skip to Main Content

Mafijos užvaldyto Vilniaus apygardos teismo pirmininkas V.Zelianka nepraslydo į Aukščiausiąjį teismą

 

Aurimas DRIŽIUS

Seimas slaptu balsavimu nepatvirtino prezidentės D.Grybauskaitės siūlyto kandidato į Aukščiausiąjį teismą – Vilniaus apygardos teismo pirmininko Vytauto Zeliankos. Nors liberalas G.Steponavičius po šio balsavimo puolė moralizuoti Seimą, jį nutildė Seimo narys Naglis Puteikis: 

N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Kolega liberale, kuriam pasaulio parlamente penki teisėjai yra skiriami likus 23 val. iki Kūčių? Aš primenu pernykštę situaciją. Jeigu jūs atsimenate, dėl teisėjų kandidatūrų apskritai nebuvo leista kalbėti. Mane patį nutraukė keturis kartus iš eilės. Tie, kas buvote Seimo nariais 1996 m., turbūt atsimenate, kad laikraščiuose buvo spausdinami skelbimai, prašantys piliečius aptarti kandidatus į teisėjus, ir buvo duodami du mėnesiai. Kodėl pasikeitė šita tvarka, kodėl visuomenė iš esmės yra nušalinta nuo teisėjų kandidatų svarstymo? Aš šitą slapto balsavimo rezultatą suprantu atvirkščiai. Aš suprantu, kad dalis Seimo narių suprato ir suvokė, kad europiniai standartai reikalauja ilgesnės teisėjų svars tymo procedūros. 

Redakcija tikisi, kad Seimui apsispręsti padėjo ir „Laisvo laikraščio“ straipsnis „Korupciniai sprendimai atvėrė Vilniaus apygardos teismo pirmininkui Vytautui Zeliankai kelią į Aukščiausiąjį teismą“, kuris buvo išspausdintas lapkričio pabaigoje. Kita vertus, dar prieš metus buvo paviešintas dviejų teisėjų pokalbis, iš kurio aišku, kad prezidentūros patarėjas Rimšelis spaudžia Vilniaus apygardos teismo pirmininką Zelianką kuo greičiau, nesvarbu kaip, nuteisti Darbo partiją. Ėjo kalba  apie šios bylos kolegijos pirmininkę Pranytę-Zaleckienę, kuri asmeniškai suklastojo savo nutartį, įrašiusi į ją melagingus ir išgalvotus duomenis, kad nuo atsakomybės išgelbėtų Alvydą Sadecką. Paaiškėjo, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė siuntė aiškų signalą Darbo partijos bylą nagrinėjantiems teisėjams: „Kuo greičiau, nesvarbu kaip, bet kuo greičiau”.

Tai paaiškėjo iš buvusio teisėjo K.Ramelio pokalbio su buvusiu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku Viktoru Dovidaičiu (kuris paėmė kyšį – sakės rinkinį ir pinigus iš kito teisėjo R.Skirtūno, kad tas gautų nagrinėti pageidaujamą bylą, kurioje reikalavo pinigų iš teisiamojo, kitaip grasino „supūdyti kalėjime“).

Pagal įrašymo šaltinį, judėjimą ir Dovidaičio balso nutolimą akivaizdu, kad pokalbį įrašinėjo K. Ramelis.

LL šaltiniai jau tada sakė manantys, kad K.Ramelis turėjo aiškų konkretų tikslą – pašalinti iš posto D.Grybauskaitę. Tada jos statytinis Aukščiausiojo teismo pirmininkas G.Kryževičius liktų be priedangos, o juk K. Rameliui reikalinga tinkama vieta, kad ir Aukščiausiojo teismo pirmininko. Kita vertus, akivaizdu, kad K.Ramelis traukė V.Dovidaitį už liežuvio pasakyti tai, ko reikėjo K.Rameliui. Kita vertus, V.Dovidaitis pokalbyje pripažino, kad prezidentūra tikrai darė įtaką šioje byloje, spausdama teisėjus kuo greičiau, nesvarbu kaip, išnagrinėti šią bylą. Daug kas spėliojo, kad V.Dovidaitis liko savo pareigose dar 10 mėnesių po to, kai su 30 tūkst. litų kyšiu buvo sulaikytas teisėjas Ryšardas Skirtunas. Nors STT turėjo garso įrašus, iš kurių aiškėjo, kad R.Skirtunas už tai, kad V.Dovidaitis jam skirtų nagrinėti konkrečią bylą, atsilygino japoniškos degtinės sakės rinkiniu, be to, suteikė 7 tūkst. litų „paskolą“.

