skip to Main Content

Mažiau specialistų žemės ūkio sektoriuje. Ar tikrai to reikia Lietuvai?

Simbolinis sutapimas, kad tuo pačiu metu, kai šalies žemdirbiai laukuose pradeda šiųmetę javapjūtę, savajam „grūdų“ derliui, t.y. būsimiesiems  pirmakursiams duris atvėrė ir žemės ūkio sektoriui specialistus rengiantis Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) – čia šią savaitę vyksta pirmasis su pakviestaisiais mokytis studijų sutarčių pasirašymo turas. ASU ir šiais metais tradiciškai daugiausia pasirinko regionų vaikai, ūkininkų atžalos, turintys aiškią būsimos savo profesinės veiklos viziją. Šiais metais pirmuoju etapu į ASU valstybės finansuojamas vietas pakviestųjų netgi  daugiau nei pernai -183. Pagal šį rodiklį  ASU rikiuojasi po didžiųjų šalies universitetų ir yra šeštojoje vietoje.

 

Tačiau kartu faktas ir tai, kad po kelerių metų šalies agroverslo sektorius neišvengiamai pajus intelektinio potencialo duobę, nes šiemet iš viso ASU pirmakursių lietuvių bus mažiau nei ankstesniais metais dėl nepaskirto   Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) finansavimo žemės ūkio studijoms ir smarkiai sumažėjusio mokančiųjų už studijas skaičiaus. Mat neatsižvelgiant į tai, kad regionų vaikai neturi galimybės mokytis prestižinėse gimnazijose bei gauti papildomas korepetitorių konsultacijas, buvo priimtas sprendimas konkursinį balą patekimui  į aukštąją mokyklą be išlygų padidinti iki 3. O tai iš nemažos dalies regionų abiturientų, gerokai labiau nei  miestiečiai motyvuotų įgytą išsilavinimą panaudoti dirbant Lietuvai, atėmė galimybę tai daryti, nors tiems patiems regionams būtent išsilavinusių jaunų žmonių labiausiai ir trūksta.

 Faustą Beinorytę (antra iš kairės), studijuosiančią programoje „Maisto žaliavų kokybė ir sauga“ į ASU iš Anykščių atlydėjo sesuo Patricija ir tėvai Ligita bei Arvydas Beinoriai – smulkieji verslininkai, užsiimantys maisto produktų perdirbimu bei prekyba.

Viena pirmųjų prie ASU Agronomijos fakulteto studijų sutarčių pasirašymo stalo šiemet sėdo plungiškė abiturientė Meda Mačiuitytė. Pirmuoju numeriu Agronomijos studijų programą paraiškoje įrašiusi mergina teigė turinti planų ateityje kurti savo ūkį bei sekanti tėčio, taip pat ASU absolvento, nuo 1992 m. 150 ha Plungės rajone augalininkystės krypties ūkį vystančio ūkininko Rolando Mačiuičio pėdomis. Rimtų planų ateityje savarankiškai ūkininkauti turi ir būsimas Medos moksladraugis mažeikiškis Mantas Volskis, nuo vaikystės drauge su tėvais dirbantis dekoratyvinių želdinių ūkyje.   

 

Iš Anykščių atvykusi Fausta Beinorytė taip pat neatsitiktinai pasirinko Studijas ASU agronomijos fakultete. Ji čia studijuos programoje „Maisto žaliavų kokybė ir sauga“. Mat merginos tėvai Ligita ir Arvydas Beinoriai – smulkieji verslininkai, užsiimantys maisto produktų perdirbimu bei prekyba, o pati Fausta nuo vaikystės jiems talkina. „Kai bakalauro studijas būsiu bebaigianti, tikėtina, į ASU stos ir mano jaunėlė sesė Patricija“, – su šypsena kalba F. Beinorytė.

