiau pastaruoju metu šalia įsisenėjusių problemų ima ryškėti pradėtų baudžiamųjų procesų prieš gydytojus dėl medicininių nesėkmių tendencija. Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaida pranešė jau apie trečią ir ketvirtą pradėtus baudžiamuosius procesus prieš Lietuvos gydytojus, šį kartą – jau patirties turinčius, tačiau jaunus ir perspektyvius chirurgę ir chirurgą. Pažangiose šalyse medicinos klaidų kriminalizavimo praktika vertinama kaip regresyvi, skatinanti gynybinę mediciną ir iš esmės bloginanti sveikatos sistemos funkcionavimą.

Medikus telkiančios organizacijos jau anksčiau yra atkreipusios dėmesį, kad su didžiuliu nerimu yra stebimas teisėsaugos institucijų siekis taikyti baudžiamosios teisės priemones medicininės nesėkmės atveju, pamirštant baudžiamosios teisės kaip ultima ratio taikymo principą.

RVUL gydytojų profesinė sąjunga, Lietuvos medikų forumas, Lietuvos medikų sąjūdis, kaip medikų bendruomenės atstovai:

Atkreipia dėmesį į tai, kad:

Medicininių nesėkmių, komplikacijų ir netyčinių klaidų sveikatos priežiūroje, ypač chirurgijoje, kur yra taikomos intervencinės priemonės, išvengti yra neįmanoma, net pažangiausias  sveikatos apsaugos sistemas turinčiose valstybėse jų visuomet buvo ir bus.

Medicininių klaidų dekriminalizavimas, jų nagrinėjimas profesinėse organizacijose vertinamas kaip svarbus principas, leidžiantis sumažinti gynybinės medicinos mastą, gerinti medicinos paslaugų kokybę bei mažinti kaštus. Medicinos paslaugų kokybė ir saugumas negali būti pagerinti pasitelkus grąsinimus ir bausmes.

 

Pažymi, kad:

Baudžiamasis procesas, kuriame dalyvauja konkretus gydytojas (-jai), o dar ir jo viešas komentavimas ir tendencingos informacijos sklaida turi neigiamų pasekmių ne tik konkrečių medikų gyvenimui, nepriklausomai nuo to, kokia bebūtų baudžiamojo proceso baigtis, bet ir medikų bendruomenei ir visai likusiai visuomenės daliai:

 

  • Iš esmės skatina gynybinę mediciną, ko pasekoje gydytojai ima vengti rizikingų procedūrų ir sunkių pacientų;
  • Kelia didžiulį psichologinį krūvį teisiamam medikui, lemia didžiulę žalą jo profesinei praktikai ir reputacijai;
  • Diegiama klaidų slėpimo kultūra, taip nulemiamas jų pasikartojimas ir gydymo kokybės blogėjimas;
  • 4. Diskredituojama gydytojo profesija ir toliau skatinama emigracija;
  • Skatinama „išmokų“ kultūra.

Reikalauja:

Politikų, valstybės sveikatos apsaugos sistemos formuotojų, teisininkų bendruomenę ir teisėsaugos institucijas įvertinti blogėjančią sveikatos apsaugos sistemos padėtį ir siūlo:

  • Skirti adekvatų finansavimą sveikatos apsaugai, kad pacientai galėtų gauti šiuolaikiškas, geriausia Vakarų valstybių praktika paremtas paslaugas.
  • Išdiskutuoti, apsvarstyti ir sureguliuoti medikų darbo krūvių problemą, veiklos sąlygas, kad pašaliniai faktoriai (pervargimas, perdegimas, skuba, būtinybė dirbti keliose darbo vietose keliais etatais) nedarytų neigiamos įtakos sveikatos paslaugų kokybei.
  • Eliminuoti iš gydytojų darbo biurokratinę – nepriekaištingo, „teisėsaugai“ orientuoto dokumentų rašymo funkciją ir sudaryti jiems sąlygas susitelkti į tiesioginį gydytojo darbą gydyti žmones, į kurio parengimą ir yra investavusi valstybė. Kaip sprendimo būdą siūlome svarstyti gydytojo asistento, sekretoriaus pareigybių įvedimą arba išplėsti slaugytojų kompetencijas.
  • Atsakingai įvertinti šiuo metu baudžiamuosiuose įstatymuose nustatytų sankcijų gydytojui adekvatumą, proporcingumą bei šių sankcijų sukeliamas pasekmes tiek asmeniui, kuriam jos yra skiriamos, tiek visai visuomenei. Išanalizuoti Vakarų valstybių patirtį šioje srityje ir spręsti nusikalstamų veikų dekriminalizavimo, įvykus medicininei klaidai, būtinybės klausimą bei atsisakyti Baudžiamojo kodekso 230 str. 3 dalies taikymo medicinos darbuotojams.
  • Pradėti tarpinstitucinę (medicinos, teisės specialistų, politikų) diskusiją dėl „medicininės klaidos/komplikacijos“ teisinio pagrindimo ir taikymo.
  • Siekiant eliminuoti situacijas, kai vieno eksperto išvada gali būti pagrindas sprendžiant apie mediko darbo kokybę, sukurti ekspertines komisijas, susidedančias iš grupės ekspertų, prireikus ir tarptautinių, kurie galėtų išsamiai ir įvairiapusiškai įvertinti tiriamą atvejį.
  • Jausti atsakomybę ir nepriešinti medikų bendruomenės su likusia visuomenės dalimi, neskatinti ir taip mūsų šalyje iš sovietinių laikų likusios kaltinimo kultūros bei pacientų nepasitikėjimo gydytojo darbu ir atskirti skundus, kylančius dėl artimųjų gedėjimo ar noro pasipelnyti iš žmogaus mirties, tariamai siekiant teisingumo atstatymo, nuo tikrų klaidų, kurių pasikartojimo visi turime ryžtingai vengti.

 

Manome, kad visų mūsų pastangos gali padėti Lietuvai tapti tikrai pažangia valstybe ir išsivaduoti iš postsovietinių kompleksų.

RVUL gydytojų profesinės sąjungos pirmininkas G. Varanauskas

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Ž. Gudlevičienė

Lietuvos medikų forumo pirmininkas V. Pečeliūnas

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ: ŽIVILĖ GUDLEVIČIENĖ, LIETUVOS MEDIKŲ SĄJŪDIS
Facebook komentarai
Back To Top