„Mes nesupratome, kodėl STT prašė panaikinti tik Skirtuno teisinę neliečiamybę, o Dovidaičio – ne“, tada LL sakė vienas Seimo komisijos narys.

Per pirmąją apklausą STT V. Dovidaitis kategoriškai neigė, kad su R. Skirtunu kalbėjosi apie L. Jurgelevičiaus baudžiamąją bylą, taip pat tikino, jog niekada nėra iš jo gavęs dovanų ar pan. Tačiau praėjus keliems mėnesiams į naują apklausą STT iškviestas V. Dovidaitis buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir užfiksuotais garso bei vaizdo įrašais. Iš jų paaiškėjo, kad V. Dovaitis su R. Skirtunu vis dėlto yra aptarinėjęs L. Jurgelevičiaus bylos paskyrimą. Per šią apklausą Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas buvo atviresnis – pripažino, kad iš R. Skirtuno gavo dovaną, tačiau teisinosi, jog to nesureikšmino, nes tai esą tebuvo apsikeitimas dovanomis prieš Kalėdas. R.Skirtunas su kyšiu įkliuvo dar užpernai vasaros pradžioje, o V.Dovidaitis prezidentės D.Grybauskaitės buvo atleistas tik šių metų sausį. Kodėl? Iš minėto pokalbio aiškėja, kad V.Dovidaitis galimai buvo spaudžiamas „teisingai“ išnagrinėti Darbo partijos bylą mainais už tai, kad jam nebūtų pateikti įtarimai R.Skirtuno byloje. Kitaip sakant, prezidentūra užsiėmė aiškiu šantažu. Tiesa, pats V.Dovidaitis šiame pokalbyje to nepripažino:

Pateikiame pokalbio išklotinę – 1 vyras – K.Ramelis, 2 vyras – V.Dovidaitis ******

1 vyras: Tai dabar už ką tave nuskriaudė, vat man kilo?

2 vyras: Kad aš žinočiau.

1 vyras: Tikrai nežinai?

2 vyras: Ne.

1 vyras: Mane tai pasiekė tokios kalbos … užkaisiu kavos … reiškia, kad lygtai pirma ryšium su Skirtūnu buvo žadėję patį palikti ramybėj su sąlyga, kad Darbo byla bus greitai baigta.

2 vyras: Nieko nekalbėjo.

1 vyras: Nekalbėjo?

2 vyras: Ne, kad tas toksai interesas buvo, tai aišku buvo, bet bet sąlygos nebuvo. Tikrai.

1 vyras: Na tai sąlygos nebuvo, bet kalbino tokį dalyką padaryt? Bet tik su teisėjais tiesiai?

2 vyras: Nu aš nežinau.

1 vyras: Sako gi šitas, nu kaip jinai, Rimšelis (prezidentūros vyr. patarėjas teisės klausimais – red. pastaba) tengi aktyviai reiškėsi.

2 vyras: Aš galiu taip pasakyt, sakysiu atvirai. Prieš, nu atsimenat — mes su jumis buvom čia, kavą gėrėm vieną kartą, lygtai net tada gi į Konstitucinį kreipėsi ir taip toliau, nu kaip, tai tada reiškia, atėjo žmogus nu teisėjas irgi nuo prezidentūros ir pasakė: “Kuo greičiau, nesvarbu kaip, bet kuo greičiau”. Maždaug ten yra labai didelis interesas, ir, sako, nesvarbu kaip, nu aišku, kad jiems yra nesvarbu, kadangi čia pirma instancija ir taip toliau. Aš sakau gerai, aš sakau, bet aš nei teisėjai niekam aš nesakiau, niekam nieko visiškai. Bet čia buvo prieš kokius nu dvejus metus. 1 vyras: Tai ne dabar, ne prieš rinkimus?