 

Jonavietis abiturientas Artūras Rybakovas nors ir sutinka, kad šalies urėdijų reformos skersvėjai šiuo metu Lietuvoje nėra didelė paskata jauniems žmonėms rinktis miškininko profesiją, pats savo ne vienerius metus brandintu apsisprendimu studijuoti ASU Miškų ir ekologijos fakultete nė kiek nesuabejojęs, nes vaikino tikslas – sekti savo senelio miškininko pėdomis.

 

Pirmuoju numeriu Agronomijos studijų programą paraiškoje įrašiusią plungiškę Medą Mačiuitytę į ASU atlydėjo tėtis – taip pat buvęs šio universiteto absolventas, ūkininkas Rolandas Mačiuitis.

 

Būsimos darbinės veiklos perspektyvomis neabejoja ir iš Alytaus r. Krokialaukio seniūnijos atvykusi Rimantė Zubravičiūtė, pasirinkusi žemėtvarkos studijas Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultete bei Dovydas Eidukaitis, Paulius Giedraitis iš Kalavarijos, studijuosiantys taikomąją ekologiją Miškų ir ekologijos fakultete.

 

„ASU pasirinkau apskaitos ir finansų ištęstines (neakivaizdines) studijas, nes dirbu vadybinį darbą ir jaučiu, kad universitetinių žinių stinga. O šiuo metu labai mažai šalies aukštųjų mokyklų tokią galimybę dirbantiems žmonėms suteikia“, – savo motyvą studijuoti ASU argumentuoja 40 – metė Šakių r. Lekėčių miestelio gyventoja Živilė Kasparavičienė.

 

Jūratė Lideikytė, atvykusi iš atokaus Joniškio rajono,  ASU Ekonomikos ir vadybos fakultete studijuos programoje „Apskaita ir finansai“. Mat jos tėtis ūkininkas ūkio buhalterinės apskaitos paslaugą šiuo metu priverstas pirkti. „Taigi ateityje būsiu naudinga ir tėčiui, ir kursiu savo buhalterinių paslaugų teikimo kitiems ūkininkams verslą“, – ateities planais dalijasi Jūratė.

 

 „Apskaita ir finansai“, tikisi ateityje būti naudinga ir tėvų ūkininkų, ir jų kolegų ūkiuose.  O toje pačioje programoje studijuosianti Lekėčių miestelio (Šakių r.) gyventoja Živilė Kasparavičienė džiaugiasi galimybe tai daryti ištęstiniu (neakivaizdiniu) būdu, nes šiuo metu labai mažai šalies aukštųjų mokyklų dirbantiems žmonėms tokią galimybę suteikia.

 

ASU Studijų skyriaus vedėja doc. Rita Pupalienė teigia, kad stojančiųjų į šią aukštąją mokyklą motyvacija iš tiesų kasmet vis labiau džiugina. Tačiau šiųmečius rezultatus skaičiuojanti moteris neslepia, kad šie skaičiai kelia ir nerimo.

 

„Sulaukiau išties daug ūkininkų klausimų, ar jų vaikai, surinkę 2,99 konkursinius balus, tikrai neturi galimybės siekti aukštojo mokslo.  Deja, ne. Valstybės finansuojamose vietose šiemet pas mus pakviesti studijuoti  183 jaunuoliai. Ir tai vienu daugiau nei pernai. Geri  ir magistrantūros studijų rezultatai  – šiemet sulaukėme 335 būsimųjų magistrantų prašymų. Tačiau į valstybės nefinansuojamas bakalauro pakopos studijų vietas, pakėlus konkursinio balo kartelę, pirmajame ture pasirašyti sutartį su universitetu tebuvo pakviesti  89 žmonės.  Tačiau dar vyks ir antrasis bei trečiasis sutarčių pasirašymo turai, todėl labai raginame jaunus žmones nepraleisti šio šanso. Nes tikėtina, ne visi asmenys atvyks sudaryti sutarčių mokytis valstybės finansuojamose vietose. O ir visi tie, kam 3 konkursinių balų kartelė leidžia siekti universitetinio išsilavinimo, turėtų žinoti, kad mokslo lyderiams pas mus skiriamos darbdavių stipendijos, visi studentai 100 proc. aprūpinami bendrabučiu. Manau, kad daliai kaimo  jaunuolių tai taip pat šiuo metu yra aktualu“, – pastebi R. Pupalienė.