2 vyras: Ne. Prieš rinkimus buvo taip, kad atsimenat, kad buvo toks ale skandalas, ne skandalas, kad petrauka padaryta du mėnesiai iki rugsėjo mėnesio, kad ta prasme atbėgo čia iš pradžių Kryževičius pas mane. Skambina reiškia, nu tai kaip su ta byla, kodėl čia ta pertrauka, taip ramiai. Sakau, nu pertrauka normali sakau, prieš metus, sakau, suderinti posėdžiai su proceso dalyviais, su visais, teisėjai atostogauja, savo baiginėja savo kalbas, po to ištraukiau aš, nu gerai gerai sako, einu sako pas ponią ir ten maždaug. Už valandos ar už dviejų jis atbėga visas raudonas, kas čia, jinai visai ten.. Sakau galiu parodyt, tai mes išklotines padarėm kiek ji ten turėjo dar paskelbimų, dar mėnesį iki atostogų ir po tos pertraukos ir taip toliau, nu tai pakvietėm dar Zaleckienę. Tada jis ten pradėjo su ja kalbėti nu tai čia …

1 vyras: Čia kas? Kryževičius?

2 vyras: Jo. Nes jis iš jos atbėgo ten ir taip toliau. Ir viskas, ir praktiškai, aišku, po to pradėjo, jie pakeitė, taryba parašė, ten parašė, reiškia, pasiūlymą pakeisti taisykles, bylų skirstymo taisykles ir administravimo ir įrašė tokią frazę, ne tai, kad frazę – visą punktą pakeitė, nurodydami, kad teisėjas gali kreiptis į pirmininką arba skyriaus pirmininką prašydamas bylą pripažinti greičiau nagrinėtina ir tokiu atveju teisėjui nebūtų skiriamos kitos bylos. Ir vienas iš punktų, kada tai galima padaryti, tai buvo byla kuri, rezonansinė byla, kad … ryšium su rinkimais ir taip toliau. Aš tada surašiau tokį raštą, palaukit palaukit, su rinkimais yra administracinės bylos, kur yra tikrai pagreitintas procesas, yra ten trys dienos ten nagrinėti jokių problemų, prie ko čia baudžiamojoj byloj turi būti pagreitintas procesas, būtent dėl to, kad politinė byla, ne politinė, o dėl rinkimų.

1 vyras: Nu politinė, politinė.

2 vyras: Ir aš jiems raštą parašiau ant vieno lapo ir į …. nusiunčiau, nu jie paprašė atsiliepimų, pusdienį davė atsiliepimams. Ir, aišku, tada taryboj atidėjo tą klausimo sprendimą, kadangi mano raštą gavo, kadangi ten kažkas blogai. Galiausiai priėmė, manęs neįtraukė į tą grupę, kur svarstė, nu tai vat tokie santykiai. 1 vyras: Nu gerai, bet aš dar vėl nesuprantu, ką mąsto teisėja? O jinai galvoja, kad karjeros nepadarys … ****** …

1 vyras: Nuėjo tos kalbos, kad gavai užduotį dusint šituos.

2 vyras: Na jie, matyt, žino mane, tai vistiek jie nesusitartų.

1 vyras: Nu kabino, toks Rimšelis, tai, man tai sakė, aš girdėjau, kad ten ir tie teismai, kad tas Rimšelis tai bėgiojo.

2 vyras: Mhm…

1 vyras: Tai jis turbūt gal ir be tavęs, kai dirbęs ten, tai turbūt teisėjas veikė.

2 vyras: Kažkas sakė, kad lygtais sakė, kad ten Zaleckienė lygtais į prezidentūrą buvo kviečiama, bet aš tikrai nežinau, mes su ja ta tema nekalbėjom.

1 vyras: Pagal elgesį tai panašu, kad jinai taip jau kategoriškai labai aršiai imasi. Bet man atrodo, kad nuosprendis koks bebūtų vistiek jį panaikins.

2 vyras: Nu neaišku, dabar ir klaidų pridaryta.

1 vyras: Daug klaidų, procesinių, pažiūrėk , kas darosi.

2 vyras: Atvirai sakant … žiūriu, kad ir Zelianka šiek tiek ten kuruoja po truputį.

1 vyras: A pradeda kuruot?

2 vyras: Mhm…

1 vyras: Tai gal gavo? Pauzė. Kiek liūdna

2 vyras: Liūdna, situacija tokia visiškai ne kokia, teismuose bent jau.

1 vyras: Bet niekada taip nebuvo.

2 vyras: Nebuvo.

******* 1 vyras: … Žinoma, truputį pakalbinau. Norėjau truputį pasizonduot vat irgi kodėl kodėl tave taip pavedė. Ir ar kiek tai tiesa dėl Rimšelio elgesio.

2 vyras: Ta prasme, elgesio būtent šitoj pilnai ta prasme.

1 vyras: o palauk, o telefoną pasiėmei?

2 vyras: mhm… 1 vyras: aaa, aš galvojau kad tenai palikai, spintoj. … kas čia telefonu, tai žinai, bet tai ….

2 vyras: …kiek jisai ten, bet teisme, kad jis būna, tai būna.

1 vyras: sakai Zeliankų dabar spaudžia?

2 vyras: mhm, jaučiasi jaučiasi.