 

ASU Studijų skyriaus vadovės žodžius papildantis šio skyriaus Stojančiųjų priėmimo grupės vyriausiasis specialistas Albinas Pugevičius neabejoja, kad universitetas priims panašų pirmakursių skaičių kaip pernai, nes jau yra gauta per 300 trečiųjų šalių jaunuolių prašymų studijuoti ASU. Daugeliui jų jau išsiųsti kvietimai atvykti pasirašyti sutartis, kiti baigia tvarkytis reikiamus dokumentus bei laukia vizų.

 

„Kas belieka daryti – jei savai valdžiai atrodo, kad Lietuvos kaimo vaikams universitetinis išsilavinimas nereikalingas, kad jie tegali mokytis kolegijose ar profesinėse mokyklose, mokysime Bangladešo, Indijos,  Nigerijos, Ganos, Nepalo jaunimą“, – ironizuoja A. Pugevičius, neabejojantis, kad į aukštąsias mokyklas nepatekę Lietuvos jaunuoliai, studijuoti išvyks į Daniją, Čekiją ar Škotiją, t.y. ten, kur nemokamai mokytis gali  visi ir kur  konkursinių balų nereikalaujama.  

 

Pasak pašnekovo, esamoje situacijoje negali nestebinti ir dar vienas dalykas. Žemės ūkio ministro įsakymu pirmakursiams, pasirinkusiems žemės ūkio srities studijas, kasmet papildomai buvo skiriama 100  finansuojamų vietų. Ir iki šių metų šis mechanizmas puikiai veikė. Tačiau šiemet Švietimo ir mokslo ministerija iki šiol nėra parengusi tvarkos aprašo, kuriuo remdamiesi universitetai galėtų vykdyti priėmimą į tokias ŽŪM finansuojamas vietas. „Ir kas paneigs, kad tai nėra kažkieno užslėptas noras žlugdyti žemės ūkio krypčių studijas?“ – retoriškai klausia A. Pugevičius, pastebėdamas, kad šiuo metu belieka tikėtis, jog Vyriausybė savo pažadą tesės ir nuo 2018 m. metų teiks universitetams valstybinius užsakymus  specialistams su aukštuoju išsilavinimu rengti. Tačiau ne mažiau svarbu, ar  tokio užsakymo skaičiai realiai atitiks augančio ir modernėjančio šalies žemės ūkio sektoriaus lūkesčius.

 

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas šiandien taip pat neslepia, kad esama situacija jam kelia didelį nerimą. „Jokia paslaptis, kad  kaimo vaikai neturi lygių galimybių su miestiečiais mokykloje įgyti tiek pat akademinių žinių, tačiau jie nepalyginti labiau motyvuoti, turi aiškią savo profesinės veiklos viziją. Universitetus Lietuvoje baigęs miesto jaunimas aktyviai emigruoja, o kilęs iš regionų ir įgijęs agrarinio profilio išsilavinimą  lieka vietos darbo rinkoje. Ir tai visiems mums turi būti labai aktualu“, – teigia A. Stančikas.

 

Todėl į artimiausio, rugpjūčio 9 d. vyksiančio Seimo kaimo reikalų komiteto posėdžio darbotvarkę komiteto pirmininkas planuoja įtraukti klausimą, kaip spręsti problemą, kad šią Rugsėjo 1 – ąją  už universitetų durų liekantiems potencialiems regionų ir kaimo pirmakursiams šios durys vis dėlto būtų atvertos. Posėdyje bus kviečiami dalyvauti Žemės ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų atstovai.

 

PRANEŠIMĄ PASKELBĖ : LAURA ŽEMAITIENĖ, ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS

Facebook komentarai
Back To Top