Korupciniai sprendimai V.Zeliankai atvėrė kelią į Aukščiausiąjį teismą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Vytauto Zeliankos, lapkričio 22 d. nutartimi paliko galioti teismo draudimą uždrausti „Laisvo laikraščio“ redaktoriui Aurimui Drižiui rašyti straipsnius, kuriuose buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu. Toks akivaizdžiai korupcinis sprendimas atvėrė kelią apygardos teismo pirmininkui V.Zeliankai į Aukščiausiąjį teismą – prezidentė jį paskyrė Aukščiausiojo teismo teisėju. Apygardos teismo pirmininkas paliko draudimą man rašyti apie A.Sadecko darbelius, nors tas pats Vilniaus apygardos teismas jau buvo nurodęs pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų melagingų A.Sadecko parodymų net keturiose bylose, kuriose jis neigė kaip nors dalyvavęs „Mažeikių naftos“ privatizavime. Net ir Vilniaus apylinkės prokuratūra, bei Vilniaus apylinkės teismas pripažino, kad „ta aplinkybė, kad A.Sadeckas, būdamas Seimo nariu, dalyvavo sprendžiant klausimus dėl AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo, visada buvo žinoma“, nors pats A.Sadeckas kategoriškai neigė dalyvavęs bet kokiame privatizavimo veiksme. Tiesa sakant, po to, kai net ta pati Vilniaus apylinkės prokuratūra pripažino, kad A.Sadecko skundas uždrausti „Laisvam laikraščiui“ rašyti apie A.Sadecko dalyvavimą „Mažeikių naftos“ privatizavime yra melagingas ir nusikalstamas, tačiau bylą jam atsisakė kelti tik todėl, kad suėjo nusikaltimo senatis, pamaniau, kad Vilniaus apygardos teismas neturės kitos išeities, kaip panaikinti minėtą draudimą. Tačiau Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija su savo pirmininku V.Zelianka dar kartą atsisakė atnaujinti šią bylą, nurodydami išgalvotus motyvus.    Manau, kad tas pats A.Sadeckas panaudojo visą savo įtaką, kad paveiktų apygardos teismo teisėjus priimti neteisėtą nutartį. Nes teismui patenkinus mano skundą, man atsivertų galimybė reikalauti, kad būtų peržiūrėti nuosprendžiai keturiose bylose, kuriuose esu nuteistas pagal minėtą melagingą A.Sadecko skundą ir melagingus jo parodymus. Tuomet atsakomybėn dėl melagingų parodymų turėtų būti patrauktas pats A.Sadeckas, o šito, žinoma, jis negalėjo leisti. Apie A.Sadecko įtaką teismams galima spręsti iš jo paties elgesio teismo posėdžių metu, kai jis, viešame posėdyje išgirdęs, kad teismas nurodė kelti bylą dėl melagingų parodymų, ironiškai atrėžė, kad tai „laikinas nesusipratimas“. Ir iš tiesų – prokuratūra iš karto nutraukė bylą, net neapklausus A.Sadecko kaip įtariamojo, nors to reikalauja BBK, o iš karto parašiusi, kad j veiksmuose nebuvo nusikaltimo sudėties. Po to mano skundą panaikinti šią nutartį panaikino Vilniaus apygardos teismo teisėja Pranytė-Zaleskienė, suklastojusi savo nutartį ir nurodžiusi jame išgalvotas aplinkybes. Bylos esmė Ieškovas A. Sadeckas pateikė prevencinį ieškinį, prašydamas uždrausti atsakovams UAB „Laisvas laikraštis“ ir A. Drižiui publikuoti rašinius, kuriuose ieškovas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, jos privatizavimu ir G. Kiesaus nužudymu, nes esą šios publikacijos žeidžia jo garbę ir orumą. Atsakovas A. Drižius su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą su prevenciniu ieškiniu, siekia, kad spaudai būtų įvesta cenzūra, kad būtų uždrausta spausdinti faktus, kuriuos visuomenė turi žinoti. Nurodė, kad „Laisvame laikraštyje“ aprašyti faktai apie ieškovo vaidmenį „Mažeikių naftos“ privatizavime, jo įsteigtos ir valdomos firmos „Ekskomisarų biuras“ dalyvavimas tame procese – yra spaudos nuomonė, analizuojant surinktus faktus, nes atsakovas, kaip žurnalistas, vadovaudamas Visuomenės informavimo įstatymu, turi teisę reikšti savo mintis ir nuomonę. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-04-10 sprendimu nusprendė prevencinį ieškinį tenkinti; uždrausti atsakovams A. Drižiui, UAB „Laisvas laikraštis“ savaitraštyje „Laisvas laikraštis“ publikuoti rašinius, kuriuose A. Sadeckas būtų siejamas su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu ir G. Kiesaus nužudymu. A.Drižius 2013-04-16 patikslintu prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą šioje byloje, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nustatytoms Vilniaus apygardos teismo 201303-15 nutartimi. Nors ir buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A.Drižiaus skundus dėl melagingų A.Sadecko parodymų, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos E. Gruodienės 2013-01-30 nutartyje buvo pripažinta, kad „Prokuroras savo nutarime pagrįstai pažymi, kad ta aplinkybė, jog A. Sadeckas, būdamas Seimo nariu, vienokiu ar kitokiu būdu dalyvavo rengiant įstatymus dėl AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo, visada buvo žinoma ir niekada nebuvo kvestionuojama teismo, paties A. Sadecko ar pareiškėjo A. Drižiaus“. Suinteresuotas asmuo A. Sadeckas pateikė atsiliepimą į pareikštą prašymą atnaujinti procesą byloje, nurodydamas, kad nesutinka su pareiškėjo prašymu, nes jis yra nepagrįstas, todėl atmestinas, kadangi paduotas pakartotinai tuo pačiu pagrindu bei praleidus jo padavimo senatį. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teiginiai, nurodyti 2013-01-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos E. Gruodienės nutartyje 2013-03-15, Vilniaus miesto apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos V. Norkūnaitės nutartyje, kuriais remiantis atsakovas prašo atnaujinti procesą, yra tik šių teisėjų nuomonė, o ne faktų konstatavimas, nes teisėjų išdėstyti faktai negali skirtis nuo realių nustatytų įvykių, priešingai nei nuomonė, kuriai netaikomas tiesos kriterijus, todėl 201303-15 Vilniaus apygardos teismo nutartis nėra ta aplinkybė, kuri sudaro pagrindą atnaujinti procesą. Pareiškėjas A. Drižiaus pateiktą prašymą atnaujinti procesą, grindžiamą naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis – jam sužinojus, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą 2006-05-18 teismo posėdžio metu A. Sadeckas patvirtino, kad 2001-08-02 priimto AB „Būtingės nafta“, AB „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai ruošti paties A. Sadecko bei sužinojus, kad A. Sadeckas dalyvavo visuose įmonės privatizavimo etapuose, jo vadovaujamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė visus privatizavimo aspektus nuo 2000 m. iki 2007 metų, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10- 26 nutartimi atmetė, konstatuojant, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti traktuojamos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatos prasme (3 t., b. 1.145-148). Atskirasis skundas atmestinas. Nors teismui buvo pateikti įrodymai, kad minėtas A.Sadecko skundas buvo melagingas ir nusikalstamas, tai pripažino ir prokuratūra. A.Sadeckas ne tik buvo „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymo autorius, per savo firmą „Ekskomisarų biuras“ teikęs šiai įmonei valdymo paslaugas (t.y. realiai „Ekskomisarų biuras“ valdė „Mažeikių naftą“). Teismas pripažino, kad padavęs melagingą skundą, A.Sadeckas galimai net keturiose bylose davė melagingus parodymus, ir buvo nurodyta prokuratūrai kelti šiai personai bylą. Tačiau Vilniaus apygardos teismo pirmininkas V.Zelianka ir jo teisėjai mano, kad „Laisvam laikraščiui“ negalima A.Sadecko sieti su „Mažeikių nafta“ ir jos privatizavimu. Bet kokių straipsnių šia tema publikavimas yra nusikaltimas, nors tose straipsniuose – tik tiesa ir įrodymai, kurių niekas neginčija. Šių garbingų teisėjų nutartyje rašoma: „procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti…Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo pateiktos minėtos teismo nutartys bei prokuroro nutarimas (3 t., b.l. 16-42) nepatvirtina A. Sadecko neteisėto ir nusikalstamo dalyvavimo AB „Mažeikių nafta“ privatizavime ir G. Kiesaus nužudyme, taip pat nepaneigia ir neįrodo šios bylos 2009-0410 teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pareiškėjo nurodyti argumentai nagrinėjamu atveju nėra ir negali būti laikomi CK 366 str. 1 d. 2 pagrindu atnaujinti procesą, t.y. teismo nutarčių argumentai atitinkame kontekste apie buvusius įvykius negali būti laikomi naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Atmestinas apelianto argumentas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepasisakė dėl pagrindinio argumento, jog tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra pripažįsta, kad A. Sadeckas nuo 2002 m. iki 2008 m. buvo Seimo nariu ir vienokiu ar kitokiu būdu dalyvavo, rengiant įstatymus dėl AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo, ir visada buvo žinoma, kadangi pirmosios instancijos teismas vertindamas minėtą argumentą pažymėjo, jog teismas prevenciniu ieškiniu uždraudė skleisti informaciją, kuri jau kitų teismų sprendimais buvo pripažinta, kaip tikrovės neatitinkanti informacija. Kadangi prevencinio ieškinio esmę sudarė duomenų skleidimas apie neva neteisėtą ar nusikalstamą A. Sadecko veiklą AB „Mažeikių nafta“, tai pareiškėjo nurodytos aplinkybės – teisėjų argumentų nurodymas priimtose nutartyse dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą A. Sadecko atžvilgiu (3 t., b.l. 16-26, 3942), neįtakoja įsiteisėjusio teismo sprendimo. Tai, kad apeliantui nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir iš esmės atitinka CPK 291 str. reikalavimus“. Garbūs teisėjai nepasisakė dėl pagrindinio motyvo – A.Sadeckas, būdamas „Mažeikių naftos“ akcininku, negalėjo Seime spręsti su šia bendrove susijusių klausimų, nors jis ir rengė „Mažeikių naftos“ privatizavimo įstatymus. Todėl jau vien tai turėjo būti įvardinta kaip neteisėta veikla. Beje. Tas pats Konstitucinis teismas yra pripažinęs, kad minėti „Mažeikių naftos“ privatizavimo sandėriai yra prieštaraujantys Konstitucijai ir todėl neteisėti.

Teismo neobjektyvus skundo nagrinėjimas pasižymi visu ryškumu sekančiuose teiginiuose : “Kaip matyti, A.Sadeckas neigė ne viešai prieinamus duomenys apie savo sąsajas su AB „Mažeikų nafta“, kaip pvz. akcijų turėjimą, kas buvo nustatyta jau aptartų teismų sprendimuose ir nutartyse, bei pagal esamus ir Pareiškėjo pateiktus duomenys, kurie yra viešai prieinami, tačiau neigė nusikalstamas sąsajas su šia bendrove, dėl ko Pareiškėjo nurodomu prevenciniu ieškiniu ir prašė uždrausti publikuoti jo orumą ir garbę žeminančius straipsnius. Taip pat ir kituose Pareiškėjo nurodomuose baudžiamuosiuose procesuose, A.Sadecko parodymai buvo susiję su nusikalstamomis sąsajomis su AB „Mažeikiu nafta“ ir jos privatizavimu.“ Teismas, mano nuomone, sąmoningai nepateikė nei vieno A.Sadecko pasisakymo ar prevencinio ieškinio argumento, kuriame šis pripažįsta „akcijų turėjimą, kas buvo nustatyta jau aptartų teismų sprendimuose ir nutartyse, bei pagal esamus ir Pareiškėjo pateiktus duomenys, kurie yra viešai prieinami“. Nors akivaizdu, kad A.Sadeckas visaip kratėsi bent kokių sąsajų su šia bendrove ar jos privatizavimu. Dėl tos pačios priežasties teismas apsiribojo ir abstrakčiu teiginiu – „Pareiškėjo nurodomuose baudžiamuosiuose procesuose, A.Sadecko parodymai buvo susiję su nusikalstamomis sąsajomis su AB „Mažeikiu nafta“ ir jos privatizavimu.“, tačiau ir šiam teiginiui patvirtinti nenurodo jokių Pareiškėjo teiginių, kuriuose A.Sadeckas būtų siejamas nusikalstamomis sąsajomis su AB „Mažeikiu nafta“ ir jos privatizavimu.“ Kategoriškai teigiu, kad A.Sadecko veiksmus, kaip neteisėtus ir kenkėjiškus, dalyvaujant AB „Mažeikių nafta“ privatizavime, esu įvardijęs, tačiau tikrai ne nusikalstama kriminaline prasme – tai turėjo būti prokuratūros ir teismų prerogatyva

ir pareiga, kurios jie neįvykdė. Ir pastarajam mano teiginiui patvirtinti pakanka šio fakto – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d. bei 2003 m. kovo 17 d. nutarimuose buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių „Būtingės nafta“, „Mažeikių nafta“ ir „Naftotiekis“ reorganizavimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 4 straipsniui, 46 straipsnio trečiajai, ketvirtajai ir penktajai dalims, 120 straipsnio antrajai daliai ir 122 straipsniui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, o minimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui. Be to, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio pirmajai daliai, 67 straipsnio penkioliktam punktui, 127 straipsnio trečiajai daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Todėl VISI, kas bent kiek prisidėjo ir sudalyvavo AB „Mažeikių nafta“ privatizavimo procese, atliko neteisėtus, kenkėjiškus ir mūsų valstybės ekonominį pamatą griaunančius veiksmus. O, jei jie tai neigia ar bando, teismų nuomone, „sąžiningai klysti“, tai akivaizdžiai meluoja ir verti būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 str. Tuo labiau, kad A.Sadeckas melavo ne viešuose pasisakymuose, o procesiniuose dokumentuose ir duodamas parodymus. To nepripažinti gali tik neobjektyvūs teismai arba tie teisėjai, kurie, pasak teisėjo G.Seikalio, „bijo vagį pavadinti vagimi“. Garbus teisėjas V.Zelianka pamiršo šias nuostatas – užtai jam atsivėrė kelias į Aukščiausiąjį teismą, o teisėjas G.Seikalis, nepabijojęs vagį pavadinti vagimi, toliau dirba apylinkės teisme. 

 

LAISVAS LAIKRAŠTIS 2014 m.  sausio 4-10   Nr. 1

 

Facebook komentarai
Back To Top